Visagino atominė elektrinė: Ar reikia naujos atominės elektrinės Lietuvai?

Sveikučiai,

Šiandien Seimas priėmė nutarimą dėl atominės elektrinės Visagine – jie pasakė TAIP. Jeigu kas nors dabar manęs paklaustų, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės, atsakyčiau – a kokio velnio. Iš tikrųjų daugelis iš mūsų galvoja, kad Lietuva turi būti energetiškai apsirūpinusi šalimi, kad nereikėtų elektros importuoti iš svetur, tada nukristų elektros kainą. OP-TI-MIS-TAI. Galit sakyti, kad esu visai pesimistas, bet veikiau tampu realistu ir galiu pasakyti, kad Lietuva nuėjo pačiu kvailiausiu keliu – pasistatys savyje atominę jėgainę, o tai iš esmės visada yra rizikinga ir nesaugu, kad ir kaip atrodytų saugu.

Daugelis porina apie tai, kaip bus gera ir nuostabu, nes atsiras naujų darbo vietų. Statybų metu darbuosis apie 2000 darbuotojų, kai viskas bus baigta – liks tik 200 profesionalų. Dabar skaičiuojama, kad elektrinė mūsų šalies biudžetui atsieis 17 milijardų! Aišku, Lietuva ieško investuotojų ir mūsų šaliai priklausys tik daugiau nei pusę būsimų akcijų. Kas man iš to? Mūsų valstybė ir taip yra įsiskolinusi ir dabar ji investuos į energetiką (atominę!), kada tai atsipirks, o kad atsipirktų, teks didinti kainas ne tik elektros, bet ir kitus mokesčius. Žinau, kas puikiai džiaugiasi, ogi tie, kurie iš esmės yra verslininkai ir turi kėslų į šį projektą t.y., galiu galva guldyti, viskas bus kaip su Valdovų rūmais, iš tų 17 milijardų, praplaus kokius 5 milijardus, susigulės kur nors chamų ir oligarchų kišenėse, o Delfi paskelbs antraštę – „Naujosios atominės elektrinės statybos atsieis kur kas daugiau, nei buvo planuota“ – kaip ir su Valdovų rūmais. Žinoma, nuostabu tiems, kurie iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigus sau susikraus „gražaus“ kapitalo, galės pirkti salas prie Kanarų ar kitur. O mums kas iš to? Elektra pigs? NE-BE-SVAI-KI-TE! Kol elektrinė bus pastatyta, mes jau būsime su aukštesnėm elektros kainom, o kai ji atsidarys, bus iš serijos – „mokesčiai tokie patys, nes reikia, kad atsipirktų, o kitais metais elektra jūsų džiaugsmui pabrangs dar ir 5 proc.“ Su kuo atominė galės konkuruoti, ji tikrai nesiūlys žemesnių kaimų, prisitaikys prie dabartinių rinkų ir bandys kalti pinigą.

Manau, kad Lietuva nuėjo senu dulkėtu keliu, užuot investavusi į ekologišką energetiką – jūros platformos, vėjo jėgainės ir t.t. ir užuot nors kartą aplenkusi kitas Europos šalis, nors kartą ne imdama pavyzdį, bet pati pasistengusi juo būti, ir parodžiusi liežuvį, ji pasirinko senieną, taip, mano galva, mus paskandindama ne tik neekologiškai, bet iš esmės ir nesaugiai energetikai, mes ir vėl likome vietoje „besivystančioje stagnacijoje“. Esu prieš atominę elektrinę, nes mums daugeliui nuo to nebus geriau, lygiai tas pats kaip ir su LEO, praplovė milijonus ir išsiskirstė, ir niekas neliko nubaustas. Nesuprantu, plėšikai švarina dienos metu, žarsto milijonais, o dabar pažarstys milijardais ir mums tik beliks pasigrožėti, nes korupcijai patys įstatymai leidžia gražiai kurptis ir terpti mūsų Lietuvėlėje. Manau, kad šis klausimas turėjo būti svarstomas tik referendumo būdu, tačiau žinant lietuvių tamsumą, mokėjimą pasiduoti reklamai, politikai, o nesusidaryti iš įvairių šaltinių ir jau buvusių pavyzdžių savo nuomonę, nemokėjimą iš šalies pamatyti dar geresnių galimybių, - jie padarytų tą patį, ką padarė Seimas – priimtų šį įstatymą išskėstomis rankomis. Deja, tai tiesa – koks Seimas – tokia ir tauta, ir atvirkščiai.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Poetės dienoraščiai" / "Poll" / "The Poll Diaries"

Sveiki visi,

Pernai „Kino pavasaryje“ pasirodė mažai kam pastebėtas kino filmas „Poetės dienoraščiai“ (Poll) (The Poll Diaries) (2010 m.), kurį kažkodėl be proto norėjau pamatyti, nes buvau gavęs gerų atsiliepimų. Tai va, dabar gavau progą jį pamatyti ir įvertinti pats. Tai vokiečių režisieriaus Chris Kraus filmas, nufilmuotas Estijos pajūryje, ir ši istorija pasakoja vokiečių poetės Odos von Siering tam tikrą gyvenimo etapą, kai ji buvo dar tik paauglė. Iš tiesų veiksmas vyksta Estijos pajūryje 1914 – aisiais metais. Taigi biografinė drama su išties keistais personažais, jų pomėgiais ir pan.

Iš esmės rimto filmo mėgėjai pastebės, kad filmas yra daugiasluoksnis ir daugiakryptis. Čia pasakojama jaunos poetės meilės istorija tarp esto anarchisto, kuris slepiasi namų palėpėje, čia taip pat pasakojamas istorinis kontekstas, kuris, sakyčiau, gal net įdomesnis už pačią meilės istoriją – praėjusio amžiaus pradžia Estijoje, pakrantėje gyvena estai, rusai ir vokiečiai, ir visi „turi“ sugyventi. Įdomus požiūriai, tautybės ir filosofijos susidūrimai. Bene įdomiausias personažas – tai Odos tėvas, kuris atlieka itin grubius medicininius bandymus, skrodžia ir pjausto atgabentus estų anarchistų lavonus – toks kraugeriškas personažas, dvelkia nacistiniu žiaurumu, net sunku patikėti, kad viskas vyko iš tikrųjų.

Aišku, filme viskas lyg ir vyksta kiek kitaip nei gyvenime. Man asmeniškai labiausiai bene patiko jūroje ant polių pastatytas namas, Estijos jūra, saulėlydžiai – labai estetiška. Filmas dažniausiai vaizduoja auksinius vakarus, todėl filmo spalvos tokios ryškios, auksinės – išties labai gražiai nufilmuota juosta, su gamtos peizažais, vietomis kai kas priminė lietuvių partizanų persekiojimus. Galiu pasakyti, kad istorija jausminga, pakankamai įdomi, tačiau negaliu pasakyti, kad mane labai sujaudino... Buvo verta pamatyti šį darbą, kuriam režisierius ruošėsi net 15 metų, bet labai ypatingo įspūdžio nepaliko. Juosta išties pavadinčiau moteriška, kadangi filmas fokusuojasi ties mėginimu atskleisti moterų, ypač jaunosios Odos dvasinį gyvenimą ir, manau pavyko, nes trylikametė išties buvo pavaizduota labai brandi, atsiskyrusi, užsidariusi savo pasaulyje, tyli ir kartu pakankamai šaltakraujiška, nes galėjo be skrupulų pjaustyti prie tėvo kates, domėtis mirtimi ir gyvenimu.

Daugiau apie filmą rasite paspaudę ČIA.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.0 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paleistuvė" / "Tart"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Paleistuvė“ (Tart) (2001 m.). Žiūrėjau šį filmą ir prisiminiau, kad labai seniai visgi esu jį matęs per televizorių, tačiau tai buvo taip seniai, kad teko viską išgyventi iš naujo. Filmą laikyčiau vidutiniška drama, kuri disponuoja jaunimu ir bando parodyti jaunimo problemas – pirmasis seksas, pritapimas, populiarumas, narkotikai, draugystė. Iš esmės, tai filmas, kuris bent man neparodė nieko naujo to, ko nebūčiau matęs kituose filmuose apie jaunimą. Kažkuo net šiek tiek man „susirišo“ su kitu, šiek tiek stipresniu filmu – „Prozako karta“.

Na, filmo pavadinimas išties iššaukiantis, gal dėl to sustojau ir pagalvojau – šunys matė, pažiūrėsiu. Ir pažiūrėjau. Po seanso taip ir nesupratau – ar praturtėjau kažkuo, ar šiaip „prastūmiau“ laiką, nes iš dramos beveik nieko neliko, herojai irgi kažkaip nei jaudino, nei per daug sudomino, o juk filmo braižas pasirinktas jaudinti. Čia siužetas taip pat toks vidutiniškas, moralas dar vidutiniškesnis ir viskas man išliko tokiame nieko neišsiskiriančiame lygyje, kad tiesiog taip ir tegaliu lengvabūdiškai kaip tikra paleistuvė atsiliepti apie filmą – šiaip sau. Galvoju, kad filmas aktualus arba paauglių tėveliams arba patiems paaugliams, kurie mėgsta viskuo, kas pavojinga eksperimentuoti. Neįžvelgiau praktiškai jokios meninės vertės, o jos lyg ir nereikėjo, nes filmas, ir taip aišku, kokiu tikslu ir kokiai auditorijai sukurtas. Kino gurmanas pasakysiu atvirai – next movie, o šiaip mažiau besidomintiems kinu – kodėl gi ne?

Mano įvertinimas: 6/10
IMDb: 4.6

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Nekaltybė" / "Innocence"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti belgų ir prancūzų bendrą kino filmą „Nekaltybė“ (Innocence) (2004 m.). Ši kino juosta 2005 metais buvo pasirodžiusi ir „Kino pavasario“ repertuare, o pasaulyje yra iškovojusi ne vieną festivalio apdovanojimą. Tai keistas dramos ir dar keistesnės mistikos derinys, kuris iš esmės mane nustebino, įtraukė ir išlaikė iki pat pabaigos. Retai pamatysi „tokio braižo“ kūrinį, kuriame viskas lyg ir normalu, bet visą filmą tave lydi baimė, jog vis dėlto, kažkas su tomis mergaitėmis daroma negerai. Prisidėsiu prie daugelio nuomonės ir pasakysiu, kad visą filmą nuoširdžiai galvojau, kad jos seksualiai pardavinėjamos į mergaičių (internatinę?) mokyklą ateinantiems vyrams... Bet geriau tikrai pamatyti patiems ir įsitikinti, kaip iš tikrųjų ten buvo su tomis mergaitėmis. Iš esmės filmas manipuliuoja ir lėbauja, flirtuoja ir baugina žiūrovą – tikriems pedofilams yra, tikriausiai, į ką akis paganyti...

Šiaip filmas tikrai ne kiekvienam, sakyčiau, šįkart tik tikriems kino gurmanams, nes pastebėjau, kad daugelis filmo net nesuprato, norėjo aiškios ir konkrečios minties, o minties iš tikrųjų nėra, filmas yra dėlionė, žaidimas, spėlionė, ir nuojautos bei versijos. Jokių komentarų, jokių išvadų, jokių taškų ant „i“ – jas susikuria tik pats žiūrovas. Bet filmas ne tuo žavus, čia stipriai padirbėta prie siužeto ir vidinės emocinės įtampos, kuri irgi vienam gali atrodyti nuobodi, o kitam net dvasinis kriminalas. Manau, kad juosta tikrai pakankamai išraiškinga, įdomi, verta pamatyti ir pabūti su tomis uždarytomis mergaitėmis keistoje mokykloje, kurioje mokinama tik biologijos ir šokio. Čia nėra charakterių, personažai statiški, kartais teatrališki, tačiau tai kažkodėl netrukdo, netgi sakyčiau, labai tinka kurti vidinei filmo įtampai – o kas gi iš tikrųjų vyksta toje mokykloje? Gal kiek ir naivu vedžioti smalsumo ištiktą žiūrovą, bet tas naivumas pasitvirtino, neerzino ir teikė malonumo. Tai neeilinė drama, su keista režisūra, išmone. Gal ne šedevras, bet tikrai džiugu, kad pamačiau. Aišku, daug kilo klausimų, kam tokie dalykai, kaip spalvoti kaspinai, kam atgabenti naujokes mediniuose karstuose ir pan., čia išryškėja daug simbolikos, kuri irgi filmui duoda nemažai keistumo.

Smagu buvo išvysti kino filme dar tada tik kylančia kino žvaigždę Marion Cotillard. Apie filmą daugiau lietuviškai rasite ČIA.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti" / "Extremely Loud and Incredibly Close"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“ (Extremely Loud and Incredibly Close) (2011 m.). Pradėsiu pesimistiškai, nes iš tikrųjų nusivyliau režisieriumi Stephen Daldry, kuris sukūrė tokius filmus kaip „Bilis Eliotas“, „Valandos“, „Skaitovas“. Manau, kad su šiuo filmu režisierius padarė žingsnį atgal ir net geroka žingsnį. Visų pirma pasirinkta tema – Rugsėjo 11 – osios padariniai Amerikoje, nereikia nė sakyti, tema labai „plati“ ir nuvalkiota. Suprantu, sumanymas gal ir nieko, parodyti viską vaiko akimis, tačiau manęs tai neįtikino. Pavadinimas ir pats trailer‘is lyg ir nemažai žadantis, tačiau žiūri filmą ir galvoji, kažkur kažkas matyta, kažkas subanalinta, kažkas skolinto ir pan.

Vaiko ir tėvo santykiai – pavaizduoti gan įdomūs, tačiau paties vaiko charakteris išluptas lyg iš kokios fantastikos, šiek tiek net siejosi su Oskarui nominuotu filmu „Hugo“. Berniuko charakteris pasirodė visiškai negyvenimiškas, sufantastintas – berniukas, kuris dėl tėvo atminimo „daro žygdarbius“, kai iš tikrųjų tokie vaikeliai sėdi namuose ir ašaroja prisiminę tėvelius, jis keliauja po visą Niujorką ir iš užuominų ieško tėvo atseit paliktos užduoties. Gal siužetas ir „originaliai“ skamba, tačiau jis toks netikėtas iš šio režisieriaus, toks suholivudintas, subanalintas, kad iš rimtos dramos liko tik vidutiniška drama vienkartiniam pasižiūrėjimui. Nesakau, kad filmas visiškai jau „bum, bum, tarara...“, tačiau mano manymu yra kur kas geresnių darbų. Tiesa, filme pasirodo ir legendiniai Tom Hanks ir Sandra Bullock, tačiau jų vaidmenys čia epizodiniai ir praktiškai filmo neišgelbsti.

Siūlau pasižiūrėti vidutiniškų dramų mėgėjams.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 6.9 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nenuoramos" / "Restless"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Amžinybė“ (Restless) (2011 m.), pastarasis dalyvavo ir Kanų kino festivalyje, tai iš esmės tikėjausi kitokio lygio iš šios dramos su romantiškumo prieskoniais, bet tiesą sakant, šiek tiek nusivyliau, nes juosta pasirodė tokia vidutiniška. Filmo siužetas mirtinai jau nuvalkiotas ir, net sakyčiau, atsibodęs – įsimyli du jaunuoliai, mergina serga vėžiu ir belieka laukti, kol sergančioji galiausiai gaus galą. Filmas kažkodėl nė kiek nesujaudino, nors buvo visai smagu žiūrėti, bet tikėjausi kur kas daugiau...

