2020 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis
Vinilinė plokštelė: Beth Hart - Bang Bang Boom Boom [Vinyl, LP] (2012)
Apie Beth Hart albumą: Beth Hart - Bang Bang Boom Boom [Vinyl, LP] (2012)
Daina iš albumo, atliekama gyvai.
Alfonsas Andriuškevičius knyga "Velyvieji tekstai"
Laikykimės
už rankų, nes birželis,
Klastingas mėnuo, gali pradingti
Kurį nors vieną blizgiuos
prakaituos...
(p. 61)
2020 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis
Ilgasis Booker Prize 2020 sąrašas / The 2020 Booker Prize longlist
Sveiki,
Atrodo, kad dar visai neseniai
džiaugėmės, jog pernai prestižinę Booker premiją pasidalino britų rašytoja
Bernardine Evaristo už knygą „Girl, Woman, Other“ bei kanadietė veteranė
Margaret Atwood „The Testaments“, kurios knyga ruošiama lietuviškam leidimui.
Įdomu, ar kas nors planuoja išversti ir B. Evaristo romaną?
Štai paralelinė premija –
Tarptautinis Bookeris šiek tiek įstrigo dėl koronaviruso, tačiau dar šį mėnesį
jau turėtume sužinoti, kam bus įteikta ši literatūrinė premija. Kol kas siūlau
labai trumpai susipažinti su ilguoju 2020 metų Booker literatūros premijos
pretendentų sąrašu. Visų literatų ir skaitytojų akys krypsta į Hilary Mental,
kuri trečiąkart pretenduoja tapti Booker laimėtoja. Tiesą sakant, būtų labai
neįdomu, bent man, jeigu Bookerio teisėjai vėl ką nors sumanytų „dvigubo“, o
taip norėtųsi naujų vardų ir vertimų į lietuvių kalbą. Manau, H. Mantel ir taip
su paskutine trilogijos dalimi prasimuš pro daugelį skaitytojų. Bet spręsti ne
man, juolab kad pats neskaičiau naujausios H. Mantel knygos.
Tad siūlau susipažinti su 13
naujų autorių ir jų kūriniais.
Diane Cook – The New
Wilderness
Amerikietės debiutinis romanas
priklausytų niūriems distopiniams romanams apie klimato kaitą. Wilderness‘o
valstijoje netolimoje ateityje gyvena motina ir dukra, kurios kasdien kovoja už
išgyvenimą. Didžiulė oro tarša ardo mažosios plaučius, todėl abi nusprendžia
bėgti iš miesto į gamtą, nors jaunoji dukrelė lengvai adaptuojasi prie naujų klajoklių
genties sąlygų, tačiau motina visa širdimi prisirišusi prie miesto kultūros ir
praeities. Tai knyga apie motiną ir dukrą, jų santykius, kuriems didžiausią
įtaką daro ne tiek kartų skirtumai, kiek gamtos ir miesto priešprieša. Knyga,
kuri apima kelis prasminius lygmenis ir pasakoja mums seną besikeičiančio
pasaulio ir žmonių istoriją...
Goodreads (kol kas) reitingas:4.29
Tsitsi Dangarembga – This Mournable Body
„Šis gedulingas kūnas“ – tai jau
nebe pirmas T. Dangarembgos romanas, kuris tęsia autorės iš Zimbabvės pamėgtas
temas. Romane pasakojama apie pagyvenusią moterį, kuri yra aiškiaregė ir regi
ateitį, ji atsikrausto į šalies sostinę, nes provincijoje neturi darbo ir
vertėsi labai sunkiai. Čia ji apsigyvena pensionate, nes yra jau sena ir
nuvargusi. Gauna biologijos mokytojos darbo vietą ir bando atsistoti tiek
dvasiškai, tiek finansiškai ant kojų, tačiau niekaip nepavyksta. Ateities vizijos
persipina su karčia realybe ir staiga įgauna visos tautos likimo potekstę:
kapitalizmas įveikia humanizmą, o veikėja palūžta nuo „saldžių“ ateities
lūkesčių...
