Apyrankės – nepilnamečių seksualinių žaidimų įrankis

Thesun.co.uk praneša apie naują madą Didžiojoje Britanijoje – nedideles įvairiaspalves apyrankes, kurios tarp britų jaunimo yra sutartinis ženklas, rodantis, kiek jaunuolis yra pažengęs savo seksualiniame gyvenime. Didžiosios Britanijos tėvai buvo šokiruoti, kai sužinojo, jog tarp jaunimo populiarios įvairiaspalvės apyrankės nėra tik papuošalas. Skirtingos apyrankių spalvos ir kiekis – tai sutartinis ženklas tarp britų paauglių, rodantis, kiek jaunuoliai yra pažengę seksualiniame gyvenime – nuo bučinio iki sekso. Egzistuoja net tokios taisyklės, pagal kurias vienam jaunuoliui nuo kito rankos nutraukus apyrankę tai reikš pasiūlymą ar net prievolę turėti seksualinių santykių. Dvylikametė mergaitė pasakojo, kad geriausios yra geltonos apyrankės, nes jos reiškia, kad turi tik apkabinti berniuką. Oranžinės spalvos apyrankė reiškia bučinį į skruostą, violetinė – bučinį į lūpas. „Jei berniukas nutraukia mergaitei nuo rankos rožinę apyrankę, ji turi jam parodyti savo krūtis, raudoną – glaustytis, o mėlyna reiškia tam tikro tipo oralinį seksą. Retesnė apyrankė yra juoda, reiškianti užsiiminėjimą seksu, o viena rečiausių – auksinė, tai reiškia, kad užsiiminėjant seksu turi būti „viršuje“. Britė pridūrė nemananti, kad tėvai žino, ką reiškia šios apyrankės. „Visi vaikai mano mokykloje jas turi, bet ką jos reiškia, tėvams nesako.“ Mergaitė taip pat pasakojo, kad šiuo metu apyrankės yra tokios madingos, kad vaikai, kurie jų nenešioja, yra engiami, o populiarumo daugiausia sulaukia galintys pasididžiuoti keliomis juodomis ar auksinėmis apyrankėmis. „Mano klasėje visi berniukai nešioja juodas apyrankes, ir jei kuri nors mergaitė taip pat turi juodą, berniukai eina dėl jos iš proto“, – pasakojo dvylikametė. „Kartais apyrankės būna nutraukiamos tik dėl juoko, tačiau esu mačiusi, kaip kitos mergaitės bučiuoja berniukus, o šie giriasi užsiiminėję seksu, kai jiems buvo nuplėšta juoda apyrankė.“ Vienos aštuonmetės mama pasakojo, kad buvo apstulbinta, kai jos dukra papasakojo, ką tarp vaikų reiškia šios apyrankės. „Ji man pasakė, kad, jei berniukai jai nuplėš apyrankę, ji turėsianti užsiiminėti seksu. Aš jai atsakiau, kad tuo užsiiminėja suaugę žmonės, o ne mažos mergaitės.“ Vėliau šokiruota motina ėmė ieškoti informacijos internete ir rado smulkų aprašymą apie tai, ką reiškia kiekviena apyrankė, ir vaikų pokalbius apie tai, kokios spalvos apyrankės ir kodėl jiems patinka. Didžioji Britanija pirmauja Europoje tarp šalių, kuriose daugiausia nepilnamečių nėštumo atvejų. Visai neseniai spaudoje nuskambėjo kita britus šokiravusi mada „Rainbow party“ („Vaivorykštės vakarėlis“), kai per vakarėlius merginos, pasidažiusios lūpas, stengiasi išbandyti oralinį seksą su kuo daugiau vaikinų, kad paliktų ant jų kūnų savo lūpų dažų žymes. Tiek „Rainbow party“, tiek ir spalvotųjų apyrankių mada, manoma, į Didžiąją Britaniją atkeliavo iš JAV. Prieš šešerius metus Oprah Winfrey per savo pokalbių laidą viešai prabilo apie seksualinius nepilnamečių žaidimus ir šokiravo Amerikos tėvus. Alfa.lt domėjosi, ar Lietuvos mokyklose dar nepaplito spalvotųjų apyrankių mada ir kodėl mažamečiai mokiniai viešai deklaruoja savo „galimybes“. Psichologė Genutė Petronienė nustebo, išgirdusi apie tokį reiškinį. Moteris negalėjo patikėti, kad tokie dalykai vyksta net tarp aštuonmečių: „Nusiteikimas ankstyviems lytiniams santykiams reiškia, kad vaikui trūksta šilumos iš tėvų“, – teigė pašnekovė.Pasak G. Petronienės, visa tai panašu į grupinę madą. „Tokiu būdu ne tiek norima tų santykių, kiek pažeminti tuos, kurie jiems nesiryžtų“, – Alfa.lt sakė psichologė. Pašnekovei buvo sunku įvardyti priežastis, dėl kurių mokiniai ryžtasi tokiems dalykams, bet, jos nuomone, labiausiai tikėtina, kad tai – drąsos išbandymas ir mada.Alfa.lt kalbinta Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos sekretorė Danguolė tikino, kad tokių apyrankių mados mokykloje nepastebėjo. „Jei ji atsirastų, imtumėmės priemonių“, – teigė pašnekovė. Jos manymu, mokykla privalo reaguoti į tokias reikšmes turinčią apyrankių madą. Nenorėjusi prisistatyti psichologė iš Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos Alfa.lt taip pat tikino, kad tokios apyrankių mados tarp mokinių nepastebėjo. „Apie tai net girdėti neteko“, – stebėjosi pašnekovė. Jos nuomone, tokie dalykai tarp vaikų sklinda greitai, todėl iš karto būtų pastebėta.

Kada iš tikrųjų reikia švęsti Kalėdas?

Sveiki mielieji, vakar važinėdamas po jau sutemusį Vilnių ir apakintas šviesų gausos bei lietaus purslų jau pastelbėjau, kad Vilnius ruošiasi Kalėdoms! Dar spėjau pagalvoti, kad pasaulis visai nuo proto nušoko. Ruošiasi jau Kalėdom, nors prieš mėnesį su šortais visi trynė gatves. Žmonės dejuoja, kad čia greitai laikas eina, bet patys tą laiką ir greitina sukeldami dirbtinį refleksą mūsų smegenim. Papuošti Vilniaus tiltai žaliomis girliandomis tiesiog pribloškė savo ankstyvumu. Norėjosi sušukti, palaukit, juk dar tik Rugsėjis! Kažkada tokius papuošimus dėdavo tik gruodžio pradžioje ir tai nedrąsiai, bijodami paankstinti šventę, o dabar vos rudeniui prasidėjus, jau visos kampanijos dangstosi Seniais Šalčiais ir renka emocinę ir piniginę duoklę iš miestelėnų. Tai gal Velykų kiaušinius marginam Sausio 1 - ąją, o Žolines - vasarį? Kas iš to įžvelgia tik šventinę nuotaiką, o kas įžvelgią ir šiurkštų manipuliavimą šia nuostabia švente. Na ir puiku, gal po 50 metų Kalėdas padarys pusę metų ir galėsim susėdę kaip gegutės kukuoti po žaliaskarėmis eglutėmis.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Laura Sintija Černiauskaitė "Kvėpavimas į marmurą"

Sveiki mielieji, šiandien noriu jums pristatyti knygą, kurią vertą perskaityti dėl bendro išprusimo ir susigaudymo bendrame lietuvių literatūros kontekste. Kaip sakiau, dievinu šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir ši knyga nėra atsitiktinė. Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ išties stulbinantis romanas su labai giliu ir įtaigiu psichologizmu, ryškiais ir dramatiškais įvykiais, kurie įsupa skaitytoją į siužetą ir jų jausminę plotmę bei priverčia kartu su puslapiais alsuoti į gyvą marmurą. Tarp kitko, ši knyga šiais metais pirmą kartą lietuvių literatūros istorijoje gavo Europos Sąjungos premiją ir bus verčiama į kitas kalbas: vokiečių, prancūzų, anglų, ispanų, italų ir t.t. Man asmeniškai labai giliai įstrigo kalbos poetiškumas, išties romano kalba yra spalvinga ir labai jausminga. Žodžiai tarsi adatos smaigsto mūsų jautrius neuronus ir dar labiau suintensyvina herojų jausminį, dvasinį pasaulį. Černiauskaitė atsisako pagrindinio šiuolaikinio autorių prieskonių – ironijos, sarkazmo. Dabar reta knyga, kuri neturėtų šio bagažo, net susidaro įspūdis, kad proza, kuri kažko nepašiepia, neišjuokia yra tarytum „nekabinanti“ ir neverta dėmesio, kitaip sakant, susireikšminusių ir per daug jautrių asmenybių „pliurpalizmai“. Noriu pasidžiaugti, kad Lauros kūryba yra kitokio meninio braižo, koncepcija susitelkia ties žmogaus vidinio pasaulio kontaktavimu su išoriniu. Panašiu braižu parašytas ir sekantis Černiauskaitės romanas „Benedikto slenksčiai“. Tikiuosi, kad autorė ir toliau išsaugos savo natūralų ir neprievartaujamą teksto kūrimo lakoniškumą ir poetiškumą. Įsigilinant į veikėjus, pamatai, kad jie nėra kažkokie labai ypatingi, atvirkščiai, jie yra tarytum pavyzdžiai, fosilijos iš mūsų gyvenimo aplinkos. Jie neturi kažkokių didelių gabumų, yra paprasti, susitelkė ties savo problemomis, darbais ir asmeniniais santykiais. Iš veikėjų matyti gilus užslėptas ir kone mirtinai užgniaužtas vienintelis troškimas – karštai ir beatodairiškai mylėti. Veikėjai: Ilja, Liudas, Izabelė, jie taip trokšta tos meilės, jie taip desperatiškai siekia to, kad jie negali spėti absorbuoti visos tos meilės, šilumos, todėl jie pasiduoda šaltumui. Visas romanas iš tikrųjų man pasirodė šaltas, šaltas gerąja prasme, nes tai yra tarsi žaidimas prisijaukinant meilę ir laimę. Aišku, galiausiai pagrindinės herojės širdis romano pabaigoje atšyla ir mes pajaučiame kitokį romano toną, tarytum ji ilgai imitavusi gyvenimą ima ir pati pradeda gyventi. Gyventi iš tikrųjų. Černiauskaitės kūryba nė iš tolo nekvepia banalumu, kelios scenos susijusios su seksu tampa itin poetiškos ir meniškos, susiliejusios su sielos alkio jausmu. Kasdienybės realijos ir socialinės problemos surištos į veną kasą: vaikų namų dvelksmas, mirštančio ir sergančio vaiko nuojauta, kaimo ir miesto skirtumas, vaikų ir suaugusiųjų pasaulėžiūros sandūra ir t.t. Išties, labai džiaugiuosi pagaliau perskaitęs „Kvėpavimą į marmurą“, galiu pasakyti tik tai, jog buvo verta.

Jūsų Maištinga Siela

Kodėl skiriasi rudens spalvos JAV ir Europoje

Spalvos, kiekvieną rudenį nudažančios miškus, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vandenyno pusėje medžiai auga.

Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni.

Viena tyrėjų komanda turi naują idėją, kodėl rudens spalvos skirtinguose žemynuose skiriasi. Id

ėją, kuriai patikrinti reikėjo grįžti 35 mln. metų atgal, rašo „LiveScience“.

Žalią lapų spalvą pavasarį ir vasarą lemia cholorofilas, kuris padeda augalams pasigaminti organinių medžiagų per fotosintezės procesą.

Kai orai rudenį ima šalti, šalčiui jautrus chlorofilas nustoja gamintis. Žaliai spalvai nykstant, įsigali geltoni ir oranžiniai pigmentai, vadinami karotenoidais (atsakingi ir už oranžinę morkų spalvą). Šie pigmentai esti visada, tačiau ima matytis tada, kai nunyksta žalia spalva.

Nors spalvų keitimo procesas mokslininkams žinomas seniai, mechanizmą, kurio rezultatas yra ryški raudona spalva, suprasti pasirodė sudėtingiau, ypač dėl to, kad medžiams dėl raudonų atspalvių atsiradimo reikėtų išnaudoti daug energijos tuo metu, kai lapai jau vis tiek pradeda kristi.

Raudona spalva atsiranda dėl antocianinų, kurie, kitaip nei karotenoidai, pradeda gamintis tik rudenį. Šie raudoni pigmentai ir blokuoja kenksmingą radiaciją, intensyvų saulės poveikį, ir neleidžia lapų ląstelėms taip paprastai sušalti rudens šalnose.

Kai kurie mokslininkai yra pasiūlę nuomonę, jog raudona spalva atgraso kenkėjus, kurie užpultų lapus, jei jie būtų apetitą keliantys geltoni. Būtent tokią išvadą remia naują studiją atlikę tyrėjai.

Jų aiškinimas prasideda tuo, kad iki laiko prieš 35 mln. metų didžiuliai planetos plotai buvo padengti visžalių džiunglių ir miškų iš tropinių medžių, sako Simcha Lev Yadun iš Haifos Oranimo universiteto Izraelyje ir Jarmo Holopainenas iš Kuopio universiteto Suomijoje.

Tolesnėje fazėje, dėl ledynmečių ir kitų besikeičiančių sąlygų, daugelis medžių pradėjo periodiškai mesti lapus žiemai. Taip pat daugelyje šių medžių prasidėjo evoliucinis procesas, dėl kurio lapai ėmė rausti.

Šiaurės Amerikoje, kaip ir Rytų Azijoje, iš Šiaurės į Pietus besidriekiančios kalnų grandinės leido gyvūnų ir augalų „migraciją“ į Pietus ar Šiaurę pagal ledyno plėtrą ar atsitraukimą, juose nuolat likdavo zonų, kuriose gyvybė galėjo išgyventi. Su ja migravo ir „priešai vabzdžiai“. Šitaip karas dėl išlikimo tęsėsi be pertraukų.

Europoje, priešingai, kalnai – Alpės ir toliau esančios grandinės – driekiasi iš Rytų į Vakarus ir dėl to per ledynmečius čia neatsirado saugių zonų, daugelis medžių rūšių neišgyveno gilaus šalčio ir žuvo, o kartu su jais – ir vabzdžiai, priklausę nuo medžių.

Baigiantis pakartotiniams ledynmečiams daugelis medžių rūšių, kurios išsilaikė Europoje, nebeturėjo kovoti su vabzdžiais, tapusiais nykstančiais, ir todėl nebeikvojo energijos raudoniems perspėjantiems lapams atsirasti, tvirtina tyrėjai.

Kad paremtų savo teoriją, jie siūlo išimtį, kuri esą patvirtina taisyklę: Skandinavijoje nykštukiniai krūmokšniai rudenį vis dar tampa raudoni.

Kitaip nei medžiai, nykštukiniai krūmai ledynmečius išgyveno po sniego sluoksniu, kuris juos saugojo nuo ekstremalių paviršiaus sąlygų. Po sniego antklode vabzdžiai, kurie maitinosi krūmais, taip pat buvo apsaugoti – todėl čia tarpusavio kova tęsėsi, palikdama būtinybę lapams tapti raudoniems, aiškina analizę atlikę tyrėjai.

Papua Naujosios Gvinėjos džiunglėse aptikta beveik metro ilgio žiurkė milžinė

Papua Naujosios Gvinėjos džiunglių gilumoje atrasta nauja milžiniškų žiurkių rūšis, pirmadienį pranešė Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė .Žiurkės, kuri nebijo žmonių, ilgis yra maždaug 82 cm - tai vienas iš stambiausių pasaulyje gyvenančių graužikų.Gyvūnas, kuris iki šiol nėra moksliškai aprašytas, buvo pastebėtas filmuojant dokumentinį filmą "Prarastas kraštas ir ugnikalnis".Ši žiurkė buvo vienas iš egzotiškų gyvūnų, atrastų per šią ekspediciją.Manoma, jog šios žiurkės, kaip ir daugelis kitų egzotiškų rūšių, gyvena tik Bosavio ugnikalnio krateryje ir niekur kitur."Tai viena iš stambiausių pasaulyje žiurkių. Tai tikra žiurkė, panaši į kurios aptinkamas miestų kanalizacijos sistemose", - pasakojo BBC komandos ekspedicijoje dalyvavęs daktaras Kristoferis Helgenas, žinduolių specialistas iš Vašingtone įsikūrusio Smitsono instituto nacionalinio gamtos istorijos muziejaus.Žiurkė milžinė pirmiausiai buvo nufilmuota infraraudonųjų spindulių kamera su nuotoliniu jungikliu, kurią BBC gamtos operatorius Gordonas Buchananas įtaisė miške ant ugnikalnio šlaitų.BBC Gamtos istorijos skyriaus ekspedicijos nariai nufilmavo miške ant žemės šmižinėjančią žiurkę ir buvo nustebinti gyvūno dydžio.Ekspedicijos darbuotojai iškart įtarė, kad šios rūšies gyvūnai gali būti dar nežinomi mokslui, tačiau jie turėjo sugauti gyvą žiurkę, kad įsitikintų.Ekspediciją lydintys vedliai sugebėjo sugauti vieną gyvą graužiką."Aš turiu katę, kuri yra maždaug tokio pat dydžio kaip ta žiurkė", - sakė G.Buchananas.Sugautos žiurkės ilgis nuo nosies iki uodegos siekė 82 centimetrus. Ji svėrė apie pusantro kilogramo.Gyvūno kailis buvo pilkšvai rusvos spalvos, tankus ir storas. Graužiką tyrę mokslininkai mano, jog toks kailis tikriausiai padeda žiurkei išgyventi drėgnoje ir vėsioje aplinkoje ant aukšto ugnikalnio. Vieta, kurioje buvo sugauta žiurkė, virš jūros lygio iškilusi daugiau nei kilometrą.Pirminiai tyrimai leidžia spėti, kad šis gyvūnas priklauso medlaipių žiurkių (Mallomys) genčiai, kuriai taip pat priklauso kelios kitos nepaprastai stambių žiurkių rūšys.Šis padaras buvo preliminariai pavadintas Bosavio gauruotąja žiurke, o dėl mokslinio rūšies pavadinimo kol kas nesusitarta.

Kas ketvirta japonė - vyresnė nei 65 metų

Ketvirtadalis Japonijoje gyvenančių moterų yra vyresnės nei 65 metų. Tokie naujausi duomenys skatina nerimą dėl blogėjančios Japonijos demografinės padėties, informuoja BBC. Šalies vyriausybės skaičiavimais, daugiau nei 16 mln. Japonijos moterų jau pasiekė vyresnį nei 65 metų amžių. Tai rekordinis skaičius nuo 1950 metų.Kas penktas vyras Japonijoje yra vyresnis nei 65 metų, o tai reiškia, kad net 22,7 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų.Senėjant Japonijos populiacijai netrukus šalyje stigs darbo jėgos.Iš viso Japonijoje gyvena 28,98 mln. senų žmonių.Japonijoje vis daugiau žmonių dėl finansinių sunkumų atsisako kurti šeimas ir negimdo vaikų. Tai dar labiau prisideda prie šalies populiacijos senėjimo.

Vilniuje bus atidengta rašytojai J.Ivanauskaitei skirta skulptūra

Penktadienį Vilniuje bus atidengta rašytojai Jurgai Ivanauskaitei skirta skulptūra. Jurgos skvere, esančiame Aguonų gatvėje Vilniuje, penktadienį bus atidengta skulptūra „Katinas“, teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime. J.Ivanauskaitė yra parašiusi septynis romanus, taip pat pasakų vaikams, eilėraščių rinkinius, kelionių trilogiją. Pirmoji jos knyga - 1985 metais pasirodžiusi „Pakalnučių metai“. Už nuopelnus Lietuvai rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 metais jai skirta Lietuvos nacionalinė premija. Skulptūros „Katinas“ autorė - Ksenija Jaroševaitė. J.Ivanauskaitė mirė 2007 metais po sunkios ligos.

Kas išnyks per ateinančius 50 metų?

2010- 2020 m.