Veikėjai man pasirodė iš pradžių netgi įdomūs, tokie žargoniškai tariant „paplaukę“, vienas mato vaiduoklius, kita kliedi apie paukščius, lankosi kapinėse ir pan. Įdomūs personažai ir jų pomėgiai, tačiau laikui bėgant iš jų nieko nebelieka, jie tampa vienodi, statiški, jų dialogai šabloniški, o charakteriai susilieja. Manau, kad kylančioji Mia Wasikowska atliko vidutinišką vaidmenį – gaila jos nurėžtų ilgų plaukų, atrodė visą filmą nepaprastai sveika ir gyvybinga, kaip sergančioji vėžiu. Enocho personažas, kurį atliko Henry Hopper‘is irgi manęs neįtikino, pasirodė toks dirbtinis, statiškas, vidutiniškas ir blankus... Taip, filme yra įdomybių, mirusio japono vaiduoklis, keisti bendravimo ir vienas kito išjautimo niuansai, tačiau viskas kažkaip praplaukė ir didesnio užtaiso nebeliko. Manau, viską slopino noras dramą išlaikyti romantiškumo gniaužtuose, kas iš esmės subanalino kino filmą ir priminė ištisas virtines filmų – „Saldus lapkritis“, „Įsimintinas kelias“ ir t.t.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 47/100
IMDb: 6.8 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Projektas X" / "Project X"

Sveikučiai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Projektas X“ (Project X) (2012 m.). Lietuvoje šis filmas pristatomas kaip „Pagirios Las Vegase“ režisieriaus darbas, bet patikrinau, jog tai visiškai skirtingi režisieriai, nežinau, kodėl čia taip apgaulingai reklamuojamas filmas, bet galiu pasakyti, kad scenarijus ir braižas kažkodėl netgi labai susisieja. Žinot, šį filmą taip smagiai sužiūrėjau, kad net pats nustebau, kad vadinamasis „tūsas“ visgi turi smagios „smarvės“. Be jokios abejonės, filmas atstovauja pramoginio ir komercinio filmo bagažui, tačiau buvo taip smagu žiūrėti nieko neįpareigojančio ir tokio, iš kurio nieko nesitiki, tiesiog praleidi linksmai laiką. Tuo atveju, vertinu, kad filmas visai vykęs, nes jis bent jau man suteikė smagumo, juoko, atsipalaidavimo – to man tąkart ir reikėjo.  

Žiūrint filmą, reikia žinoti, kad jame yra nemažai lėkštų „bajerių“, nuogybių, paaugliškos „krušliavos“ ir panašiai, bet nieko kito ir nereikia tikėtis. Juokingi ne tiek personažai, kiek pats pasilinksminimo faktas, po kurio rezultatas visiems jau aiškus nė nežiūrėjus filmo – nekaltas pasilinksminimas pasibaigė viso kvartalo suniokojimu. Net įsiminiau kelias citatas iš šio filmo: „Šūdas niekada nesensta“; „Jis geras vaikas, bet jis nevykėlis“; „Atsiprašau, biče, kad Tau gimtadienio proga nupirkau liemenėlę...“ ir pan. Grubus, stačiokiškas vaikinukų bendravimas ir nuolatinis noras išdulkinti kokią mergą – N16 mažų mažiausiai.

Filmą rekomenduoju žiūrėti nuliūdusiems, paniurėliams ir šiaip tokių filmų mėgėjams, kurie nori tiesiog pasijuokti iš lėkštų ir kartais neįtikėtinų juokelių.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela,