Vinilinė plokštelė: Madonna - Time To Dance (single) [vinyl, LP] (1989)

 Informacija apie singlą: Madonna - Time To Dance [vinyl, LP] (1989)

Šios dienos daina: Years & Years - It's A Sin (cover Pet Shop Boys) [žodžiai / lyrics]

 Sveiki, skaitytojai,

 

Nutariau pasidalyti grupės Years and Years perkurto legendinės ir revoliucinės grupės „Pet Shop Boys“ gabalu „It‘s a sin“. Dainą dainuoja grupės lyderis Olly Alexander, kuris neseniai pristatė penkių dalių britų serialą „It‘s a sin“, pastarasis pasakoja apie aštunto-devinto dešimtmečio Britaniją ir besikuriančią LGBTQ bendruomenę, kovą su AIDS ir tuo metu nusistačiusiais prieš LGBTQ. Tiesą sakant, aš to serialo nemačiau, tačiau konceptą ir nuomonę galite susidaryti iš šio vaizdo klipo, kuris sulipintas iš to serialo kadrų.

 

Kodėl apie tai? Šiuo metu internete tiesiog plūsta visokiausios peticijos prieš Tomą Vytautą Raskevičių, prieš LGBTQ narius, kovojama prieš Stambulo konvenciją, sukuriamos ir panaudojamos „tradicinių šeimos vertybių“ sąvokos kiršinti, skaldyti žmones. Pats esu karštai įsivėlęs į tas diskusijas ir netgi retsykiais pernelyg piktas, jog taip lengva žmonėmis manipuliuoti. Dainą „Pet Shop Boys“ įrašė ir išleido 1987 metais, kūrinys beregint tapo labai populiarus ir daugelyje radijo stočių užkopė į pirmąsias pozicijas. Vien šio singlo Britanijoje parduota apie pusę milijono, Švedijoje kūrinys tapo platininiu, auksiniu Ispanijoje, Austrijoje ir Portugalijoje. Tuo metu šis kūrinys buvo siejamas su LGBTQ bendruomene ir jų pripažinimu. Visuomenėje, kaip dabar pas mus, vis dar sklandė viduramžiški visokiausi įsitikinimai religiniai ir moraliniai apie tuos asmenis, jiems priskiriama nuodėmės sąvoka ir Biblijoje aprašyta sodomija, tačiau kūrinys anuomet provokavo, nes jo potekstė yra kelti diskusinius klausimus: kodėl lengva pripaišyti kitiems nuodėmes, o nematyti rasto savo akyse?

 

„Years and Years“ perdainavo šį kūrinį naujam serialui, kuris atgaivina ir primena, nuo ko viskas prasidėjo. Bet kokiu atveju, man labai gražiai ir nebanaliai perdainuotas gabalas. Pasiklausykite:

 

Žodžiai / lyrics

Years and Years  - "It's A Sin"

(originally by Pet Shop Boys)

 

When I look back upon my life

It's always with a sense of shame

I've always been the one to blame

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

At school they taught me how to be

So pure in thought and word and deed

They didn't quite succeed

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

So I look back upon my life

Forever with a sense of shame

I've always been the one to blame

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paremta tikra istorija" / "D'après une histoire vraie"

 Sveiki,

 

Vienas skandalingiausių savo kartos kino režisierių Roman Polanski tikriausiai daugeliui atmintyje išliks kaip siaubo filmų „Rozmari kūdikis“, „Pasibjaurėjimas“ bei jautriojo „Pianisto“ režisieriumi. Per savo kūrybinį gyvenimą režisierius sukūrė ne vieną kultinį filmą, o savo paskutiniuose kūrybos dešimtmečiuose tapo labiau erotiškai aštrus, pasidavė mistinio trilerio žanrui. Pastarasis filmas „Paremta tikra istorija“ (pranc. D'après une histoire vraie) (2017), kaip jau beveik Polanskiui ir įprasta, pasakojama apie kūrybos krizės ištiktą žmogų. Garsi rašytoja Delfinė po super sėkmingo romano pristatymo yra paskendusi naujuose ieškojimuose, vis besiblaškydama, ji ima išgyventi krizę, jog naujo romano nebepavyks parašyti tokio gero...

 

Ir kur buvus, kur nebuvus, kaip kokiame mistiniame M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ romane atsiranda Maskvoje velnias ir katinas... Tik šįkart tai ne tiek velnias, kiek žavi ir nuo pat pradžių demoniškai įtartina moteris Elle, prancūziškai reiškia įvardį „ji“. Pamažu išsekusi rašytojo perduoda savo gerbėjai visą gyvenimo kontrolę, o aistringoji draugė su malonumu viską perima ir dar savo rašytoją vaistais nugirdo...

 

R. Polankis yra jau kūręs filmą „Vaiduoklis“ (2010), apie rašytoją, kurį anuomet įkūnijo Ewan McGregor, pastarasis rašė įžymybėms už juos ir gaudavo honorarus. Šioje istorijoje, sakyčiau, moteriškoje versijoje taip pat nagrinėjamos labai panašios temos: prie kokios beprotybės gali privesti kūrybiniai lūkesčiai, paieškos ir išsekimas. R. Polanskiui svarbi fantazijos, alter ego, rašomų veikėjų ir parklupdytų bei palaužtų realių veikėjų sintezė, išryškinti, kad kūryba ir beprotybė tai beveik tas pats, skiriasi tik psichinė sveikata. Ne kartą pagalvojau, žiūrėdamas „Paremta tikra istorija“, jog jis man asocijuojasi su S. Kingo romano „Mizerė“ (1990) ekranizacija, kurioje garsus rašytojas visai žiemai įstringa su beprote gerbėja kalnų namelyje ir tampa jos įkaitu. Panašiomis gairėmis čia vyksta analogiška istorija, nes Delfinė susilaužo koją ir ją atokiame Prancūzijos kaimelyje pradeda globoti naujoji draugė.

 

Priešingai nei „Mizerėje“, šiame filme Polanskis žaidžia jautria rašytojos vaizduote, todėl taip ir neaišku, ar Elle apskritai egzistavo, ar ji koks nors rašytojos prisiminimas, o gal ir reali psichologinė teroristė, o gal tik šiaip medžiaga savo naujajai knygai. Šios interpretacijos paliekamos neišgrynintos ir spręsti belieka pačiam žiūrovui. R. Polanskio mūza E. Seigner ir garsioji E. Green sukuria aštrių psichologinių ir kiek erotizuotų veikėjų duetinį šokį ir jos čia tikriausiai šiame filme pačios įdomiausios, nes siužetas, kad ir koks jis įtraukiantis, bauginantis, atrodo lėkštokas ir siauras, kadangi nuo pat pradžių galima sekti analogiška siužetinių įvykių eiga ir pasijusti, lyg žiūrėtume kokio nors seniai matyto panašaus trilerio perdirbinį.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Interviu: Olga Tokarczuk ir Kristina Sabaliauskaitė

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kviečių pasižiūrėti Olgos Tokarczuk ir Kristinos Sabaliauskaitės interviu, kurį patalpino LRT. Dvi žymios rašytojos kalba apie istorinio romano kūrybos kontekstus. Bent jau man, pokalbis neprailgo ir buvo įdomus. Kviečiu ir Jus pasižiūrėti. Kalbama lenkiškai, bet yra lietuviški subtitrai.

NUORODA Į POKALBĮ.

Neeilinis susitikimas – nobelistės Olgos Tokarczuk ir menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis. Pirmasis, skirtas Lietuvos skaitytojams ir auditorijai po to, kai 2018-aisiais lenkų rašytoja įvertinta Nobelio literatūros premija ir „Man Booker International“ prizu.

Pasikalbėti apie istorinį romaną ir jo kūrimo principus autorės nusprendė neatsitiktinai: lietuvių skaitytojai laukia pasirodysiančio Olgos Tokarczuk opus magnum tituluojamo romano „Jokūbo knygos“ (2015) vertimo, o Lenkijoje didžiulės sėkmės sulaukusi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogija „Silva rerum“ tęsia savo kelionę – skaitytojus netrukus pasieks „Silva rerum III“ (2014) vertimas į lenkų kalbą. Abi rašytojas vienu metu sudomino tas pats laikotarpis – XVIII a. vidurys ir žydiškoji tema.

 

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas.

Jūsų Maištinga Siela

Demaskuok homofobą: Raimondas Lazdauskas renka grupuotę prieš homoseksualus ir kelia alaus bokalą

 Sveiki,

Šis tekstas pasviruoju šriftu bus publikuojamas prieš visus įrašus, kad visiems dėl duomenų apsaugos įstatymo būtų aišku, kodėl tai publikuojama.

 Homofobas neturi teisės žeminti, niekinti ar kitaip kelti agresiją ir nesaugumo jausmą žmonėms ar iš jų tyčiotis. Pasisakau apie absoliutų šių asmenų viešinimą, kurie skleidžia viešojoje erdvėje neapykantą ir menkina kitus dėl savo įsitikinimų, nusistatymų, įtikėtų mitų ar savo asmeninių nelaimių, prastos nuotaikos apie kitokius asmenis. Lietuvos Respublikos įstatymai gina bet kurio lietuvio teisę egzistuoti ir mylėti bet kurį asmenį, nesigėdijant ir neslepiant savo jausmų kitų „patogumui“. Ši iniciatyva viešinti homofobinius komentarus kilo iš paskatos kurti saugią internetinę erdvę ne tik LGBTQ+ nariams, bet ir mūsų visų vaikams. Manau, kad tik toks pavyzdys gali padaryti esminį pozityvų pokytį mūsų visuomenėje. Šie nekentimo įrašai publikuojami ne dėl piktų asmenų pažeminimo, noro sukelti jiems gėdos jausmą, bet priešingai – iš pilietiškumo jausmo kurti visuotinio saugumo jausmą visiems žmonėms, įskaitant ir patį komentatorių. Skaitydami jų komentarus, daugeliui nebeturėtų kilti klausimas, kam reikia eitynių, viešintis, kovoti už teises, nes homofobiški pasisakymai bei tų asmenų ketinimai ir yra toji pagrindinė priežastis. Žinodami, ko tikėtis iš vieno ar kito asmens, galime apsisaugoti ir išvengti agresijos, neapykantos. Primenu, kad nusistatymai, raginimai susidoroti ar kaip kitaip menkinimą demonstruojantys komentatorių pasisakymai nėra traktuojami kaip „nuomonė“. Neapykantos nusikaltimai viešojoje erdvėje apskritai neturi būti traktuojami kaip „nuomonė“, kadangi tai žemina kitus asmenis, kelia nesaugumo jausmą. Šis tinklapis pasisako tik už saugumą, toleranciją ir meilę.

Galvojau, kad nieko nekomentuosiu, bet Raimondas Lazdauskas sulaužė visas lazdas. Savo profilyje publikuoja plačiu mastu savo, kaip suprantu, augančio mažamečio sūnaus nuotrauką ir per tą patį kanalą tiesiog rašo Seimo nariui Tomui Vytautui Raškevičiui tokias žinutes. Jų turinio nekomentuosiu, nes akivaizdu, kad tai net ne mitai, net ne dezinformacijos sukeltas padarinys, o tiesiog aiškus homofobinis grasinimas žmogžudyste. Ar kyla kam nors galvelėje klausimas, kam reikia eitynių ir lygių įstatymų?

Jūsų Maištinga Siela

Peticija prieš Stambulo konvenciją. Nepasirašykite Jums siūlomų peticijų prieš Stambulo konvenciją! Stop dezinformacijai!

Sveiki,

 

Paskutiniu metu savo paskyroje sulaukiu masių žmonių, kurie prieš Stambulo konvenciją. Ta peticija brukama visur kaip privalomoji pasirašyti ir ten pateikiama tokia baisiai netiksliai „susisteminta“, kitaip sakant, šios konvencijos interpretacijos grėsmių lentelė – ją matote viršuje, klaiki nuo pradžios iki pabaigos. Iš esmės ją paruošė ir organizavo tie patys, kurie prieš porą metų visiems išsiuntinėjo homofobinius lankstinukus (aš gavau ir čia apie tai rašiau), raginančius susidoroti su gėjais ir lesbietėmis, nes jos nepriklauso „tradicinei šeimai“. Jau kuris metas linksniuojama „tradicinė šeima“, „tradicinės šeimos vertybės“ kaip koks nekvestionuojamas gėris. Ir visai nesvarbu, kad toji šeima traktuojama kaip produktyvi t. y. vaikų gimdymo ir darymo mašina, o LGBTQ asmenys traktuojami kaip ištvirkėliai, kuriems rūpi tik seksas ir įsivaikinti bei ištvirkinti vaikus. Tai kodėl tiek „tradicinių šeimų“ sugriuvo ir vaikai liko vaikų namuose? Gal jiems šioji organizacija ir aktyvistai turėtų padėti, užuot nubrėžę atskirties ribas tarp socialinių grupių? Turiu įtarimo, kad tai katalikiškos organizacijos iš lankstinuko, kurios prisidengusios šeimos sąvokomis iš esmės gaudo sau naudos durnindami žmonės.

 

Bet! Kodėl jie pateikia Stambulo konvenciją kaip grėsmę? Nes ten (60 beveik puslapių tekstas, paskaitykite), nė žodelio apie vaikų atėmimą, apie tariamai išskirtines LGBT teises (kaip skelbia peticijos aktyvistai), priešingai – tai lygiateisiškumą skatinantis dokumentas, labai reikalingas Lietuvai, kur Seime iki šiol negalima per visokius Gražulius priimti normalių žmogaus teisių įstatymų. Žmonės klaidinami, jie mulkinami sąvokomis apie vertybes (kas per mada įsikąsti šios sąvokos ir manipuliuoti?), kur kuriama iliuzija, kad glūdi potencialios grėsmės teorija Stambulo konvencijoje. Pavyzdys: moterėlė nesugyvena su vyru, todėl ji ieško, kas dėl to kaltas, ogi gėjai, kurie kėsinasi į jos „tradicinės šeimos vertybes“, todėl prieš juos. Tai manipuliacija, žmonėms brukamas melas apie vaikų įsivaikinimą ir t. t., nors patys nesusitvarko savo tariamai tvariose tvirtose šeimose. Žmonės dairosi priešų ir man taip gėda ir gaila, kad ES tapo kalta, kuri suteikė tiek gero ekonomiškai ir socialiai. Žmonės važiuoja dirbti į liberalesnes šalis kaip Norvegiją, Britaniją, Airiją, Nyderlandus ir t. t., bet realiai niekina tų šalių sistemas ir liberalizmą, kuris leido jiems ten įsidarbinti. Argi tai logiška?

Olegas Šurajevas sukūrė aktyvistų prieš Stambulo konvenciją agitacinio plakato parodiją.

 

Man labai patiko komiko Olego Šurajovo perdaryta homofobų peticijų lentelę su tezėmis, kurios iš esmės, kaip ir pas „tradicinius“ yra tokis nesąmoningas, kad belieka tik kukuoti į medį įsilipus. Žmonės, pabuskite, kokioj jūs išdurnintoj Lietuvoj gyvenate, kad pasirašote dokumentą išgirdę vien tik „tradicinės šeimos vertybės“ – tai tik žodžiai, jais manipuliuoja dažniausiai dešiniųjų ekstremistai, psichologiniai smurtautojai, patys paliekantys savo vaikus, kurie nekenčia kitų, kurie įsitikinę mitais, o ne realiais faktais, kurie aiškina apie žmogaus prigimtį kairiarankių perauklėjimo pavyzdžiais iš sovietinių laikų ir bezda į įsitikinimų lagaminus tuščią orą apie tariamą grėsmę dėl kažkokių iš antraščių perskaitytų tualetų perskirstymų. Visiems prieš abejojant rašytis, siūlau paskaityti šį straipsnį: Stambulo konvencija: baimės ir kaip yra iš tiesų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Kas bus, jeigu nesiskiepysiu nuo koronos (COVID-19)? Ar turiu pasirinkimą ir teisę atsisakyti skiepo įstatymiškai?

Sveiki,

 

Skiepytis ar nesiskiepyti? Ar turiu teisę rinktis? Kas, jeigu mane verčia, spaudžia ar kitaip manipuliuoja? Dabar labai daug žiniasklaidoje straipsnių, kurie baugina ir gąsdina žmones, jog jeigu jie nesiskiepys, jie negalės toliau dirbti, kad negalės išvykti į užsienį, jeigu neturės skiepo dokumento (vadinamo paso) bus apriboti nuo tam tikros veiklos, privalės nuolat darytis testus, liudijančius, kad jie neserga koronos virusu. Mokytojai jau dabar iš kai kurių mokyklos vadovų patiria vadinamą mobingą – manipuliacinį spaudimą ir grasinimą skiepytis. Ką reikia žinoti?

 

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 ir 9 straipsnis sako, kad neturite ir neprivalote pasiduoti šiam spaudimui, niekas neturi teisės be jūsų pačių sutikimo į jūsų organizmą kišti medikamentų kaip ir piršto į jūsų išangę ir jūsų darbo vadovas nėra joks dievas. Paprastai tai patys vadovai yra spaudžiami savo vadovų iš viršaus „paspausti“, kad skiepytųsi kiti. Dabar vykstanti masinė pedagogų skiepų manija. Nesu nei už skiepus, nei prieš juos. Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, ar jam reikia to skiepo, ar nereikia, todėl žmonės turi žinoti, kad turi absoliučią teisę atsisakyti skiepo, net jeigu jie dėl to pašiepiami ir išvadinami antivakceriais.

 

Jūsų Maištinga Siela