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.38
Avni Doshi – Burnt Sugar
„Sudegęs cukrus“ – tai romanas
apie motiną ir dukrą, jų toksiškus santykius, pagrįstus išdavyste ir
nesirūpinimu. Anksčiau motina buvo patrakusi maištininkė, ji atsisakė tekėti ir
pabėgo iš turtingų tėvų, kad galėtų tiesiog elgetauti. Bėgiojo paskui šlykštų
menininką (irgi bėdžių) su maža dukrele ant rankų. Po daugel metų ją kamuoja
atminties liga, ji pradėjo pamiršti daiktus, neišjungia dujų, todėl jai nuolat
reikia dukters paramos ir priežiūros. Tačiau ar gali dukra pasirūpinti motina,
kai pati iš jos niekada nieko negavo? Kritikai ir skaitytojai šį romaną apibūdina
kaip itin tamsų, aštrų, skaudų ir šiek tiek cinišką.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.69
Gabriel Krauze – Who They Was
Tai kol kas mažiausiai sudominęs
knygos aprašymas. Gal dėl to, kad labai abstraktus... Knygoje „Kas jie buvo“ britų
debiutantas rašytojas pasakoja iš šių dienų perspektyvos apie šiuolaikinį
Londoną, didmiestį, kur tarp betono namų berniukai nori tapti vyrais, o
mergaitės kuo dailiausiomis merginomis. Apie kančias ir troškimus, apie miestą
ir žmones. Kaip supratau, pasakojimai „išbirę“, jie vyksta po visą Londoną ir
veiksmas vyksta scenomis, pavyzdžiui, policijos areštinėje. Knyga pristatoma
kaip itin autobiografiška, vadinasi, autorius lyg ir apie save, tačiau kartu
viskas labai suliteratūrinta, kad atrodytų įtaigiau.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.93
Hilary Mantel – The Mirror & The Light
Nieko pernelyg neturiu ko
pridurti. Knyga jau yra bestseleris su įspūdingu goodreads reitingu. Leidykla „Sofoklis“
jau ruošia ir lietuvišką variantą. Tai trečioji „Vilko dvaras“ ir „Įveskite
kaltinamuosius“ trilogijos dalis. Už pirmąsias dvi autorė būtent ir pelnė
Booker Praze apdovanojimą. Romanas, kaip ir ankstesnieji, pasižymi įtaigingu
charakteriu ir smulkiais, pačios autorės ištyrinėtais istoriniais niuansais. Bet
kokiu atveju, tai istorinis romanas, sudėtingas, įtaigus.
Goodreads (kol kas) reitingas: 4.47
Colum McCann – Apeirogon
Šis airių ir amerikiečių
rašytojas sukuria daugiasluoksnį romaną „Apeirogonas“ apie izraeliečio ir
palestiniečio vyrų draugystę. Romaną kritikai vadina itin muzikaliu, brandžiu,
ambicingu ir kinematografišku, jungiančiu meno, istorijos, kultūrų darinius į
vieną bendrą knygos audinį. Du skirtingi vyrukai netenka savo paauglių vaikų (vienas
žūsta nuo bombos, kitas nuo guminės kulkos) per religinę ir politinę
nesantaiką, todėl ieškodami paguodos, jie, būdami skirtingų tautų atstovai,
susivienija, kad galėtų pasidalyti savo skausmu... Tai kol kas ambicingiausias
ir, kaip kiti teigia, geriausias autoriaus kūrinys.
Goodreads (kol kas) reitingas: 4.29
Maaza Mengiste – The Shadow King
Ką reiškia būti moterimi kare?
Apie tai rašo jauna rašytoja iš Etiopijos savo romane „Šešėlių karalius“,
kuriame ji gręžiasi į savo šaliai 1935 permainingus metus, kada fašistinės Italijos
valdžia su priešakyje Mussolliniu įsiveržia į Etiopiją ir ją pavergi. Istorija pasakoja
apie šalies karalių, kuris paslapčia pabėga iš savo šalies, apie kare sužeistuosius
prižiūrinčias moterimis, kurios tampa italų okupantų naujaisiais įrankiais. Viena
pagrindinių veikėjų tampa pakvaišusio fašisto aistros subjektyvu, jis pradeda
ją fotografuoti, užuot ją nužudęs...
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.77
Sophie Ward - Such a Fun Age
Amerikiečių rašytojos romanas „Toks
linksmas amžius“ pasakoja istoriją apie afroamerikietę, kuri neteisingai
apkaltinama baltosios rasės šeimos vaiko pagrobimu. Romane gvildenamos
manipuliacinės, rasinės nelygybės ir kitos temos, kurios paskutiniosiomis
dienomis itin krečia JAV visuomenę.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.85
Douglas
Stuart – Shuggie Bain
Dar vienas literatūrinis debiutas
Booker Prize sąraše! Šįkart škotų rašytojas D. Stuart vaizduoja Škotiją ano
amžiaus devintajame dešimtmetyje, kada dėl vietos valdžios sprendimų daug darbų
neteko vyrai ir sūnūs. Dėmesio centre – motina, kuri labai myli savo jaunėlį
Shuggie Bainą. Kiti jos vaikai nuo jos nusigręžia, ji prasta motina, kuri
labiau rūpinasi žurnalais, katalogais, bando nustumti rūškaną škotišką
kasdienybę, puošiasi ir kartais save įsivaizduoja kaip aktorę E. Taylor. Visgi
ji pamažu klimpsta į alkoholio liūną, vaikai ją palieka, kaip dažnai nutikdavo
tuo laikotarpiu Škotijoje. Jai lieka tik jaunėlis, kuris dar visai vaikas, bet
stengiasi ja pasirūpinti... Romanas apie darbininkų klasę, sunkus ir niūrus
romanas, apibendrinantis Škotijos istorinį klimatą. Šitą netgi aš norėčiau
paskaityti!
Goodreads (kol kas) reitingas: 4.29
Brandon Taylor – Real Life
Štai ir pirmoji LGBT tema!
Amerikiečių autorius parašė „Tikras gyvenimas“ beveik apie save patį. Romane pasakojama
apie intravertą, kuris palieka savo šeimą ir spalvotojų bendruomenę, įstoja į universitetą
ir bando susikurti naują tapatybę ir gyvenimą. Čia jis labai atsargiai ima
susitikinėti su moterimis, vyrais ir save laikančiais heteroseksualais. Čia vyrukas
konfliktuoja, išgyvena įvairias patirtis, brandinančias jį kaip asmenybę. Knyga
apie rasinę nelygybę, apie savo bendruomenės išdavystę vardan tikrojo gyvenimo
ir savęs pažinimo, manau, daugelį nepaliks abejingų...
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.96
Anne Tyler – Redhead by The Side of The Road
Garsi amerikiečių autorė Anne
Tyler žinoma jau ne dėl vienos knygos, bet šįkart, regis, anot kritikų, ji
pranoko pati save. Romanas „Raudonplaukė kitoje kelio pusėje“ pasakoja apie
itin kruopštų ir besisaugantį, labai savo gyvenimą mėgstantį kontroliuoti
vyruką, kuris negali pakęsti netvarkos. Jis dirba sąžiningai, prižiūri savo
namus ir save, atrodo, kad visas pasaulis sustyguotas pagal jo įsivaizduojamą
tvarką. Tokie žmonės labai tampa pažeidžiami, kai ateina chaosas... Vieną dieną
pas jį pasibeldžia paauglys ir sakosi, kad jis yra jo sūnus. Tai romanas apie
senojo pasaulio matymo sugriovimą ir naujus atradimus.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.69
Sophie Ward – Love and Other Thought Experiments
Dar viena LGBT temos knyga,
kurioje Reičel su Eliza, dvi moterys, itin kruopščiai planuoja ateitį. Jos trokšta
vaikelio per dirbtinį apvaisinimą, tačiau vieną dieną atsitinka keistas
dalykas. Reičel pabunda ir sako, jog į jos akį įrėpliojo vabzdys, o jos draugė
Eliza tuo netiki, nes yra mokslininkė. Galiausiai šis keistas incidentas tampa
tokio masto, kad išsiskleidžia ne tik sugyventinių skirtingi pasaulio matymai,
bet ir subraška santykiai... Knyga „Meilė ir kiti minčių eksperimentai“ išties
netipinė, ji remiasi filosofinėmis idėjomis, kurios atpažįstamos „tarp eilučių“.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.96
C Pam Zhang – How
Much of These Hills is Gold
Azijiečių kilmės amerikiečių
rašytoja parašė romaną „Kiek šiuose kalnuose yra aukso“ apie Aukso karštligės
laikotarpį. Šeima bėgdama nuo skurdo galiausiai išsibarsto: tėvai miršta, todėl
lieka tik broliai ir seserys. Galiausiai ir jie pasimeta, kol lieka tik brolis
ir sesuo, bandantys palaidoti savo tėvus, tyrinėjantis laukinius vakarus –
buivolus, plėšrūnų pėdsakus. Prasideda brolio ir sesers konkurencija, kuri
išnarplioja šeimos paslaptis... Naujas JAV literatūrinis balsas, pasakojantis
apie Laukinių vakarų laikų šeimą su kiniška mitologine aistra, tai dviejų
kultūrų literatūrinis lydinys, įdomiai ir kur kas platesne prasme nagrinėjantis
rasinius skirtumus ir panašumus.
