Filmas: "Ištikimasis sodininkas" / "The Constant Gardener"

Sveiki, skaitytojai ir filmų žiūrėtojai,

Gal paskutiniu metu nuklydęs į serialus praradau gebėjimą mėgautis didžiuoju kinu? Tokį klausimą sau uždaviau pažiūrėjęs brazilų režisieriaus Fernando Meirelles filmą „Ištikimasis sodininkas“ (angl. The Constant Gardener) (2005), kuris tiesiog buvo kritikų liaupsinamas, nominuotas net keturiems „Oskaro“ apdovanojimams, tiesa, aktorei Rachel Weisz pavyko pelnyti tiek „Oskarą“, tiek „Auksinį gaublį“ kaip geriausiai antro plano aktorei.

Visgi filmas šiek tiek mane nuvylė, nes tikėjausi kur kas daugiau. Žymiai daugiau. Štai ankstesnis režisieriaus filmas „Dievo miestas“ (2002) apie brazilų lūšnynų mafiją sukėlė mano galvoje tikrą audrą ir ilgai negalėjau savęs nuraminti, o „Ištikimasis sodininkas“, pagal 2001 metais išėjusį romaną pastatyta juosta buvo, švelniai tariant, rimta tema pakalbėta skystokai. Visų pirma filmas dvelkia romantiniu maištavimu – nei iš šio, nei iš to atsiranda veikėja, ginanti pasaulį nuo globalinio susinaikinimų ir pamilsta naivų daktarą Džastiną. Filmas konstruojamas iš pradžių, kaip romantinė drama, apie santykių pasiaukojimą ir bla bla bla, tiesiog migdė, o dar tie iškarpyti kadrai, kurie kaip įkaitintas lituoklis pjaustė nechronologišką istoriją, isteriškai nervino. Tas tiesa. Vėliau viskas su pirmuoju veikėjos nėštumu slinko į pakankamai aiškias viso filmo vėžias – nešvarius formacijų kompanijų žaidimėlius trečiosiose Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse. Prasideda didžiųjų medicinos kompanijų ir teisėsaugos bei mokslininkų maištininkų šachmatinių figūrų žaidimas, o šalia to ir Džastino byrančios meilės iliuzijos ir abejonių domino vorelė. Kaip ir „Dievo miestas“, taip ir čia, režisieriui svarbi išlieka įmantri filmo pasakojimo struktūra laiko atžvilgiu – tai išties sveikintina, tačiau pats filmas kažkaip mažai kuo jaudino.

Tiesa, surinkti puikūs aktoriai. R. Weisz gavusi „Oskaro“ ne be pagrindo, ji šiame filme išties natūrali, praktiškai be grimo, spuoguota, susivėlusi ir visa „naminė“. Puikiai pasirodė Ralph Fiennes, kostiminių-istorinių dramų sunkiasvoris, kuriam ir šiuolaikiškos juostos visai tinka. Nežinau, gal per daug vyno užsiurbiau, bet mano jausmų receptoriai šiam iš esmės neblogam filmui buvo itin abejingi ir net pykau ant savęs, kad nepatyriu to katarsio, kurį rengiausi ir maniausi patirsiąs taip kruopščiai atsirinkęs šią kino juostą. Ką gi. Būna dienų lyg tyčia...

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Trumpametražis filmas "Banda" / "The Herd"

Sveiki, skaitytojai, 

Paprastai čia nerašau apie trumpametražius filmus, tačiau šįkart tiesiog nesusilaikysiu ir pasidalysiu beveik 20 minučių trukmės filmu, kurį praktiškai gali žiūrėti visi net nesuprantantys anglų kalbos. Daugybės trumpo metražo filmų festivalių favoritas ir laimėtojas, socialinės kritikos negailintis filmas „Banda“ (angl. The Herd) (2015) tikriausiai daug ką pritrenks ir šokiruos. Tai trumpas pasakojimas apie moteris, kurios auginamos aptvarose maisto pramonei t. y. pienui, mėsai ir naujai vadai. Ši aštri simbolinė drama iš esmės perpasakoja galvijų brutalų auginimą maisto pramonei tragediją – siaubingas elgesys su gyvūnais, jų laikymo sąlygos ir kiti niuansai, apie kuriuos dažniausiai nesusimąstome vartodami pieną, sūrį ar mėsą.

Šįkart vietoj galvijų aptvarose auginamos moterys. Nors pagrindinė filmo mintis lyg ir aiški bei primena Jaroslavo Melniko romano „Maša, arba postfašizmas“ siužetą, tačiau galima įžvelgti ir feministinių minčių, kad būtent moteriškosios lyties atstovės yra pavergiamos pienui ir jų vaginos užgrobiamos veisimui. Filme daug smurto, žiaurių scenų, tačiau viską derėtų priimti kaip socialinę akciją, norą pasauliui pranešti šį bei tą svarbaus. Pridedu nuorodą, kur online galite pažiūrėti šį filmą, sugaišite viso labo 15-20 minučių – ČIA.

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ieškomiausias žmogus" / "A Most Wanted Man"

Sveiki, skaitytojai,

Filmas „Ieškomiausias žmogus“ (angl. A Most Wanted Men) (2014) buvo tarsi briedis išbėgęs vairuotojui ant greitkelio. Visiškai neketinau žiūrėti ir tiesiog per prievartą pažiūrėjau, nors eilėje laukia šimtai kitų filmų, bet dėl gerai žinomų aktorių kolektyvų negalėjau praleisti, juolab, kad ir visai gerų atsiliepimų buvau girdėjęs.

Paskutiniu metu tiesiog tiršta kriminalinių filmų, ypač susijusių su šnipinėjimu – tiesiog kažkoks gangsterių ir kriminalų filmų atgimimas, kad tiesiog nebespėju visų sužiūrėti, o gal visų ir nereikia, tačiau kažkaip gaila vieną kitą praleisti. Taigi, „Ieškomiausias žmogus“ žadėjo man gerą kriminalinę istoriją, gerus aktorius, gerą režisūrą. Iki tol režisieriaus Anton Corbijn mačiau tik gerai suręstą nespalvotą filmą „Kontrolė“ (2007), kuris paliko gero filmo režisūrine prasme įspūdį, daug kam patiko ir kino gurmanams. „Ieškomiausias žmogus“ šiek tiek holivudiškesnis variantas. Aišku, sukaltas gal ir neprastas scenarijus, tačiau istorijos rėmai gana atpažįstami – Rugsėjo 11 teroro aktas amžiams pakeitė požiūri į Artimųjų Rytų žmones, daugelis kriminalų susiję su neigiamu požiūriu į šiuos emigrantus, o šis filmas būtent apie tai, tiesą sakant, eilinis filmas apie eilinę tą pačią temą tik vis kitokiu rakursu. 

Tiesą sakant, pykau ant filmo gerą pusvalandį, nes jis migdė, neįtraukė, kažkokie bereikšmiai pokalbiai, kažkokia intriga, užuomazgos be rimtesnio sudominimo. Kažkas kažką seka, nori tų beprotiškų pinigų, kažkas kažkuo manipuliuoja ir velniai kokį žaidimą žaidžia, viskas per subtilu, per daug užuominų tokio žanro filmui. Tik filmui įpusėjus ir pradėjus veikti Rachel McAdams kuriamam personažui išties pasidaro įdomiau... Iš esmės filme superiniai aktoriai, tačiau pati istorija atsiveria tik po kažkokios sunkios klampynės. Tiesą sakant, visuma lyg ir esu patenkintas, tačiau etapai, dėliojant istoriją, buvo nelengvi. Mano galva, yra ir geresnių tokio tipažo istorijų, tačiau būtent dėl ilgos slinkimo prie intrigos, filmas tampa lyg ir šioks toks kitoks, nei visi, tačiau klausimas, ar tai Jums patiks? Tai jau skonio reikalas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Nežinomos šalies žvėrys" / "Beasts of No Nation"

Sveiki, skaitytojai,

Visi tie vaidybiniai filmai, kurie vaizduoja trečiosiose šalyse vaikus, kurie įsivelia į karus, o jų rankose laikomi ginklai tampa šaltu prakaitu menkai ką mačiusiems žiūrovams. Tokių filmų vis atsiranda ir atsiranda, ar tai būtų Lotynų Amerikos lūšnynų istorijos, pvz., „Dievo miestas“ ar tas pats „Nekalti balsai“, ar tai būtų Afrikos tematika. Šįkart filmas „Nežinomos šalies žvėrys“ (angl. Beasts of no nation) (2015) taip pat šiurpina sunkiai mūsų ramiems protams suvokiama realybe. Tai istorija, kuri nutiko Ganoje, filmas pastatytas pagal romaną, nemažai autentiškumo galima užčiuopti, kada susipriešinusių įsitikinimų ir politikų sankryžoje netikram karo dievui meldžiasi vaikai. 

Tiesą sakant, taip ir neaišku, ar tie maištininkai vaikai, kurie šlavė ir skerdė miestus, yra nepakaltinami sadistai, ar jie patys yra aukos, kaip ir nuo jų rankų mirštantieji. Išties sunkus, klampus, politiškai masyvus filmas, kuriame nemažai karo smurto, trypiamos vaikystės. Nuo pat pirmųjų kadrų filmas transliuoja įdomias idėjas, kurios tampa iškreipto pasaulio matymo simboliais – vaikai nešiojasi nuplėšto televizoriaus rėmą ir rodo savo pasaulio filmus, beregint jie tampa patys karo zonos aukomis, personažais sunkaus ir alinančio gyvenimo, kuriam išlikti reikia pamiršti ankstesnį savo gyvenimą. Sunku patikėti, kuo taps tie vaikai, lakstantys po kiemą ir kaip visa tai gerai realizuoja režisierius – sunkūs, nepataikaujantys ir gerai apgalvoti kadrai, puiki nematytų ir neregėtų aktorių vaidyba, kuri tokia užtikrinta, kad sunku nepatikėti, o sunkiai suvokiamo smurto apsuptyje vaikai tampa dresiruojami šunyčiais, besąlygiškai tapti mirtininkais. Tokio masto politinėje maištininkų programoje atsiduria jaunasis Agu, kuriam vis pavyksta praslysti ir prisikasti iki vado malonių, tačiau jo širdyje jau gyvena abejonės dėl to, kas dedasi aplinkui. 

Viena didelė ir graži mintis šio gero filmo kontekste išsakyta važiuojant visureigiu, tratančių ginkluotų jaunuolių – gal iš tikrųjų vienintelė galimybė nebekariauti yra tiesiog mirti. Žudynės be pasirinkimo, o gal su pasirinkimu? Sunku nuspręsti, tai nenusprendžiama, tai lieka tik Dievo sąžinės reikalu? Filmas, po kurio galite sunkiau užmigti, bet vertas akies.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pykčio regimybė" / "The Upside of Anger"

Sveiki, skaitytojai, 

Daug kam kažkada tikriausiai patiko amerikiečių režisieriaus Mike Binder filmas „Pykčio regimybė“ (angl. The Upside of Anger) (2005). Visai neseniai teko jį pamatyti. Šiaip filmas iš tos vidutinės serijos – „filmas kaip filmas“, žiūrėti galima, bet... Bet viską tikriausiai nuo pradžių.

Tipinė amerikietiška drama iš pirmo žvilgsnio lyg ir visai netipinė – trijų dukterų motina išgyvena skyrybų krizę, nes vyras paliko ją su dukromis, todėl nuo šiol ji mėgaujasi destrukcija – daug geria, suirsta nuo menkiausių smulkmenų vien tam, kad jaučiasi turinti teisę suirsti. Negana to, atsiranda prietranka girtuoklis kaimynas, kuris prisišlieja prie jos ir ima keisti gyvenimą, tačiau moteris pernelyg užsiėmusi savo skausmu ir tuo mėgaujasi. Šalia pagrindinės istorijos dar seka ir menkesnės dukrelių istorijos ir bėdos. Viskas lyg ir būtų gerai, sakytume, bet režisūra ir sprendimai tiesiog šiek tiek lyg ir nuviliantys, o filmas neužpildo galutinių žiūrovų lūkesčių. Nei ta motinos istorija, nei tos dukrelės, įsidarbinusios radijuje, jaudina, lyg žiūrėtum truputį į akvariumo žuvis, bet nepaisant gero scenarijaus, prastokos realizacijos, filme yra dar vienas geras dalykas – taip, tai vaidyba.

Puikiai pagrindinį vaidmenį atliko Joan Allen, ne kartą nominuota „Oskarui“, šįkart ji sukuria irgi įsimintiną vaidmenį. Nepaprastai jai tiko šis vaidmuo, jos fiziniai parametrai ir netgi ją visai įsivaizdavau kaip Bree iš „Nusivylusių namų šeimininkių“. Kino legenda Cevin Costner, priešingai nei jo partnerė, pasirodė gana vidutiniškai, gal dėl vaidmens paviršutiniškumo, gal dėl scenarijaus, tačiau tai tikrai ne jo gyvenimo vaidmuo. Visumoje filmas nėra itin geras, kokio tikėjausi, bet nėra ir labai prastas, tiesiog vienam pažiūrėjimui, kur kas labiau intriguojantis atrodė panašios tematikos filmas „Lantana“.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela