2016 m. balandžio 1 d., penktadienis

Filmas: "Kailis. Įsivaizduojamas Dianos Arbus portretas" / "Fur: An Imaginary Portrait of Diane Arbus"




Sveiki,

Vis pasižiūriu, kas dar nematyto su aktore Nicole Kidman ir štai atrandu tokiu ilgu ir ne itin patogiu pavadinimu filmą „Kailis. Įsivaizduojamas Dianos Arbus portretas“ (angl. Fur: An Imaginary Portrait of Diane Arbus) (2006), kuris, beje, mano akimis, yra vienas geresnių Nicole Kidman sukurtų kino vaidmenų. 

Biografinis filmas pasakoja apie realiai egzistavusią XX amžiaus fotografę, išgarsėjusi savo keistenybėmis ir trauka nestandartiniams žmonėms, kurių portretus ji fotografavo, tai įvairūs apsigimimai, genetiniai pakitimais, nudistai, transeksualai ir kiti iš visuomenės forumų į paribius pasitraukę žmonės. Filmas pasakoja tik dalį šios keistos fotografės gyvenimo atkarpą – apie tai, kaip ji susipažįsta ir įsimyli plaukuotą vyrą, nepaisydama savo vaikų ir santuokos – žodžiu, jos kaip fotografės karjeros pradžia. Istorija kaip istorija, sakyčiau, bet įdomus moters meninis pasaulis ir subtili aistra, kurią perteikė N. Kidman keistiems subjektams, kurie fotografei kelia susižavėjimą, netgi keistą fetišą. Režisieriui pavyko perteikti moters nestandartinį požiūrį, jos savotišką beprotybę ir pasiryžimą eiti prieš standartizuotą visuomenę. Filmas gana lėtas, savotiškai dvelkia filosofiniai lygmenys, tačiau labiausiai mane įtikino ir sužavėjo režisieriaus dėmesys detalėms, ypač subtiliai subrandintomis pauzėmis, aktorių žvilgsniams, o ne dialogams, psichofiziniams veiksmams, o ne buitiniam chaosui. Įtikino mane ir laikmetis, kostiumai, savotiškas meninio sudėtingo pasaulio matymas, pajauta ir supratimas.

Apskritai tai gana gurmaniška juosta, viena iš tų keistų biografinių istorijų, kurios turi dvasią, nes turi ką papasakoti, galgi net režisierius moka tai pastebėti ir perteikti taip, lyg jam pačiam tai būtų svarbu ir įdomu. Mikroskopinis stambus planas ir emocija apšviečia personažų dvasines vibracijas, galima kartu jaudintis ir stebėtis su trauką jaučiančiais herojais. Patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 6.5


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 29 d., antradienis

Filmas: "Besivaikantys mirtį" / "Flatliners"




Sveiki, 

Būna visai neblogų dešimto dešimtmečio perliukų filmų, kurie pas mane „ateina“ dėl aktorių, kažkaip norisi susigrąžinti Julia Roberts į ekranus, nes paskutiniai šarmingi vaidmenys man labai patikę, tačiau kuo jaunesnė ji kine, tuo man ji atrodo banalesnė, galgi net ne ji, o vaidmenys ir filmai. Štai vienas mistinis fantastinis filmas su siaubo elementais „Besivaikantys mirtį“ (angl. Flatliners) (1990) lyg ir turėjo visus šansus mane nustebinti, tačiau žiūrėjau filmą gana sunkiai, net su mintimi, kad esu vaikystėje „lūžinėdamas“ mamytės lovelėje matęs, kaip koks deja vu.

