Dailė: Gustavo Díaz Sosa paveikslai

Sveiki,

Apie dailę ir tapytojus rašau labai mažai, gal dėl to, kad mažai tuo domiuosi. Bet būna tokių netikėtų akimirkų, kada aptinku, kas traukia akį nagrinėti ir tyrinėti tapytojų paveiksluose. Taip nutiko su iš Kubos kilusiu Gustavo Diaz Soso darbais. Tapytojas gimė Kuboje 1983 metais, 2002 metais Kalifornijoje baigė dailės akademiją auksiniu medaliu. Kurį laiką pasiėmęs paskolą gyveno Ispanijoje, vedė įvairius kursus, tapė...

Jo paveikslais pasižymi visuomeniškumu ir yra labai modernūs. Visų pirma Kubos kultūros atributais, bet labiausiai jis vertinamas dėl kafkiško požiūrio į visuomenę. Dažnai atrodo jo paveikslai kaip Babilio bokšto statybos, dominuoja desakralizuotas ir apviltas dangus. Pasižiūrėti galite paspaudę ir išsididinę jo išties dėmesio vertus darbus.

Galite apsilankyti tapytojo tinklaraštyje www.gustavodiazsosa.blogspot.com

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Lana Del Rey - "Music to Wach Boys to" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti dar vienu Lanos Del Rey kūriniu pavadinimu „Music to wach boys to“, kuris buvo įtrauktas į jos albumą „Honeymoon“, pasirodęs 2015 metais. Tai antrasis šio albumo singlas. Apskritai tariant, nors singlui ir sukurtas vaizdo klipas, daina nebuvo itin sėkminga komerciškai. Prancūzijoje ji pasiekė 117 vietą, Švedijoje 17, o Britanijoje 186 vietą.

Man asmeniškai „Haneymoon“ kol kas mažiausiai patikęs Lanos Del Rey muzikos albumas, tačiau dainoje „Music to wach boys to“ yra kažkas itin magiško, paženklinta vandens stichija, pripildyta raminančios lopšinės garsų. Puikus ir vizualiai užpildytas vaizdo klipas veikia kvapais, prisiminimais ir asociatyviais vaizdiniais. Siūlau patiems pasižiūrėti ir pasiklausyti.

Žodžiai / Lyrics

"Music To Watch Boys To"

(I like you a lot)
Putting on my music while I'm watching the boys
(So I do what you want)
Singing soft grunge just to soak up the noise
(Blue Ribbons on ice)
Playing their guitars, only one of my toys
(Cause I like you a lot)
No holds barred, I've been sent to destroy, yeah

Pink flamingos always fascinated me
I know what only the girls know
Hoes with lies akin to me

I, I see you're going
So I play my music, watch you leave

(I like you a lot)
Putting on my music while I'm watching the boys
(So I do what you want)
Singing soft grunge just to soak up the noise
(Blue Ribbons on ice)
Playing their guitars, only one of my toys
(Cause I like you a lot)
No holds barred, I've been sent to destroy, yeah

Velveteen and living single
It never felt that right to me
I know what only the girls know
Lies can buy eternity

I, I see you leaving
So I push record and watch you leave

(I like you a lot)
Putting on my music while I'm watching the boys
(So I do what you want)
Singing soft grunge just to soak up the noise
(Blue Ribbons on ice)
Playing their guitars, only one of my toys
(Cause I like you a lot)
No holds barred, I've been sent to destroy, yeah

Live to love you
And I love to love you
And I live to love you, boy
Live to love you
And I love to love you
And I live to love you, boy
Nothing gold can stay
Like love or lemonade
Or sun or summer days
It's all a game to me anyway

(I like you a lot)
Putting on my music while I'm watching the boys
(So I do what you want)
Singing soft grunge just to soak up the noise
(Blue Ribbons on ice)
Playing their guitars, only one of my toys
(Cause I like you a lot)
No holds barred, I've been sent to destroy, yeah

Putting on my music while I'm watching the boys
Putting on my music while I'm watching the boys

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Dainininkė Rihanna turi ką pasakyti apie Donald Trump

Sveiki,

Tiesiog amerikietiška svajonė. O kas nenorėtų gyventi Amerikoje arba bent kartą ten apsilankyti? Bet tiesa yra kur kas paprastesnė: patys amerikiečiai nori tapti kanadiečiais. O kas bent yra pas mus kalbėjęs apie Kanadą kaip apie svajonę? Galbūt pavieniai, negarsiai. Štai Rihanna, kuri turi kai ką pasakyti.

Taigi.

Klintonas privertė mane tikėti.

Bušas privertė mane būti protingu.

Barakas privertė mane tapti geresniu.

Trampas privertė mane trokšti būti kanadiete.

