Filmas: "Raudonos šviesos" / "Red Lights"

Sveiki,

Neseniai pro Lietuvos kino teatrus praūžė kino filmas „Raudonos šviesos“ (Red Lights) (2012 m.). Negalėjau atsispirti tokiai gražiai legendinių aktorių puokštei – Robert De Niro, Sigourney Weaver, Cillian Murph ir staigiai kylanti mega talentas Elizabeth Olsen. Taigi, ištisas sąrašas, mano galva, vidutiniame komerciniame filme su misticizmo prieskoniais atrodo nei itin įspūdingai, bet ir ne labai prastai. Viskas ir išlieka vidutiniuose rėmuose. Jei atvirai, filmas ganėtinai patiko, jis įtraukė mane į istoriją – pagaulus, komercinis su pakankama įtampa, sakytum, neblogas filmas, tačiau pasigedau originalumo iš paties siužeto, nes daugelis dalykų pasirodė ir vėl atgyventa, lyg tyčia kuriamas toks filmas, kurį žiūrovas žiūrėtų ir lyg orakulas jau žinotų filmo baigtį, akivaizdžius personažų numatytus žingsnius – nesuprantu, kam kurti vidutinybes, jei galima išties už mažesnį biudžetą pastatyti tikrai stipriu ir įtaigiu siužetu filmą.

Šiaip tikėjausi trilerio, o ne mistikos, nes prieš seansą taip ir nepasidomėjau apie ką filmas. Nustebau jau nuo pirmųjų seansų, kada atliekami dvasių kvietimai... Tai bene vienintelė staigmena, kurią gali lengvai susigandinti, perskaitęs filmo aprašymą. O visa kita, ganėtinai įdomu, bet iš pačių personažų ir istorijos didesnių netikėtumų nebesulauki. Primena įvairių kino filmų miksus, pvz. „Iliuzionistą“ ir „Keleiviai“ – toks mišinys nebeišskiria filmo iš gausybės kitų mistinių dramų ir kriminalų. Filmo giją bandoma vesti moksliškai, visada neigti personažais dvasių pasaulį, bet galiausiai pabaigoje prižeriama į akis, kad visgi taip nėra...

Šiaip toks darbas nėra nuobodus, vidutiniam žiūrovui turėti netgi labai tikti ir patikti. Tiesą sakant net man patiko, tačiau panarsčius, kodėl tas filmas patiko, randu daug minusų, tačiau rekomenduoju pažiūrėti patiems kokį puslengvesnį vakarą. 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ledynmetis 4: Žemynų atsiradimas" / "Ice Age 4: Continental Drift"

Sveiki,

Šįkart nutariau papramogauti ir pažiūrėti „Ledynmetis 4: Žemynų atsiradimas“ (Ice Age 4: Continental Drift) (2012 m.). Taigi animacinio epo dalys švenčia ištisą dešimtmetį, per kurį sukurta keturi ilgametražiai kokybiškos ir pamokančios istorijos visai šeimai ir vienas Kalėdinis bonusas. Neseniai praūžė ir pro Lietuvos kino teatrus, kur tokios juostos dažniausiai sumuša rekordus ir pritraukia daugiausiai kino žiūrovų. Suprantama kodėl – eina visa šeima, nutariau, kad reikia neatsilikti ir pasižiūrėti, ką šįkart „Ledynmečio“ kūrėjai bepateikė.

Negalėčiau pasakyti, kad juosta kažkuo įmantresnė ir įdomesnė už savo pirmtakus. Netgi sakyčiau, kad ši dalis pasirodė šiek tiek dramatiška visiems herojams – pasaulis byra, daug išsiskyrimų, pavojų ir šiek tiek pataupyto humoro, nors žinoma, yra ir jo. Kažkodėl šįkart amžinoji voverė – „Ledynmečio“ veidas ir simbolis, kuri vis svajoja apie ąžuolo gilę, pasirodė ne tokia juokinga, kiek atsiradęs naujas personažas – tinginio Sido senelė, kuri buvo itin sėkmingai dubliuota lietuviškai ir šiaip atrodė nepaprastai šmaikšti senučiukė, beveik kaip „Madagaskaro“ žemaitė bobutė. Na, žinoma, pats siužetas irgi nenuobodus, visur sujudimas, sąmyšis ir sambrūzdis, nes herojams iškyla išlikimo problemos. Kompozicija gan paprasta – geriečiai draugai ir blogiečiai – piratai. Pagaliau kardadantis susiranda sau patelę ir šitaip užsibaigia dar viena serija. Klausimas – ar bus penktoji dalis? O kas dabar žino, nes režisieriai ir kūrėjai akivaizdžiai stengiasi neprigimdyti daug dalių, bet pateikti kuo kokybiškesnį darbą, galima sakyti, kad jiems tai beveik pavyksta, visada yra kažko naujo, įdomaus, šmaikštaus, aišku, jau nebenustebins taip, kaip pirmą kartą, tačiau žiūrėti, norint pasikelti sau nuotaiką, galima drąsiai. Net ir suaugusiems ir rimto kino mėgėjams.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Katynė" / "Katyn"

Sveiki visi,

Peržiūrinėjant senus „Kino pavasario“ repertuarus kažkaip užkliuvo filmas Katynė (Katyn) (2007 m.). Po stulbinančios A. Holland juostos „Tamsoje“, nutariau, kad su šiuolaikiniu lenku kinu reikia dar smarkiau padraugauti, nes jis keistai mane pakylėja savo meistryste. Ir žinoma, „Katynė“ vėl tai padarė. Lenkų režisierius Andrzej Wajda, sukūręs ne vieną gerą filmą, sukuria lenkišką Katynės teorijos versiją, kuris, beje, buvo nominuotas net „Oskarui“ kaip geriausias užsienio filmas. Katynė – kaimas Rusijos glūdumoje, netoli Smolensko, kurioje buvo nušauta keliasdešimtys tūkstančių lenkų kareivių, sovietai įrodinėjo, kad tai vokiečių darbas ir vertė visą lenkų tautą tuo tyliai tikėti, nors visi žinojo, jog tai sovietų darbas. 

Nesigilinau, kuri čia tiesa svarbi, nes kiek žinau, filmas Rusijoje buvo uždraustas, laikyta propaganda. Na, kaip ir visi filmai apie sovietinius laikus, jau vien latvių dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“ irgi buvo visaip iškoliotas. Šiaip nesigilinau, ar teisūs lenkai, ar ne, tiesiog mėgavausi geru, gerai organizuotu filmu, kuris sukurtas pagal romaną, pastarasis sukaltas iš Katynėje rastų kareiviškų užrašų. 

„Nuodugni apieška. Jie nerado mano vestuvinio žiedo. Paėmė mano diržą, mano peiliuką ir mano laikrodį. Jis rodė 6:30 Lenkijos laiku. Kas mums bus?“ – paskutinysis įrašas vienos iš aukų užrašuose.

Jau viena pati filmo pradžia – simboliška, susitinka vieni lenkai bėgdami iš vakarų nuo vokiečių, o kiti iš rytų – nuo rusų. Ir nebėra kur bėgti. Tai dviejų didžiulių bangų susidūrimas. Koks chaosas vyko Lenkijoje, kiek kartų buvo pakeistos vėliavos – lenkai žino geriau. Labiausiai patiko filme, kad nėra pagrindinės pasakojimo linijos, tai kelios pasakojimo linijos, kurios retsykiais susibėga krūvon – tai tautos veidrodis. Šiaip nepriekaištinga režisūra, įdomi istorinė medžiaga, aktoriai, siužetas, kurio finalas bauginančiai žiaurus ir pretenduojantis į tiesą. Pats režisierius ir dar keletas filmo kūrėjų yra netekę artimųjų Katynėje. Na, ką dar galiu pasakyti? Tai tikrai vykęs filmas, kurį verta pamatyti, o kažkokių kitokių žodžių aš ir neberandu. Patiko. Labai.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Christina Aguilera "Your Body"

Sveikučiai,

Šįkart šios dienos dainos rubrikoje ir vėl svečiuojasi Christina Aguilera su naujausiu savo popsiniu gabalu „Your Body“. Esu jau kaltinamas už tai, kad klausausi, švelniai tariant, ne kokios muzikos, o tai kokia yra tikra – niekas ir nežino. Tikriausiai tik ta, kurią pats ir klausai. Šiaip esu Christinos Aguileros stipriųjų baladžių mėgėjas, tačiau neišvengiu ir popsinių ritmų.

„Your Body“ (Tavo kūnas) – tai pats naujausias atlikėjos darbas, kurio vaizdo premjera įvyko penktadienį, o lapkritį ketina pasirodyti ir naujas albumas „Lotus“ (Lotosas), kuris, kaip teigia daugelis, kažkuo bus panašus į 2002 metais pasirodžiusį „Stripped“ albumą.

Nežinau kaip jums „Your Body“, tačiau jis man sukaltas pagal dabartinius mega hitų standartus, kai pirmą kartą išgirdau, pagalvojau, kad šiek tiek dainos per lėtas tempas, tačiau labai tinkantis klubiniams miksams. Dainos kūrėjas M. Max yra žinomas mega hitų kūrėjas ir yra dirbęs su tokiomis pop pasaulio atstovais kaip Maroon 5, Birtney Spears, Katy Perry ir pan. Šis singlas, kaip daugelis galvoja, turėjo Aguilerą sugrąžinti į pop scenos olimpą, tačiau, kai priviso naujų atlikėjų, tai padaryti sunkoka, juolab, kad atlikėja nuolat sulaukia įvairių replikų apie jos kūno svorį, pati Aguilera atkerta, kad yra buvusi tai per plona, tai per juoda, tai šiokia, anokia ir niekada tobula. Regis, spjaunama į įprastinį scenos įvaizdį ir kanonus – atlikėjos neprivalo būti lėlytės. Kažkodėl atlikėja Adele nesulaukia priekaištų dėl kūno svorių...

Grįžtant prie dainos, nežinau, ar ji jums patinka, ar ne, ar grįžo pagaliau Xtina į olimpą, ar ne, nuspręskite jūs patys, pasiklausę šios dainos ir pažiūrėję video klipą. Daina daugelyje Lotynų Amerikos šalių tapo numeriu 1, tačiau savuose kraštuose jis liko, švelniai tariant, „šiaip sau“ reitinguose, nepaisant to, kad įvertintas gerai kritikų ir pačių Aguileros fanų. O kaip jums Aguileros sugrįžtuvės?

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "XXY"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „XXY“ (2007 m.). Tai argentiniečių drama, gana kebloka, tačiau intriguojančia tema – hermafroditika. Juostą prieš jau nemažai metų galėjo išvysti ir „Kino pavasario“ žiūrovai, kaip pati juosta buvo vertinama, sunku pasakyti, tad nutariau pats pasižiūrėti ir įvertinti šį darbą. Argentinos režisierė Lucia Puenzo yra sukūrusi ne vieną dramą lyčių santykiais, tačiau šis tikriausiai yra jos stipriausias darbas, sprendžiu iš IMDb puslapio. „XXY“ – tai pasakojimas apie mergaitę – berniuką, kuris(i) turi abu lytinius organus ir turi nuolat vartoti hormoninius papildus. Šią paslaptį žino tik šeima, tačiau jų namuose apsistoja kita šeima su paaugliu vaikinu, kuris, regis, įsimyli merginą ir tik sueities metu sužino, kad jis – tai nei jis, nei ji. Pats personažas irgi savimi bodisi, išgyvena tikrą tapatybės paieškose pragarą, taigi filmo emocijos gan liūdnokos.

Visgi filmas man, galima sakyti, patiko, tačiau kažko ir pritrūko, tik sunkoka pasakyti ko. Pati tematika glumina, ji yra įdomi, intriguojanti, gal net kiek strigdanti ir dabar galvoju, kad tai bene stipriausia juostos pusė. Aišku aktorė Ines Efron, įkūnijusi hermafroditą atliko viską teisingai – perteikė sujauktos merginos – vaikino jausmus, dvasinį sumaištį, brandos ir savęs ieškojimo užkambarius. Šiaip, kai nieko panašaus nesu matęs, filmas ganėtinai įdomus ir savotiškai „sulendantis“, tačiau abejoju, ar norėčiau jį pamatyti antrą kartą, nes paprasčiausiai būtų nuobodu. Taigi tokie tatai ir mano vertinimai, tokie sujaukti, kaip ir pats filmo personažas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela