Šios dienos citata: Judyta Tekingunduz apie šiuolaikinius mokytojų ir mokinių santykius, pedagogiką

Sveiki,

Šiandien pedagogai grįžta iš atostogų į mokyklas ir susiduria su neišvengiamais pertvarka dėl apmokėjimo. Sudėtingos sistemos skaičiuoklė, apie kurią jau esu kalbėjęs, daugybė kitų klaidinančių ir visaip kitaip protą ir būtį apsunkinančių sistemos sraigtų tiesiog neišvengiamai pedagogus paverčia vergais. Perskaičiau dar birželio mėnesį publikuotą mokytojos Judytos Tekingunduz straipsnį. Emocingą. Skaudų. Tikriausiai švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei net neįkandamas, nes kitaip būtų mirusi iš gėdos. Šitoks švaistymas naujai sistemai, kai galėjo pakeisti tik pamokos įkainius yra apgailėtina nepagarba ir apiplėšimas kiekvieno pedagogo ir mokesčių mokėtojo apvogimas.

Bet dažnai, kalbant apie pedagogo problemas, pamirštama ir dvasinė pusė, paprasčiausias orumas, saugumas, pagarba, todėl cituoju kone paveikiausią emociškai citatą, kuri rodo atvirą žaizdą pedagogikoje, kad apsilipdę gražiomis ugdymosi vizijomis ir vakarietiškais modeliais, leidome ant pjedes stalo užlipti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Mokytojai, mano žiniomis, persekiojami mokinių ir jų tėvų, konfliktų metu daromi slapti įrašai, grasinama teismais ir mokytojas nebegali ne tik apginti savo orumo, bet ir kalbėti pakeltu tonu, o štai mokinys ir jų tėvai gali. Kas iš to vyksta, kai humanistinių vizijų paketas nuo 2000 metų traukiamas įgyvendinimo link iš esmės nematerializavusi taip kaip norėjosi, o iškrypo kaip medis ir atvėrė nesuvokiamą bedugnę santykyje ir požiūryje tarp pedagogo ir mokinio. Šioji citata iš esmės lyg ir buitiška, tačiau... Pamąstykime.

Visą straipsnį perskaitysite ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Cher apie pasitikėjimą savimi ir kvailumą

Sveiki,

Dažnas iš mūsų nepasitiki savimi, bijo scenos ir kitų dalykų. Štai ką sako legendinė dainininkė Cher apie tai, kas stiprina pasitikėjimą. Kartais reikia priimti save netobulą, netgi savyje glūdintį kvailį.

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Pink Floyd - "Wish you were here" [Vinyl, LP] (album 1975, edition 2013)

Informacija apie albumą: Pink Floyd - "Wish you were here" [Vinyl, LP] (album 1975, edition 2013)

6 priežastis dėl ko verta gyventi: vienintelė kova – pasidavimas

Sveiki,

Šeštoji priežastis dėl ko verta gyventi yra pasidavimas, kuris atneša taiką, harmoniją ir ramybę. Kas nenorėtų gyventi taikoje su savimi ir pasauliu, kai esame įsukti į tam tikras priklausomybių sistemas kaip antai nemėgstamas darbas, įtampa santykiuose ir panašiai?

Ogi galima tiesiog nieko nevertinti, nieko neteisti, tiesiog pro viską praeiti taip, lyg neegzistuotų. Sunku? Pabandyk. Ir tavo gyvenimas įgaus teigiamo valentingumo, pasidarys gera gyventi, nes ne kovoti ir laimėti reikia – tokia kova yra pralaimėta kova, nes po jos būtinai ateis kita kova ir tu nualinsi save. Geriausia kova yra pasidavimas viskam, nes neturint trinties, nėra ir reakcijos, jei nėra reakcijos, nėra ir neigiamų emocijų bei minčių. Tiesiog galima gyventi vardan pasidavimo. Šiandien tai suvokiu taip aiškiai, kaip niekada anksčiau.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Dalai Lama apie reakciją į gyvenimo tragedijas

Sveiki,

Kaip dažnai būna, kada manome, kad negalime pasirinkti nei gyvenimo, nei tėvų, nei situacijos, nei savo jausmų negalime pakeisti. Dalai Lama sako, kad galime pasirinkti ir užuot pasirinkę destruktyvų kelią, save dirginę, kaltinę, nemaloni gyvenimo tragedija gali tapti spyriu į užpakaliu ir postūmiu savo vidinės šviesos link.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė (Šiaurės vasara 2018)

Sveiki,

Vos išvydęs šią fotografiją, publikuotą „Literatūra ir menas“ socialinėje paskyroje, pagalvojau apie Mikelandželo freską „Adomo sutvėrimas“, tik šįkart šalia padėtas cigarečių pakelis ir veikėjai (rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė) nė iš tolo neatrodo nuogi. Pavadinčiau tai „Susijungimu“.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Sarah Perry "Esekso slibinas"

Sarah Perry. „Esekso slibinas“ – Vilnius: Baltos lankos, 2018 – 448 p.

Sveiki, knygų skaitytojai,

Britų rašytojus visada sveikinu, ypač tuos, kurie papuola į gerai įvertintos literatūros lauką, tad beveik neabejojau, kad man, mistikos mėgėjui, vien pavadinimas Esekso slibinas (angl. The Essex Serpent) kėlusiam smalsumą, Sarah Perry (g. 1979) gali būti geras šių metų verstinės literatūros atradimas.

Esekso slibinas yra antroji knyga, temomis susieta su anksčiau pasirodžiusiu šios rašytojos romanu After Me Comes The Flood, tačiau tai atskiros istorijos, kurios sudaro Slibino istorijos (Serpent‘s Tail) seriją. Esekso slibinas 2016 metais tapo Didžiosios Britanijos metų knyga ir gimtinėje sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Karalienės Viktorijos laikų „tapetinis“ viršelis sufleruoja, kad romanas galėtų būti tamsių paslapčių persmelktas gotikinio stiliaus pasakojimas, tačiau visgi jis labiau šliejasi prie klasiko Charles Dickens maniera rašomos literatūros. Nieko nuostabaus, nes ne veltui Ch. Dikensas laikomas klasiku, jo literatūroje pasiliko visa, ką galima drąsiai vadinti Viktorijos epochos mąstymo, pasaulėžiūros ir gyvenimo būdo pamatais.

Autorė tik iš dalies rekonstruoja Viktorijos laikmečio socialinį gyvenimą. Našlė Kora po vyro mirties išvyksta su sūnumi Frensiu ir palydove Marta į provinciją. Pajutusį laisvos moters gyvenimo privalumus, ji be paliovos džiaugiasi pačiais paprasčiausiais buitiniais dalykais, susižavi fosilijomis ir moterimis mokslininkėmis, kas apskritai prieštarauja Viktorijos laikų moterų moraliai ir gyvenimo būdui gerti arbatą ir plepėti, apkalbinėti, keliaujant iš vieno salono į kitą. Koros charakteris primena maištininkę, bandančią išsilaisvinti nuo itin suvaržyto etiketo ir vyro smurto bei abejingumo, ji nepakenčia korseto, tad net kaime dažnai rengiasi kaip papuola, retai žiūri į veidrodį. Aštrus ir žingeidus Koros protas bei pastoriaus Vilio susitikimas patvirtina seną gerą knyginę tiesą – priešingybės traukia, tačiau pastorius vedęs Stelą ir turi vaikų. Taigi romanas kaip Ch. Dikenso pasaulyje, problemiškai formuojamas per moralės principus.

Emocinį susipažinimo ir užgintos, kone Biblijinės Adomo ir Ievos pažinimo nuodėmės tono istoriją spalvina trijų pasaulių sandūra – senasis pagoniškasis (mitologinis), krikščioniškasis ir naujasis mokslo. Atsiradus paskaloms apie slibiną, kaimiečiai pasiduoda panikai ir baimei, nors niekas kažin kokių konkrečių įrodymų neturi. Vilis tai vadina Neramumais, Kora mokslininko verto tyrinėjimu, na, o kaimiečiai – prakeiksmu. Iš esmės slibinas šiame romane atlieka keletą funkcijų, demaskuoja laikmečio sandūros pasaulėžiūros prieštaravimus bei virsta iliuzijų simboliu, tiek kaimiečiams, tiek Koros ir Vilio santykiams. Derėtų paminėti, kad ši mokslo, religijos ir prietarų sandūra primena rašytojos Hannah Kent Gerieji žmonės, tačiau H. Kent, mano akimis, kur kas meistriškesnė, kuriant šių skirtingų pasaulėžiūrų prieštaringumo tragediją. Nors S. Perry galbūt prieštaravimų ir neieško, jai svarbios diachroninės sąsajos su nūdienos tendencijomis, kaip pati byloja pabaigos žodyje, ji žvelgia šiuo romanu į Viktorijos laikus kaip į mūsų laikų paveldėtas tendencijas.

Sarah Perry

Derėtų paminėti romano Blekvoterio, kuris egzistuoja iš tikrųjų, atmosferą – atšiaurūs Esekso pakrantės vėjai, potvyniai, kvapai, rūkas ir garsai prideda nemažai mistikos, leidžia pasijusti prie jūros. Atšiaurumą įgalina ir Stelos tuberkuliozė, jos maniakiškas polinkis mėlynai spalvai. Kai kada visa tai perteikta išties nebanaliai, bet poetiškai su tam tikra estetine filosofine Viktorijos laikų sugestija.

Sarah Perry romano pasakojimą plečia nestokodama dėmesio antraeiliams veikėjams – apsigimusiam chirurgui ir medicinos maniakui Lukui Garetui, jo draugui Spenseriui, palydovei Martai, galų gale sūnui Frenciui ir Stelos vaikams. Iš esmės autorė sukuria mažą „šokantį“ savo tragedijoje ir džiaugsme pasaulėlį, kuriame daug veikėjų, įkūnijančių Viktorijos laikų gyvenseną, aistras ir praradimus.  Šį veikėjų sujungimą į vienalytę epochos pasakojimo koliažą pavadinčiau sėkmingu, ypač viską vainikuoja laiškų žanras, nuolat įsiterpiantis į pasakojimą kaip esminė komunikacinė tų laikų priemonė ir, aišku, galimybė išreikšti dvilypį siuntėjų ir adresatų psichologiją. Šįkart buvo smagu paskaityti išnašose Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės, kuri vertė kūrinį, komentarus.

Visgi romanas, kaip jau komentavo Aušra Maldeikienė Goodreads portale, skirdama kūriniui tris žvaigždutes iš penkių, yra madingas. Neneigsiu, kad vietomis prisiminiau paauglystėje skaitytą Harį Poterį ir Paslapčių kambarį, kur burtų ir kerėjimo mokykloje slankiojo basiliskas ir visus savo žvilgsniu paversdavo akmeniu. Visgi romanas dvelkia lengvu priėjimu bet kokiam skaitytojui, jame dera tai, kas iš esmės paskutiniu metu labai populiaru ne vien britų literatūroje – gurmaniško skaitymo ir populiariosios, „greitosios“ literatūros junginys – romane minimas auksas, kuriuo japonai senovėje sulipdydavo sudužusias indus, sakyčiau, taip ir su šių literatūrų prabomis – kuris iš dalies patenkina gurmaną skaitytoją, iš dalies patenkina ir metro ar vieškeliu autobusu važiuojantį nors kiek prakutusį valstietį skaitytoją. Gražus romanas apie meilės formas laikmečio moralės gniaužtuose, apie feministinį išsilaisvinimą ir apsisprendimą gyventi dėl savęs, apie mokslo ir prietarų grumtynes, kurios ne visada baigiasi tragedija, bet veikiau krikščioniška didaktika. Gražus romanas, lengvas skaitymas su iš anksto numanomu siužetiniu vingiu, skirstas daugeliui skaitytojų.

Jūsų Maištinga Siela