Išties filmas turi ir gerų ketinimų bei idėjų – sužadinti žiūrovo fantaziją, priversti jį pasijausti arčiau mirties ir perteikti sapno mistines transcendentinės erdvės pojūčius. Gerai, viskas lyg ir gerai, tačiau vis galvojau: Dieve, tu mano, pulkelis puikiausių studentų, su protingomis galvomis, atsidavę medicinai, skrodžia lavonus ir šitaip su mirtimi ima žaisti kaip koks gatvės vaikų būrys laiptinėje su adata besikviečiantis dvasias. Kur jų galvos, žaidžiant su savo gyvybėmis? Na, gerai, J. Robers herojė norėjo pasimatyti su giminaičiais, tačiau kiti? Toks jausmas, kad visai nevertinama gyvybė. O dialogai? Kažkokie neįtikinantys, struktūruoti ir nuspėjami veiksmai, pritrūko man gyvumo, kažkokio neperdėto vientiso nusibodusio formato. Su tekstais režisierius galėjo padirbėti kur kas labiau.

Kas labiausiai visame šiame filme patiko, tai tikriausiai tos veikėjų patirtys, gražiai ir estetiškai perteiktos ribos tarp gyvenimo ir mirties, noras atpirkti ir suvesti sąskaitas su sąžine ir žmonėmis – gal kiek vėlgi didaktiškai visa tai atrodo, lyg ir teatrališkai, bet visumoje visai neblogai. Kai kada pavykdavo pasiekti tos puikios kine jau nebesamos dešimto dešimtmečio kino žiūros rakurso, savotiško stiliaus, o kai kada tiesiog dėl nuspėjamumo praplaukdavo kaip padėklas su prastu užkandžiu ir nelikdavo jokios dvasios.

Šiaip filmas „pusėtinas“. Mano akimis, yra kur kas geresnių kūrinių, bet turiu visai neblogą nuojautą, kad neišrankiam žiūrovui ir mylintiems Julia Roberts, ar kokį kitą iš šio filmo aktorių, visgi patiks.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 6.5


Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Deadpool" / "Deadpool"




Sveiki,

Vienas labiausiai komentuotinų šio pavasario filmų be jokios abejonės yra „Deadpool“ (angl. Deadpool) (2016), kuris iš proto išvarė minias – vieni nusiminė, kiti išėjo pakeltais pirštais, kad filmas puikus. Jau kuriamas filmo tęsinys, ir aš galvoju, kodėl gi ne, juk „Pagirios Las Vegase“ antroji dalis tikrai nebuvo prastesnis variantas už pirmtaką, tačiau trečioji dalis – žinot, pradeda nusibosti. Čia kaip su tuo krauju, kūrėjai ir verslo magnatai užuodžia naftos gręžinius nors ir už 100 kilometrų. 

Grįžtant prie filmo, pasakysiu, kad patiko. Tikrai, kažkaip absoliučiai prablaškė šis komedijos ir super herojaus miksas. Kažkaip šis miksas visai įtikino ir išvengė skystos banalybės, kurią kartais pateikia parodijų filmai, iš kurių norisi išeiti jau po penkių minučių, bet tik ne „Deadpool“. Tiesa, kai kada lietuviai yra tikrai keisti. Kai kada filmų pavadinimus išverčia taip, kad tiesiog gėda darosi prieš visą pasaulį, negi dabar negalėjo kažkaip sulietuvinti, pasitelkdami fantaziją? Tiesiog.

Taigi, super herojus iš pradžių žiūrovams prisistato kaip homoseksualus herojus, o vėliau paaiškėja „X-meniška“ meilės istorija su mergina ir dėl ko visa ši velniava. Aišku, ta dalis, kai herojus suserga vėžiu primena banalų kritimą lygioje vietoje – toji drama neįtikina, neįtikina ir ta banalybė, kad jis nesirodo savo meilei nudegintu kūnu, velniai žino ko bijodamas – ego? Jaunystės prarasto fizinio patrauklumo? Panašu iš serijos: neturiu gražios suknelės, į vakarėlį neisiu. Priešingai, nei būtų galima pamanyti, man labiausiai patiko, liaudiškai sakant, filmo bajeriai. Tas plepus šelmis šmaikštuolis išties tyčiojasi iš super herojų stoiškumo ir tai jis daro taip taikliai – bravo scenaristams bent jau šiuo aspektu. Nepaisant kai kurių nuvalkiotų dalykų, filmas gyvas, dinamiškas, šmaikštus ir pakeliantis nuotaiką. Taigi.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 8.4


Jūsų Maištinga Siela