Goodreads (kol kas) reitingas: 3.90
Kaip
visada siūlau pasižiūrėti aistringojo knygų skaitytojo ir mylėtojo Eric Karl
Anderson apžvalgą anglų kalba.
Jūsų Maištinga Siela
žymės:
Anne Tyler,
Avni Doshi,
Booker,
Brandon Taylor,
Colum McCann,
Diane Cook,
Douglas Stuart,
Eric Karl Anderson,
Hilary Mantel,
Knygos,
Maaza Mengiste,
Sophie Ward
2020 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis
Knyga: Olga Tokarczuk "Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus"
Olga
Tokarczuk. „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų
sąjungos leidykla, 2020. – p. 264.
Sveiki, skaitytojai,
Ketvirtoji lietuviškai pasirodžiusi
Nobelio ir Tarptautinio Booker laureatės Olgos Tokarczuk (g. 1962) knyga
Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus (lenk. Prowadź swój pług
przez kości umarłych) gimtojoje šalyje pirmąkart pasirodė 2009 metais, tačiau
tarptautiniu mastu buvo pastebėta tada, kai šis romanas buvo įtrauktas į Tarptautinį Booker trumpąjį sąrašą. Už lietuviškai išverstus Olgos Tokarczuk
geriausius ir garsiausius kūrinius turime būti dėkingi vertėjui Vyturiui
Jaručiui, kuris šiuo metu rengia ir patį storiausią rašytojos kūrinį Jokūbo
knyga.
Išties Bėgūnai vienu metu
buvo kone viena geriausių išverstų grožinės literatūros romanų, kurio idėja sukurti
teksto „bėgimą“ filosofiniame lygmenyje ir taip pabėgti per pasakotojus ir
laikmečius nuo demono, išties darė didelį įspūdį, kad griebiau kitą rašytojos
romaną – Dienos namai, nakties namai, kurį perskaičiau, bet taip ir
likau nesupratęs, ką tuo kūriniu turėjau pajusti ir suvokti. Atrodo, lyg ir parašyta
savitai, lyg ir gerai, tačiau vientisos istorijos, idėjos liko pernelyg
futuristinės ir tik dalinai besijungiančios į bendrą istorijos sąrangą. Galimas
daiktas, kad knygą perskaičiau per greitai, lyg kokį įprastą romaną, tad
reikėjo pamažu, apmąstant autorės teksto kūrimo strategiją, galbūt romanas
tuokart būtų pasirodęs kitoks.
Štai Varyk savo arklą per
mirusiųjų kaulus, kuris pavadintas pagal anglų poeto William Blake (1757-1827)
eilėraščio eilutę, iš tikrųjų, priešingai nei Dienos namai, nakties namai,
išlaiko vientisą pasakojimo struktūrą ir, atrodo, kur kas tradiciškesnio epinio
pagrindo kūrinys. Jungiamoji pasakojimo grandis – kriminalinė istorija, kuri
toli gražu netipinė ir neprimena populiariųjų skandinaviškų detektyvų. Istoriją
skaitytojams pasakoja ponia Janina Dušejko, senyva anglų kalbos mokytoja,
gyvenanti atokioje pietinės Lenkijos dalyje, plynaukštėje, kur matosi vos
kelios trobelės, todėl į darbą ji važiuoja savo Samurajumi (automobiliu). Neįtikėtina
provincija, šalia Čekijos pasienio, nuolat akcentuojama kaip vėjų ir tamsaus
slegiančio dangaus gyvenvietė, todėl romano atmosfera iš dalies primena gotišką,
niūrų ir tamsų užkampį, juolab kad nemažą romano įvykių vyksta žiemą, kai nužudomas
pirmasis vietos gyventojas, Janinos vadinamas Didžioji Pėda.
Geografinė padėtis, kaip ir
žvaigždžių išdėstymas, knygoje yra labai svarbus. Iš pasakotojos dažnai
jaučiame, kad ji itin simpatizuoja Čekijai, tiek jos žemei, tiek žmonėms, tiek
jų kalbai. „Ne, ne, žmonės mūsų šalyje nemoka organizuotis ir kurti bendruomenių,
net su baravyko vėliava. Esame neurotikų individualistų kraštas, kuriame
kiekvienas, vos atsitrūkęs tarp kitų, ima mokyti, kritikuoti, įžeidinėti ir
rodyti savo neabejotiną viršenybę. Manau, kad Čekijoje yra visai kitaip. Ten žmonės
sugeba ramiai diskutuoti ir niekas su niekuo nesivaidija. Net jei norėtų
negalėtų, nes jų kalba netinkama vaidytis (p.180).“ Čekija – rojus, Lenkija
– pragaras, du skirtingi politiškai, filosofiškai ir metafiziškai apibrėžtos
šalys, pasaulių ribos.
Janina – neįtikėtinos biografijos
vienišė moteris. Dirba anglų mokytoja, kamuojasi skausmais, tačiau ji buvusi inžinierė,
stačiusi Lenkijoje ir Sirijoje tiltus, taip pat Lenkijos kūjo metikė
vicečempionė, atrodo, visos tos veiklos ir profesijos jai labai praverčia, bet
knygoje labiausiai akcentuojama jos gebėjimas sudaryti horoskopus. Per nešiojamajame
kompiuteryje esančią astrologinę programą ji sudarinėja vietos gyventojų
asmeninius horoskopus ir netgi sprendžia mirštančiųjų bylas, tiesa,
savamoksliškai, o ir tiek policininkai, tiek aplinkiniai jos nelaiko itin
rimta. Būtent tas susipriešinimas tarp kandžios ir įžvalgios bobelės, kurios
galva prigrūsta astrologinių matematinių lentelių ir vietinių analitinio,
niutoniškojo mąstymo, kuriuo vadovaujasi kriminalų tyrėjai ir atsiranda
trintis, dažnai pasakojime sužaižaruojanti ironiškai.
Pati Janina kitų akimis mato save
kaip neurotišką seną moterį, kuri rašo pareiškimus, nuolat visus skundžia ir
skundžiasi, tipiškas senyvos viskuo nusivylusios senos senmergės įvaizdis,
kuris romane tampa labai apgaulingas, tačiau neišduosiu kodėl. Pagrindinė
veikėja linkusi keisti pasaulį savo galvoje, suteikia metafizinio „svorio“ savo
astrologiniais paaiškinimais, klijuodama tiek gyvūnams, tiek žmonėms, tiek
daiktams savo sugalvotas pravardes, manydama, kad žmonės tiesiog turi sau
netinkamus vardus. Bet kokiu atveju, Olga Tokarchuzk, kurdama ponios Dušejko
charakterį, rėmėsi provincialių moteriškaičių bruožais. Kai kada Janina Dušajko
labai priminė Alinos Bronsky Paskutinės babos Dunjos meilė veikėją, kuri
turi savitą pasaulio matymą, neieško žodžių kišenėje ir į sunkumus stengiasi retsykiais
pažiūrėti ironiškai ir ciniškai, negailėdama savęs. Retsykiais veikėja Janina atrodo
komiška tik dėl to, kad leidžia sau atrodyti šiek tiek išprotėjusiai, pavyzdžiui,
kai ji kalbasi eiguliu Vilko Akimi apie kiškių žudymą, ji pasiūlo: „
Galėtume mėtyti jiems kontraceptinius preparatus, kad daugiau nebesidaugintų,
užuot juos žudę (p. 187).“ Janina dvelkia
anarchistės įvaizdžiu, kovotojos už tiesą; ji nevalgo mėsos, atjaučia stirnas,
šernus, iš fermos pabėgusias lapes ir kai kada atrodo, kad gamtos visuminis
pasaulis jai kur kas svarbesnis už žmonių. Galiausiai ji trokšta bausmės ir
keršto, Janina pati pradeda vykdyti teisingumą...
Olga Tokarczuk
Janina turi savo pasaulio matymą
ir atsakymus į visus klausimus, ji savita, įdomi ir patraukli kaip literatūrinė
veikėja: „Dažnai susimąstau, kodėl mums patinka tie, o ne kiti žmonės. Ir turiu
šiuo klausimu Teoriją. Ogi todėl, kad mūsų kūnas instinktyviai siekia tam
tikros idealiai harmoningos formos. Renkamės žmones su tokiomis savybėmis,
kurios galėtų mus papildyti šio idealo link. Evoliucijos tikslas yra grynai
estetinis, jai nė motais joks prisitaikymas. Jai rūpi grožis – kad kiekvienas
pavidalas pasiektų tobuliausią formą (p. 126).“ Nesu tikras, ar pati
rašytoja irgi taip mano, nesutikčiau ir su Janinos pasaulėžiūra, nes kas yra
estetika ir grožis, kuris veda evoliucijos link, manding, tai tėra tik
visuotinai sutartas epochos normatyvas, kuris kinta, jeigu kalbėsime apie
žmones.
Maždaug knygos viduryje jau
maždaug galėjau nujausti, kur link rašytoja pasuks ir toji detektyvinė linija
kažin nėra kokia itin išmoninga. Kur kas romane svarbiau, kaip visa tai
papasakojama, kaip sujungiami du skirtingi pasauliai – racionalusis niutoniškasis
ir metafizinis, juslinis, pagrįstas įžvalgomis ir nuojauta – dvasinis ir kur
toji riba viename ir kitame pasaulyje, kur randasi tiesa ir teisingumas. Romanas
primena dualistinio pasaulio koncepciją, pagrįstu susiskaldymu ir
susipriešinimu. Viena ryškiausių racionalaus ir iracionalaus pasaulio
susikiršinimo išreikštų aspektų yra ponios Dušejko konfliktas su medžiotojais.
Romano pabaigoje mokytoja yra
pakviesta į katalikišką renginį, kur iš klausyklos aukštai pamokslą sako vietos
kunigas, taip pat priklausąs medžiotojų sąjungai. Viena galingiausių ir įtaigiausių
knygoje esančių scenų, kurios iš esmės atspindi dar prieš karantiną Lietuvoje
kilusį žaliųjų ginėjų ir medžiotojų konfliktą, kada įstatymais buvo mėginta
įteisinti legalias pramogines medžiokles „vardan tradicijų ir populiacijos
stabilizavimo“. Gyvūno žudymo aktas Janinai yra tiesiog kriminalas, tai nužudyti
gyvybę, o štai kapelionas tauzija iš klausyklas apie žmogaus šeimininkavimą
gamtoje, kuris remdamasis teisingumu (o kas tai yra tarp žmonių? tas teisingumas?)
reguliuoja gyvūnų populiaciją, tačiau akivaizdu, kad žmogui, linkusiam žudyti
ir numaldyti kaltės jausmą Dievo vardu kaip tobulesniam tvariniui suteikta
galia valdyti Žemę, Janinai sukelia pasišlykštėjimą (kaip, beje, ir man kaip
skaitytojui). Dievo vardu įsteigtos žudynės, įprasmintos įstatymais tampa
išprotėjusio ir neteisingo, iškrypusio žmogaus gyvenimo būdu ir būviu, su kuriais
veikėja negali susitaikyti. Kur tada yra teisingumas ir prasmė, kai žemėje
vyksta „legalus“ pragaras? Manding, tai romanas apie moralę, perteiktas
filosofine idėja: jeigu blogis įsibrauna net į šventovę, vilkas avies kailyje,
tada regintieji turi imtis Linčo teismo, patys stabdyti šį nevaldomą blogį. Bet
kokiais būdais ir įrankiais? Ar įmano širdies šviesa išlikti švariu, kovojant
su neteisingu pasauliu? Daug moralinių ir filosofinių klausimų kelia šis Olgos
Tokarczuk romanas.
Varyk savo arklą per
mirusiųjų kaulus – tai daugiasluoksnis
romanas, kuriame Olga Tokarczuk derina populiariosios literatūros kanonus, juos
pertransformuoja, išlaikydama įtampą ir paverčia savito literatūrinio pasaulio
vaizdiniu. Būtent dėl savito meninio pasaulio ir yra vertinga ši autorė. Atrodo,
romanas visomis prasmėmis turėjo būti provincialus, juk veiksmas vyksta
atokiame kaime (visai kaip romane Dienos namai, nakties namai), žmonės,
atrodo, turėjo būti nieko neišsiskiriantys vietiniai, jeigu ne girtuokliai, tai
išsilavinimo ir pasaulėžiūros prasme žemos kultūros. Galiausiai lietuviško
prasigėrusio kaimo čia nerasite, veikiau gerai ES pinigais išlaikomą
infrastuktūros suręstą naująją provinciją, kurioje jau randasi (kaip ir
Lietuvoje) visai kitokios istorijos, biografijos ir asmenybės, o galiausiai
astrologijos skaičiuokle aiškinanti moterytė pasaulio reiškinius atrodo tiek
pat įdomi, kaip koks Michel Houellebecq romanuose nusipenėjęs ir buržuazinio
snobizmo pertekęs nihilistinis veikėjas. Gal romanas ir nepranoko Bėgūnų,
tačiau susiskaitė intriguojančiai lengvai ir, atrodo, įtaigesnis už Dienos
namai, nakties namai.
Jūsų Maištinga Siela
žymės:
Bėgūnai,
Booker,
Dienos namai nakties namai,
knyga,
lenkų literatūra,
Nobelis,
Olga Tokarczuk,
recenzija,
romanas,
Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus,
Vyturys Jarutis
2020 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis
Filmas: "Mirtina nuoma" / "The Rental"
Sveiki,
Amerikoje nemažai kam žinomas
aktorius Dave Franco kuria savo filmą ir šįkart režisuoja siaubo trilerį „Mirtina
nuoma“ (angl. The Rental) (2020). Šioje istorijoje, kaip jau
įprasta, dėmesio centre – neblogai atrodantis jaunimėlis atvažiuoja į naują
namą, šįkart jie iš įnoringo pagyvenusio vyruko išsinuomoja prabangų namą prie
jūros, kol galiausiai jų viešnagė pamažu tampa pavojingu nesusipratimu...
Tiesą sakant, filmas menkavertis.
Pradedu iškart nuo vertinimo, nes akivaizdu, kad su tokiu tipiniu siužetu
žiūrovų nesužavėsi, net jeigu į savo filmavimo komandą pasikvieti ir serialo „Begėdis“
žvaigždę Jeremy Allien White. Visgi, gerai įsigilinus, siužetas nors ir tipinis,
jis nėra pats prasčiausias. Akivaizdu, kad filmo pradžioje keletas „užmestų“
nesusikalbėjimo scenų dėl rasizmo labai patiktų afroamerikiečiams, kurie kovoja
už lygias teises. Nuomotojui nepatinka „spalvotieji“ ir jis iš tikrųjų atrodo
didelis blogietis, tačiau filmo siužetas pasisuka kita linkme. Tačiau iki tol,
kol prasidės skerdynės, filmą reikia užpildyti kažkuo, ir tai tapo šio filmo
pragaištimi. Tas ilgas ketveriukės seksualinių santykių ir neištikimybės
aiškinimas tampa filmo pelke, smegduobe. Kvaišalus vartojantis jaunimėlis taip
trokšta atsipalaiduoti, kad atrodo, jog šio filmo pareiga priminti, kad tik tokiais
būdais ir tegalima sulaužyti kasdienybės rūstybę – greitai ir sekinančiai
prisipumpuoti narkotikų.
Kitą vertus, intriga pamažu
blėsta, kai susirūpinusi porelė aptinka filmavimo kameras. Tada tampa aišku,
kad nieko gero nebus, kai vienas iš veikėjų ištaria: „jį reikia nužudyti.“
Vadinasi, taip vienaip ar kitaip tikrai bus, nes tai svetainėje kabantis
pistoletas, kuris turi išauti... Visgi
filmo pabaiga tampa tokia tamsi, paskendusi rūkuose ir standartinio braižo
(skerdynių vakarėlis!), kad pamirštama ir baimės, ir intrigos atmosfera. Veikėjų
psichologija ir veiksmai tokie primityvūs, neišskleisti ir primenantys dešimtis
siaubo trilerių iš devinto dešimtmečio laikotarpio. Kūrinys neturi idėjos,
neturi aistros ir ambicijų, tiesiog filmas for fun.
Mano įvertinimas: 3.5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 5.8
Jūsų Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)




