Taigi.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Ramunė Jurkuvienė apie vaiko paėmimą iš šeimos

Sveiki,

Užklysti „ant straipsnio“ ir galvoji, kokia taikli mintis, kad turi tai pamatyti ir daugiau žmonių. Ramunės Jurkuvienės mintys vaiko globos klausimais ir ne vien tik tuo klausimu, bet apskritai apie žmonių supratimą, kaip turi būti sprendžiami šie klausimai ir požiūris į individą.

Visą straipsnį galite paskaityti ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Demi Lovato - Sober [lyrics / žodžiai]

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pasidalyti naujausiu Demi Lovato kūriniu „Sober“ (liet. Blaivi). Kai tik vakar sužinojau, kad ši stipri atlikėja netikėtai palūžo ir atsidūrė ligoninėje be sąmonės. Šaltiniai teigia, kad Demi Lovato perdozavo narkotikų. Tai išties netikėta, kadangi „Sober“ daina pasirodė tą dieną, kai sukako lygiai šešeri metai, kai atlikėja po reabilitacijos nieko nebevartojo. Bet tikriausiai pati aukštuma ir saugumas yra toji pati pavojingiausia riba, kai galima priklausantiems paslysti. Atlikėja atsigavusi ligoninėje, visas pasaulis siunčia Demi palaikymą ir linkėjimus, na, o aš klausausi jos anksčiau neįvertinto kūrinį „Sober“ ir žinote, man ta daina kuo toliau, tuo labiau patinka.

Dainoje Demi Lovato stulbinamai atvira ir prisipažįsta, kad po šešerių metų pertraukos vėl įniko į alkoholį. Retas pop atlikėjas, kuris gali dainuoti apie savo priklausomybes esamas, o neįveiktas. Dainoje ji atsiprašo mamos, kad nebėra blaivi ir tėčio, kad vėl užpylė grindis alkoholiu... Išties jautrus tekstas. Amerikos Billboard tope pasiekė 58 vietą, skaitmeniniuose pardavimuose 3 vietą.

Daina nėra itin sėkminga, lyginant su kitais Lavato kūriniais komercine prasme. „Sober“ tik Naujojoje Zelandijoje iškopė 1 vietą. Daina kol kas buvo išleista tik komerciniais tikslais, nepriklauso nė vienam Lovato albumui. Šiaip atlikėja šiemet aukštumoje – koncertiniai turai po visą pasaulį, kurie nutrūko, įvairūs duetai – Clean Bandit, Christina Aguilera ir kt. Atrodo, moteris viską turi, bet toji daina tikriausiai laiku ir vietoje išėjęs į pasaulį ne vien tik atsiprašymas, bet ir pagalbos prašymas. Pasiklausykime:

Gyvas atlikimas:

Žodžiai / Lyrics

"Sober"

I got no excuses
For all of these goodbyes
Call me when it's over
'Cause I'm dying inside
Wake me when the shakes are gone
And the cold sweats disappear
Call me when it's over
And myself has reappeared

I don't know, I don't know, I don't know, I don't know why
I do it every, every, every time
It's only when I'm lonely
Sometimes I just wanna cave and I don't wanna fight
I try and I try and I try and I try and I try
Just hold me, I'm lonely

Momma, I'm so sorry I'm not sober anymore
And daddy, please forgive me for the drinks spilled on the floor
To the ones who never left me, we've been down this road before
I'm so sorry, I'm not sober anymore

I'm sorry to my future love
For the man that left my bed
For making love the way I saved for you inside my head
And I'm sorry for the fans I lost
Who watched me fall again
I wanna be a role model, but I'm only human

I don't know, I don't know, I don't know, I don't know why
I do it every, every, every time
It's only when I'm lonely
Sometimes I just wanna cave and I don't wanna fight
I try and I try and I try and I try and I try
Just hold me, I'm lonely

Momma, I'm so sorry I'm not sober anymore
And daddy, please forgive me for the drinks spilled on the floor
To the ones who never left me, we've been down this road before
I'm so sorry, I'm not sober anymore

I'm not sober anymore

I'm sorry that I'm here again
I promise I'll get help
It wasn't my intention
I'm sorry to myself

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: pamestų daiktų kronikos arba pelėdžiuko sapnas vasaros kaitromis

Sveiki,

Pastaruoju metu namuose dienomis gana tvanku. Norisi tik gulinėti, skaityti, ilgai miegoti, tad visai nenuostabu, kad gyvenu labiau naktimis nei dienomis. Naktiniai pasivaikščiojimai po savo kvartalą tampa tokie pat įprasti, kaip ėjimas į parduotuvę ar pašto dėžutės tikrinimas.

Vakar buvo toji naktis, kai išėjau naktį atsigaivinti pravėsusiu oru. Yra parkelis ir patogus takelis su žibintais aplink gražią cerkvę. Ten ir radau šią pelėdą, kurią matote nuotraukoje.

Ją pametė tikriausiai mergaitė. Galbūt jis buvo raktų pakabutis, o gal pakabutis ant kaklo. Mėlyna pelėda man iškart priminė Janinos Degutytės pasaką „Pelėdžiuko sapnas“, kurioje pasakojama, kaip molinis namų pelėdžiukas ištrūko į miestą ir galiausiai nusidanginęs į mišką, prasmego gilioje žiemos pusnyje. Išties pasaka graži ir liūdna. Mano rastas mėlynas pelėdžiukas tikriausiai irgi klampojo per vasaros tvankius orus į laisvę. Deja, nepavyko ir atsidūrė mano rankose, vėliau ant mano rašomojo stalo.

Galvoju apie tą pelėdžiuko savininkę. Kiek jai galėjo būti metų? Ar ji ieškojo jo? O jei ir ieškojo ir nerasdama ar daug sielvartavo? Sakoma, kad negalima daug išgyventi dėl pamesto daikto, nes atradusiam žmogui gali nutikti nelaimė, nes tos energijos, mintys ir troškimai per atrastus daiktus cirkuliuoja ir mainosi.

Kiek prisimenu savo pamestus daiktus. Dažniausiai pametu pirštines. Iškrenta nelemtosios iš palto kišenių ir kiekvieną sezoną vis reikia kitų pirštinių. Pykstu ant savęs. Bet mano pirštinių tikrai niekas pakelėje nerenka, o tuo labiau parsinešę negalvoja, kam galėjo priklausyti. Veikiau sakytų: neimk, nešvari, gal kokio bomžo... Bet juk dažniausiai gaila ne rūbo, ne bato, ne šlepetės, o pamestų papuošalų. Dar labiau – telefono, palikto kur nors ant sėdynės taksi mašinoje ar parke ant suolelio...

Nors sveiku protu ir suvokiama: visi šio pasaulio daiktai tėra daiktai ir jie priklauso pasauliui ir tik laikinai mes juos galime „padėvėti“. Nes šiaip ar taip jie liks, kai mūsų jau pačių nebebus.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Toni Morrison "Mylima"

Toni Morrison. „Mylima“ – Vilnius: Vaga, 2000. – 359 p.

Sveiki,

Ką žinote apie juodaodžių vergystės vargus grožinėje literatūroje, išverstus į lietuvių kalbą? Aš prisimenu nebent vaikystėje skaitytą Hariett Beecher Stowe Dėdės Tomo trobelė, kai braukiau ašaras, yra pas mane užmesta ir Harper Lee Nežudyk strazdo giesmininko. Ir žinoma, jau seniai skaitytas Toni Morrison (g. 1931) romanas Sula. Daugiau, kažin, ar beatkapstyčiau. Visgi Sula buvo išties poetiškai jautrus romanas, kuris pasižymėjo geru vertimu, aštria tolerancijos tema ir skaidria kalba. Apsilankęs skaitytų knygų knygyne, nusprendžiau griebti ant knygų stirtos padėtą Toni Morrison romaną Mylima (angl. Beloved), kuri per aštuoniolika metų Lietuvoje nebuvo nė karto perskaityta – turiu galvoje retro knygyne įsigytą egzempliorių.

Romanas apdovanotas Pulitzerio (1988) ir Nobelio (1993) premijomis. Kaip teigia knygos perrišta popierinė reklaminė juostelė, autorė dar pelnė septynias itin prestižines literatūrines premijas. Net kontekste apie šią autorę, kalbant apie grožinę literatūrą, retai ką nors išgirsite, tačiau jos literatūra ypatinga. 1998 metais pasirodė tokiu pačiu pavadinimu ekranizacija, kurioje nusifilmavo Oprah Winfrey.

Romanas Mylima pasakoja apie moterį juodaodę Sitę, kuri pabėgo nėščia iš juodaodžių vergijos į šiaurines valstijas, kur vergija jau buvo panaikinta. Tai JAV politinių permainų metas, tačiau autorė nesistengia nieko politizuoti, tuo labiau užgriozdinti tekstą faktografija, atrodo, kad tos permainos nuo Sitės labai toli. Autorei rūpi bendražmogiški dalykai, potrauminė Sitės būsena. Milijonai vergų atgavę laisvę negrįžtamai pakeitė Amerikos veidą, tačiau dažnai tiek literatūroje, tiek kine orientuojamasi į patį politinį išsilaisvinimo aktą ir labai mažai dėmesio skiriama potrauminei sričiai: o kaip toliau gyventi žmogui, kuris visą gyvenimą gyveno kaip šuo?

Sitės sužalota siela stebina jautrumu. Dar labiau stebina Toni Morrison gebėjimas sudėtingu pasakojimo koliažu atskleisti vergystės laikmečio tendencijas. Daugybę vaikų prigimdžiusi vergė nuo skirtingų baltųjų, myli savo dukrą Denver ir jau yrančiuose, bet laisvuose namuose, kuriuos paliko Sitės sūnūs, liko tik ji ir dukra Denver. Denver izoliuota, ji niekur neišeina, gyvena savo pasaulėlyje ir kiek keista, kad Sitė ir Denver niekur neišeina. Juos aplanko dar vergystės laikotarpiu Sitę pažinojęs vergas Polas A, kuris yra buvusio Sitės vyro Heilės tikrasis brolis. Tarp jų užsimezga romanas, tačiau visa toje jų meilės istorijoje yra tik viena didelė rakštis – potrauminė neišgydoma ir neištrinama patirtis, kuri vis įtraukia į prisiminimus. Jiedu mokosi iš naujo mylėti, globoti ir prisirišti, tačiau jiems sunkiai sekasi.

Sitė turi paslaptį – jos nugara išvagota randų. Ją nėščią plakė už tai, kad norėjo pabėgti, tačiau didžiausia jos paslaptis, kad ji norėjo iš meilės, kad jos vaikai nepakliūtų vergvaldžiams, juos visus nužudyti. Tiesa, ji pjūklu nužudo savo dukrytę ir per tuos daugybę metų jaučiasi tuščia ir visų aplinkinių smerkiama...

Toni Morrison

Netikėčiausias T. Morrison sprendimas yra išgauti dvasios pritvinkusį pasakojimą, suteikiant jam vaiduokliško metafizinio lygmens. Mergaitė vardu Mylima po daugel metų sugrįžta įsikūnijusi į juodaodę ir šis kadaise žudymo aktas permąstomas iš naujos perspektyvos, beprotiškai „plakant“ praeities įvykius su dabarties ir išgaunant kartu traumą patyrusių visų juodaodžių problemą. Kartais T. Morrison negailestinga, bet atsargi pasakotoja. Nesistengia atvirai aprašyti kiekvieną sadistinį aktą, tačiau kartais vos keliais sakiniais ji perteikia sveiku protu nesuvokiamą tų veikėjų patirtį, pavyzdžiui, kaip Polas A supančiotas ir su metaliniu žabtu dantyse stebi kieme išdidžiai strikinėjantį gaidį, kurį kadaise pats išsaugojo, kai šis tebuvo tik viščiukas. Bejėgiškumo vaizdavimo potekstė skrodžia širdį: kieme gaidys – karalius ir turi daugiau laisvės ir teisių būti gaidžiu, nei Polas A kada turėjo teisę būti žmogumi. Tokių prasminių laisvės, kančios ir priklausomybės taiklių rakursų pilnas romanas.

Negalėčiau pasakyti, kad Mylima priklausytų magiško realizmo literatūrai, nors metafizikos pasakojime išties daug. Kai kas bandė komentaruose lyginti su G. G. Marquez Šimtas metų vienatvės. Tam tikrų sąsajų, žinoma, raiškoje galima rasti, tačiau T. Morrison Mylima magija nėra tiesioginė, veikiau ji pasireiškia tik kaip veikėjų jausmų, patirčių ir pasaulėžiūros filosofija ir psichikos sutrikimais. Nes iš tikrųjų Mylimos atsiradimas po daugel metų nėra jokia magija, tai tik Sitės ir Denver sukurtas pasaulėžiūros būdas atpirkti tai, kas buvo prarasta. Tai beprotiškai knygoje veikia, kad net skaitytojas įtiki, kad tai tikra Mylimos reinkarnacija, tačiau tai viso labo išsigandusi ir gyvenimo nemačiusi mergaitė, kurią prievartavo ir visą gyvenimą laikė kambaryje. Tas nesusišnekėjimas su Mylima arba šnekėjimas iš skirtingų patirties perspektyvų sukelia tokį aklumo disonansą, kad atrodo, kiekvienas veikėjas gyvena savo hermetiškame pasaulyje, kurdamas atskiras prasmes, nes niekada nebuvo augę laisvėje ir nesuvokia, kad kitas gali mąstyti ir jausti kitaip. Galų gale būti individualiu asmeniu.

Galima be galo daug pasakyti apie šį puikų romaną, analizuoti ir netgi įvairiai interpretuoti kai kurias vietas, sprendimus atskleisti potrauminę vergystės problemą, tačiau visumoje atrodo, kad T. Morrison sukūrė nepakeliamą kančios romaną – motina nužudo savo dukrą ir išprotėja. Ir kas baisiausia užvertus šį pasakojimą, kas gali iš esmės nutikti tik pačios aukščiausios prabos literatūroje, yra tai, kad autorei pavyko perteikti nelengvais, bet talentingais būdais tos nesuvokiamos sielą luošinančios kančios grožį ir prasmę.

Jūsų Maištinga Siela