Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 16: nustoti būti Hamletu – nustoti būti kančioje

 Laba,

Šiandien parašiau iš inercijos straipsnį apie mūsų Prezidento Gitanos Nausėdos patvirtintą sprendimą atimti Margaritai Drobiazko Lietuvos pilietybę.

Žinoma, kol rašiau iš inercijos, sueikvojau daug energijos, permąsčiau daug socialinių barjerų, konstruktų, dirbtinį socialinį pasaulį, primestą tikrovę ir vertybes, manipuliacijos galią, bet svarbiausia – pajungiau pasipiktinimą neteisybe ir degiau noru pergalėti neteisybę, kitaip sakant, rėkti, kaip viską reikia iš tikrųjų daryti.

Šekspyro veikėjas Hamletas stengiasi kerštu ir visaip kitaip dvasiškai, emociškai save aukodamas atitaisyti pasaulio neteisybę. Kažkas parašė komentarą po anuo straipsniu apie prezidento sprendimą, kad kova su blogiu gimdo kitą blogį ir išties, mano pasipiktinimo rašinys išėjo į internetą ir nieko nepakeis, o laikas ir emocijos jau sudegusios, išgeneruotos. Žodžiu, mane įtraukė aplinka ir aplinkybės, pasidaviau nesąmoningoms emocijoms. Suprantu tuos, kurie neina balsuoti, stengiasi nesidomėti politika ir kitais dalykais, kurie išsiperka senas sodybas ir sukiša pirštus į dirvą, nes tai... išties geriau, būti įsižeminusiam nuo dirbtinio chaoso, žiūrėti kaip noksta pomidoras, kaip neužmirštuolės žydi ir teikia akimirka palaimą. Kaip gera tą suvokti, kad iš tikrųjų nereikia veltis į teisingo pasaulio „pataisymą“, nes kitiems vis tiek jis bus kreivas, geriau jau nupiešti povą arba obuolį, o Hamletas su savo planais palauks. Teisingumo jausmas ir pasipiktinimai neteisybe gali tapti pragaištingi, o nekovoti yra jau šiokia tokia pergalė.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Ar teisinga buvo atimti Lietuvos pilietybę Margaritai Drobiazko? Kodėl karas tampa verslu ir populizmo įrankiu?

 

Sveiki,

Atsibusti! Taip norisi pasakyti visiems, kurie mano, kad Lietuva yra ne kokia perspektyvi šalis, o kažkokia pelkė, kurios uodus baido pelkių Vanda. Aš nežinau, kaip paaiškinti tai, kas dedasi mano šalyje. Kai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, daugelis įspėjo apie rusafobiją, kuri gali ištikti Lietuvos rusų tautinę mažumą. Manęs niekas neprašė niekada patvirtinti, stoti su plakatu, aukoti Ukrainai ar visaip kitaip viešai palaikyti, bet rusai, turintys Lietuvos pilietybę, kažkodėl (dabar taip išeina) privalėjo. Visgi gerai Margarita Drobiazko pasakė, jog ji yra laisva neišreikšti jokios politinės valios ir jokios pozicijos, žinoma, Lietuva spėja tuo pasinaudoti masėms pamasinti.

Lietuva pasinaudojo Margarita Drobiazko ir atitinkami žmonės, ne karvių melžėjai, o politikai ir jų interesantai, surengė tikrą pilietybės atėmimo cirką. Iki pat paskutinės minutės maniau, kad tai nepavyks, juk ir paskutiniam durniui aišku, jog tai populizmas, maniau, kad patarėjai Gitanui Nausėdai sukuždės į ausytę, kaip tinkamiau pasielgti, bet klydau. Rėkiančių heiterių minia tiesiog nušlavė Nausėdos simpatijas ir mūsų Julijus Cezaris iš balkono pažėrė pikdžiugiškai nuobodžiaujančiai liaudžiai duonos ir žaidimų. Tai yra aukščiausio lygio absurdas prieš visokius rinkimus! Sukurkime daugiau teisingumo ir paskerskime pilkąsias aveles. Aš nežinau, kodėl žmonės dar nestovi prie Vyriausybės su plakatais, nes, matyt, visgi aukojimas yra normalus dalykas demokratinėje šalyje.

Neanalizuoju Margaritos Drobiazkos pasirinkimo, tai jos laisvė, jos pasirinkimas pasilikti tyloje, tačiau iš to kažkas uždirba, mieli vaikučiai, ir toli gražu ne Lietuvai draugiškos struktūros. Kaip lengva manipuliuoti antraštėmis ir sukurtais teisingumo įvaizdžiais, o Nausėdai ir toliau šokti viliotinį su „patogia“ liaudimi. Politinė prostitucija, ne kitaip.

Prisimenu, kaip Vakaruose nuvažiavęs mūsų Viešpats deklaravo liberalias vertybes, kad kiekvienas turi laisvę į saviraišką, turėti lygias teises, o grįžęs į bakužių kraštą ir toliau tautiečiams porina apie „mes dar nepasirengę priimti visų, palaukime, nepykdykime daugumos tautos“. Gitanai, koks turite būti išverstaskūris, atleiskite, kad šitaip žaistume žmonėmis, o pats būtumėt pastumdėliu? Bet juk tai tiesa. Mes prezidento neturime, turime „lakierkas“ ir kaklaraištį, kapitalistinio apynasrio simbolėlį, tik tą kaklaraištį leidžiama tampyti išskirtinai Gitano daugumai. Šis atvejis neatsitiktinis, bet kodėl niekas viešojoje erdvėje apie tai nekalba kritiškai? Kodėl niekas nekalba, kas iš tikrųjų dedasi Lietuvoje? Nes beveik visas žinias išstūmė sąmoningi klerkai, nusukdami kameras į Rytus, kad nematytume nei kaip mūsų kišenės kraustomos, nei kaip teisingumas išvagiamas. Šiandien sakau, kad netikiu tavimi, Lietuva! Tu negali būti tokia luoša vištelė ir dėti kiaušinius būsimiems valdžios ir galios kanibalams. O už ką balsuoti ateinančiuose rinkimuose? Nėra už ką. Absoliučiai. Kol dabarties politikai ir jų oponentai naudojasi Ukrainos padėtimi ir uždirba pinigus net už duonos pakuotę su nelaimėlių šalies dvispalve (neva palaiko šalį, o iš tikrųjų durnina rinkos vartotojus), tol turėsime tikriausiai ne Lietuvą, o vištų lesintojus. Ar tu irgi višta?

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Laura Davidson – Dime a Dozen [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

Jaunoji britų atlikėja šią vasarą, kaip ir visos naujos dainos, įkrito į nesibaigiantį dainų srautą iš kurio išsigriebiau tai, kas man patiko. Viena iš jų ir buvo Laura Davidson su daina „Dime a Dozen“. Kuri iškart patraukė savo švariu ir nekaltu bei trapiu balsu. Žinau, tai seno sukirpimo daina, kuriai pritaria gitara ir dar keletas instrumentų, atrodo, nieko neypatingo, tačiau užsimerkus malonu klausytis Lauros balso. Daina apie santykių trūkumus, bandoma pasižiūrėti iš, kaip suprantu, iš alfa merginos perspektyvos, kuri renkasi, ką palikti, o ne kad ją palieka, tačiau dėl to, kad ji tokia, atsiranda ir kančia.

Apie jaunąją dainininkė informacijos internete nėra daug. Užsiminta, kad pastaruosius metus ji dirbo su aukštos klasės muzikos prodiuseriais ir kūrėjais, tačiau matomų didelių rezultatų, tačiau jos YouTube kanale galima paklausyti ir kiek kitokių stiliaus dainų. Pavienės leidžiamos dainos tikriausiai vėliau susijungs į pirmąjį debiutinį albumą. Atlikėjos įkvepėjai yra Dua Lipa ir Britney Spears. Įdomus dalykas, jog Laura Davidson puiki jaunoji šachmatininkė, ji Britanijoje yra laimėjusi ne vieną turnyrą ir atstovavo tarptautiniuose varžybose už savo šalį. Šįkart siūlau paklausyti jos dainos.

Žodžiai / lyrics

Laura Davidson – Dime a Dozen

 

Loved you

Lost me

Miss you

Missed me more

I really, really missed me more

Picture

Perfect

Hard way

Learnt it

Wish I never had to learn at all

But I

I finally see us for what we were

Loved you at your worst

Even when it really hurt

You messed up and I said sorry

Broke my heart, it hurt my body

Swore I could've made it work

Would've given you the world

It was great until it wasn't

Now you're just a dime a dozen

Ahh

Now you're just a dime a dozen

Ahh

Now you're just a dime a dozen

Lost you

Found me

Survived

Barely

Yea I barely made it out at all

Your side

Empty

Woke up

Happy

I'm happier on my own

'Cause I

I finally see us for what we were

Loved you at your worst

Even when it really hurt

You messed up and I said sorry

Broke my heart, it hurt my body

Swore I could've made it work

Would've given you the world

It was great until it wasn't

Now you're just a dime a dozen

Ahh

Now you're just a dime a dozen

Ahh

Now you're just a dime a dozen

I really think if you called

I wouldn't wanna talk at all

I really think if you called

I wouldn't wanna talk, oh I wouldn't wanna talk

Oh I guess I got it wrong 'cause I'm happier since you've been gone

I really think if you called

I wouldn't wanna talk, oh I wouldn't wanna talk at all

Loved you

Lost me

Miss you

Missed me more

I really, really missed me more

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Begalybė" / "L'immensità"

 

Sveiki,

Ši savaitė be proto itališka, net neplanavau paskelbti ir muzikos, ir kino, ir Umberto Eco citatos, bet viskas taip jau susiklostė, kad šis rugsėjis labai itališkas. Labai itališkas ir italų režisieriaus Emanuele Crialese filmas „Begalybė“ (ital. L'immensità) (2022), kuris buvo rodytas Kino pavasario festivalyje. Pagrindinio vaidmens atlikėja Penelope Cruz gerai kalba itališkai ir tai galite įsitikinti žiūrėdami „Begalybę“. Vis nepaliauju galvoti: kokia graži aktorė, atrodo, žiūrėčiau bet kokį filmą su ja vien dėl jos būvimo kadre!

Visgi Penelope yra draminė aktorė, ji turi ir gelmės, ir pajautos. Jos veikėja Klara šįkart taip pat labai gerai išanalizuota ir perteikta seksualiais, Sofi Loren viršūnes menančio itališko kino klasikos rakursais, o režisierius būtent Penelopės fizinius parametrus ir išnaudoja, kurdamas aštunto dešimtmečio Florencijos priemiesčio vienos šeimos istoriją, iliustruotą itališko to meto muzika ir tarsi atkartodamas, stilizuodamas to meto kino kalba. Šioje netobuloje šeimoje pasakojama iš vyriausiosios dukters Andrėjos perspektyvos, kuri pasiekė ankstyvąją paauglystę. Andrėja kitiems prisistato kaip Andrėjus ir manosi esąs berniukas, kurio tikrieji tėvai yra ateiviai iš kosmoso, o ne jos biologiniai tėvai. „Jūs mane kurdami sugadinote,“ – sako Andrėja motinai. Ir išties, šiame filme viena iš svarbesnių temų yra tapatybės tema, kurią aštriai Andrėjai primeta tradicinių pažiūrų aplinkiniai, todėl dažnu atveju Andrėja jaučiasi nenormali, nesuprasta, agresyvi, o kaip protestas prieš pasaulį tampa jos berniokiškas įvaizdis ir elgesys.

Netobula ir toji šeima. Vyro neištikimybė galutinai palaužia Klarą, ji, nors ir mato savo dukters kančias, vis dar negali susitvarkyti su smurtaujančiu ir irzliu vyru. Iš esmės šeimos modelis patriarchalinis ir galios pozicija yra nekenčiančiųjų pusėje, bet to, kas skriaudžia, išduoda. Kitą vertus, tai klasika! Naujovė – LGBT teminis įvedimas, kuris svarbus šiomis dienomis, bet rodo ir ankstesniųjų laikų aktualumą. Nepasakyčiau, kad filmas kažin koks įmantrus, sudėtingas. Režisierius balansuoja tarp estetinio lengvumo, pabrėždamas išskirtinai itališkas spalvas ir kultūrą, iš kitos – yra pastanga papasakoti šią istoriją kažkaip ypatingai, suasmenintai per Andrėjos brendimo sunkumus ir byrančios šeimos dramą. Visumoje filmas pavyko, jis turi savus prieskonius ir koloritą. Juk tai galėtų būti ir telenovelė, ir pasivaikščiojimas senomis itališkomis gatvėmis. Vietomis primena šiek tiek teatralizuotą filmą „Malena“ (2000) su aktore Monica Bellucci

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 6.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 15: Nebeieškokime – mes nieko nesurasime...

 

Sveiki,

Jeigu ir yra kažkur visko prasmė, tai aš esu ta prasmė. Jeigu ir yra kažkur pasislėpusi laimė, tai tik manyje. Jeigu ir yra kančios šaltinis, tai tik manyje ir iš manęs eina toji kančia. Jeigu ir yra kur nors tiesa šiam pasaulyje, tai tik manyje ir tik tokia, kurią susikuriu ir turiu. Prisiminiau, poeto Algimanto Mackaus eilutę „Nebeieškokime – mes nieko nesurasime...“. Šiandien pagalvojau, kad norėčiau kur nors išeiti į kalnus, kur nors į atokų vienuolyną ir patylėti nieko neieškant, nieko neturint, tik mintis, šiek tiek maisto ir rūbų. Ne, neieškoti, o tiesiog atsitraukti nuo ieškojimo ir būti, būti, būti... Pergalėti tą nebuvimo jausmą, kuris retsykiais iškyla. Nieko netrokštant, nieko nesitikint, o sutaikant visas kates, kurios manyje susipeša kaip maiše. Ir išties, juk viskas kur kas paprasčiau ir primityviau, jeigu prasmė, tiesa, kančia ir laimė tėra tik manyje.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytojas Umberto Eko apie išmintį ir knygų skaitymo naudą

 

„Manau, esu išmintingas tiek, kiek leidžia išmintis. Kaip galimybė analizuoti, suprasti situaciją. Būti išmintingam – tai ir gebėti susitaikyti su kitų žmonių silpnybėmis. Man padeda gyventi didžiosios išminties krislai. Tarkim, atvyksta santechnikas pataisyti čiaupo, bet vandens sustabdyti nepajėgia, vanduo vėl bėga, mano žmona, apimta nevilties, klausia: „Kaip jis gali būti toks kvailas?“ Aš atsakau: „Jeigu jis būtų nuovokus, būtų semiotikos profesorius Bolonijos universitete.“ Todėl negaliu būti jam rūstus. Mintyse laikydamasis šios idėjos, pajėgiu suprasti daugelį žmonių. Manau, tai – išmintis,“ – sako vienas garsiausių italų rašytojų Umberto Eco (1932-2016). Vis galvoju, kiek knygos treniruoja empatijos jausmą ir gebėjimą suprasti net pačius primityviausius? Kas nuveda skaitytoją prie knygos? Ar kažkokia lemties galia, apaugusi prigimtiniu smalsumu? Bet juk ne kiekvienas yra vienodai smalsus, kai kurie taip ir miega letargo miegu.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Marco Mengoni – Due nuvole ft. Ariete [lyrics / parole / žodžiai]

 

Sveiki,

Šią vasarą nemažai aptikau itališkos muzikos, kokios anksčiau, regis, arba nesiklausydavau, arba labai retai tai darydavau. Italų atlikėjas Marco Mengoni (g. 1988) šiemet antrąkart atstovavo „Eurovizijoje“ ir pelnė su nuostabia balade „Due vite“ ketvirtą vietą. Jo naująją dainą „Due nuvole“ (liet. Du debesys) jau kiek kitokio sukirpimo daina, tačiau labai smagi ir klausosi tikrai gerai. Išgarsėjęs 2013 metais, kai laimėjo galimybę atstovauti Italijai Eurovizijoje, jau išleido 6 solo albumus. Paskutinis albumas „Prisma“ susideda iš trijų atskirų mini albumų. Pastaroji daina yra būtent iš albumo „Prisma“ ir ją kartu dainuoja ir atlikėja Ariete. Albumas Italijoje pasiekė pirmąją populiarumo reitingą, Šveicarijoje – ketvirtą. Nežinau, kiek Lietuvoje kas klausosi Marco, tačiau man patinka, ką jis daro scenoje, patinka ir jo gyvi pasirodymai, o nuo šiol smagu, kad klausysiuosi ir „Due nuvole“. Pasiklausykite ir jūs.

Žodžiai / Pariole / Lyrics

Marco Mengoni – Due nuvole

Com'è strano rincontrarti ancora

A pensarci bene sembra che non sia passata un'ora

Sarà il tuo sguardo che mi spacca a metà

Come quei jingle della pubblicità

Chissà se il fiore che ti ho regalato (chissà se il fiore che ti ho regalato)

È dentro un libro o è tornato dentro a un prato

Io per paura non ti chiedo: "Che fai?"

Se sei felice, se hai cambiato città

Non siamo stati due eroi

No, non lo saremo ma-a-a-ai (mai)

Noi non siamo due eroi

Noi saremo le nuvole

No, non saremo due eroi

No, non lo saremo ma-a-a-ai (mai)

Noi non siamo due eroi

Noi saremo le nuvole

E torno a casa alla solita ora

Ma non riesco a dire neanche una parola

Eri la strada verso il centro città

Che la domenica si riaffollerà di notte

Non siamo stati due eroi (no, non siamo stati due eroi)

No, non lo saremo ma-a-a-ai (non lo saremo mai)

Noi non siamo due eroi

Noi saremo le nuvole

No, non saremo due eroi (non saremo due eroi)

No, non lo saremo ma-a-a-ai (non lo saremo mai)

Noi non siamo due eroi

Noi saremo le nuvole

Due nuvole

Due nuvole

Due nuvole

Due nuvole

Non siamo stati due eroi (no, non siamo stati due eroi)

No, non lo saremo mai (no, non lo saremo mai)

No, non siamo stati due eroi

Noi saremo le nuvole

No, non saremo due eroi (non saremo due eroi)

No, non lo saremo ma-a-a-ai (non lo saremo mai)

Noi non siamo due eroi

Noi saremo le nuvole

Due nuvole

Due nuvole

Nuvole

Due nuvole, ah-ah

Jūsų Maištinga Siela