2010: peleninės; reklamos reguliavimas;

2011: John Howard (buvęs Australijos Ministras Pirmininkas); stacionarūs telefonai;

2012: elektroninis paštas; komutuojama telefono linija (dial-up); laikraščių pristatymas į namus; „ačiū“; kineskopinė (CRT) televizija;

2013: fakso aparatai; video nuoma;

2014: žmonių dingimas be pėdsako;

2015: viešbučių priimamųjų darbuotojai; valstybinės pensijos; telefonų knygos;

2016: kompiuterinės pelės; pirkėjų aptarnavimas; didelės politinės idėjos; kitas didelis dalykas; atsistatydinimas;

2017: tikros nosinaitės; bevielė rankinė įranga (BlackBerry);

2018: tekstinė paieška; Rusijos demokratija; kaimo parduotuvės; DVD; paslaptys;

2019: stacionarinė reklama; sekretoriai; neaptverti paplūdimiai; bibliotekos; nulinis dydis; Pirmojo pasaulinio karo liudininkai; nemokamas parkavimasis; mėsininkai; tiesioginis marketingas; pašto pareigūnai; pusryčiavimas sėdint.

2020 - 2030 m.

2020: autorinės teisės; Taivanis

2021: išsikišę priekiniai dantys

2022: blog'ai; ortografija; Maldyvai; WEB 2.0 (antrosios kartos žiniatinklis);

2023: Paris Hilton; nedarbo savaitgaliai;

2024: monitoriniai kompiuteriai; AM radijas; juosmens linijos;

2025: nemokami keliai;

2026: Kim Jong-il (Šiaurės Korėjos vadovas); raukšlės;

2027: intymumas; paveldėjimo mokestis; amatininkai; FM radijas, priešpiečiai;

2028: profsąjungos;

2029: realybės televizija (reality TV); vaikystė; raktai; Didysis Barjerinis Rifas.

2030 - 2040 m.

2033: monetos;

2035: filmai „Rocky“; aborigenų kultūra; spamas (spam); vidurinioji klasė; Microsoft; nafta; Bangladešas; pigios kelionės; Aralo jūra;

2036: žalingi polinkiai; benzinu varomos mašinos;

2037: natūralus gimdymas; Britanijos monarchija; ledynai;

2038: peace & quiet (retas britų grupės „The Rifles“ singlas);

2039: Vladimiras Putinas; „atsiprašau“, Europos Sąjunga.

2040- 2050 m.

2040: kurtumas; anglies dioksido emisijos; laisvos viešos erdvės; piniginės; banko pranešimai; ramus naktinis miegas; nacionalinės valiutos;

2041: ryšiai (ties);

2045: svetainė;

2047: namų ruoša; Antrojo pasaulinio karo liudininkai; futuristai;

2049: Google; aklumas; popieriniai laikraščiai.

2050- 2060 m.

2050: dainininkė Cher;

2051: pranašysčių sąrašai;

2054-2055: bjaurumas; fizinė kančia;

2055: plastinė chirurgija;

2057: nacionalinės valstybės;

2059: mirtis (per daug rimtai nevertinti)

Astronomai stebisi už Saulės sistemos ribų rasta planeta, kurios paviršius kietas

Astronomams už mūsų Saulės sistemos ribų pagaliau pavyko aptikti planetą, ant kurios galima būtų stovėti, jei tik ji nebūtų deginančiai karšta, praneša AP. Tirdami dangų ir ieškodami gyvybės kosmose, už mūsų Saulės sistemos ribų mokslininkai aptiko daugiau nei 300 planetų. Tačiau visos šios planetos yra dujų kamuoliai arba neturi kieto paviršiaus.Ir štai Europos astronomų komanda patvirtino, kad už Saulės sistemos ribų atrasta pirmoji planeta, turinti kietą, uolėtą paviršių. Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad gyvybė gali atsirasti tik kietą paviršių turinčioje planetoje, tad tokios planetos egzistavimas už Saulės sistemos ribų yra didelis atradimas. „Mes patys praktiškai gyvename ant uolos“, – sakė vienas iš planetos atradėjų Artie Hatzesas, kuris yra Vokietijos Thuringer observatorijos direktorius. „Planeta, kurią atradome, labai panaši į Žemę, tačiau ji skrieja truputį per arti Saulės.“ Prie savo saulės naujoji planeta priartėjusi taip arti, kad jos paviršiaus temperatūra siekia iki 2 tūkst. laipsnių Celcijaus, tad yra per karšta, kad joje atsirastų gyvybė. Aplink savo žvaigždę ji apskrieja vos per 20 valandų, lėkdama apie 750 tūkst. km per valandą greičiu. Palyginimui, Merkurijus – planeta, esanti arčiausiai mūsų Saulės, aplink ją apskrieja per 88 dienas.„Planetoje labai karšta, tai lavos planeta“, – sako A. Hatzesas. Tai vienas iš didžiausių atradimų gyvybės Visatoje paieškų srityje, pasakė Karnegio instituto ekspertas Alanas Bossas. Šis atradimas tapo svarbiausia naujiena, trečiadienį ryte pristatyta konferencijoje Barselonoje (Ispanija), jis taip pat buvo paskelbtas žurnale „Astronomy and Astrophysics“.Planeta, pavadinta Corot-7b, buvo atrasta šių metų pradžioje. Vėliau Europos mokslininkai tyrė ją dešimtis kartų, norėdami įvertinti jos tankį ir įrodyti, kad jos paviršius yra kietas. Ji yra palyginti netolima mūsų kaimynė, esanti už 500 šviesmečių. Vienas šviesmetis yra apytikriai 10 trilijonų kilometrų.Saulės sistemoje yra keturios planetos kietu paviršiumi – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

M.S.

Turkijos gyventojas pripažintas aukščiausiu žmogumi pasaulyje (nuotraukos)

Aukščiausiu žmogumi pasaulyje pripažintas turkas Sultanas Kosenas iš Mardino miesto rytinėje Turkijoje, kurio ūgis yra du metrai 47 centimetrai.Atitinkamas įrašas bus įrašytas 2010 metų Guinnesso rekordų knygoje. Ankstesnis rekordininkas ukrainietis Leonidas Stadnykas, kurio ūgis du metrai 57 centimetrai, neteko šio vardo, atsisakęs būti pakartotinai išmatuotas. Savo atsisakymą jis motyvavo tuo, kad pavargo nuo nuolatinio aplinkinių dėmesio. „Jeigu šis vardas padarytų mane sveikesnį ar suteiktų ilgaamžiškumo, aš sutikčiau, bet įvyko priešingai - aš tik sugadinau savo nervus, - sakė 39 metų L.Stadnykas. - Jei turėčiau rinktis iš gerovės ir ramybės, rinkčiausi ramybę“. 27 metų S.Kosenas žurnalistams Londone sakė, kad dabar jam galbūt pavyks meilėje. „Iki šiol buvo išties sunku susirasti merginą, - sakė S.Kosenas. - Niekada jų neturėjau, nes paprastai kėliau joms baimę“. „Tikiuosi, dabar, kai esu žymus, galėsiu susipažinti su daug merginų. Norėčiau susituokti“, - pridūrė jis. Guinnesso rekordų knygos leidėjų duomenimis, S.Kosenas taip smarkiai užaugo, nes serga hipofiziniu gigantizmu. 2008 metais jam buvo padaryta operacija, po kurios, kaip tikimasi, jis turėtų nustoti augti. Ar padėjo jam operacija, nepranešama. Guinnesso knygos leidėjai nurodo, kad S.Kosenas yra tik vienas iš dešimties žmonių, kurių ūgis, patvirtintais duomenimis, yra didesnis negu 2 metrai 44 centimetrai.

M.S.

Izraelyje realybės šou laimėjo gėjų pora

Populiariajame 10ame Izraelio TV kanale tiesioginės transliacijos metu baigėsi realybės šou, kuriame nugalėjo gėjų pora. Jie laimėjo pagrindinį prizą – 400 tūkst. šekelių. Vaikinai jau žino, kur išleis pinigus. Jie įgyvendins savo svajonę – vaikus, kuriuos pagimdys surogatinė motina.

Keturios poros (3 – heteroseksualios ir 1 homoseksuali) gavo po butą pusiau sugriautame name, Telavivo centre. Per tris mėnesius, turėdamos 200 tūkst. šekelių biudžetą, poros turėjo savarankiškai suprojektuoti, suremontuoti ir suteikti prekinę išvaizdą savo butams. Statybos darbai taip pat turėjo būti atlikti. Jie patys griovė ir statė sienas, klojo vamzdžius ir t.t. Visą laiką gyveno ten pat. Realybės šou buvo labai populiarus.

Ir štai rugsėjo 10 dieną visi keturi butai pateko į aukcioną. Laimėjo ta pora, kurios pelnas pardavus butą, buvo didžiausias lyginant su pradine kaina.

Pavydus britas nužudė savo sugyventinę dėl pakeisto statuso socialiniame tinkle „Facebook“

Pavydus vyras peiliu nudūrė savo partnerę po to, kai ji socialiniame tinkle „Facebook“ savo statusą iš „ištekėjusi“ pakeitė į „netekėjusi“. Už šį nusikaltimą britas nuteistas kalėti iki gyvos galvos, pranešė „MailOnline“.26 metų ketverių vaikų motiną Hayley Jones nužudytą rado jos mažamečiai vaikai, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ji pasikeitė statusą populiariame interneto socialiniame tinkle. H.Jones ir Brianas Lewisas draugavo jau trylika metų ir laikė vienas kitą vyru ir žmona, nors niekada nebuvo susituokę. 31 metų B.Lewisas nužudė savo partnerę prieš tai draugams pasakęs, kad neištvertų, jei ji pasirinktų kitą vyrą, kadangi vis daugiau laiko praleisdavo bendraudama internete.

P.S. Išvada, atsargiai keiskite one.lt statusus.

M.S.

Už neištikimybę Indonezijos provincijoje - mirties bausmė

Indonezijos Ačeho provincijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris santuokinę ištikimybę sulaužusiems asmenims numato mirties bausmę - užmėtymą akmenimis, pirmadienį pranešė laikraštis „Jakarta Post“.Įstatymas taip pat numato griežtas bausmes už kitokį amoralų elgesį, įskaitant ir homoseksualizmą. Už jį dabar galima skirti aštuonerius metus kalėjimo.Vietos vyriausybės atstovai ir žmogaus teisių gynėjai jau pasmerkė šį įstatymą. Jie tvirtina, kad įstatymas turi būti nagrinėjamas toliau, nes jame numatoma skirti aukščiausią bausmę.Parlamento priimtas įstatymas įsigalios po mėnesio.Sumatros saloje esančioje Ačeho provincijoje daugiausia gyvena musulmonai. Ji turi autonomijos statusą.

M.S.

Katinas per trejus metus sukorė 3 tūkst. 800 km

Persų katinas Clyde'as buvo dingęs trejus metus, o dabar atsirado - už 3 tūkst. 800 km nuo savo šeimininkų namų Australijos Tasmanijos saloje. Kaip keturkojis įveikė šį atstumą, nežino niekas. Trečiadienį katinas jau turėtų išvysti šeimininkus. Lėktuvu jį namo gabens gyvūnų transportavimo bendrovė. Clyde'as prieš kelis mėnesius buvo pastebėtas prie vienos ligoninės Konkoryje Kvinslendo šiaurėje. Jį globoti apsiėmė viena medicinos sesuo. Praėjusią savaitę ji su Clyde'u apsilankė pas veterinarę, kuri po katino oda aptiko mikroschemą su šeimos adresu Tasmanijoje. Clyde'as yra šiek tiek baikštus ir pastaruoju metu „neabejotinai gyveno kaip laukinė katė“, sakė veterinaras. Tačiau jis yra sveikas.Katrina Phillips prieš ketverius metus Clyde'ą nupirko savo dukteriai, tačiau šis po kurio laiko dingo.„Negalime patikėti, kad jis dar gyvena, - sakė K.Phillips laikraščiui „The Mercury“. - Mes išmėginome viską: raštelius pašto dėžutėse, skelbimus laikraščiuose, tačiau jo pėdsakų nebuvo“.

M.S.

Kinijoje per Saulės užtemimą nufilmuotas NSO

Kinijos Zijinshano observatorijos mokslininkai patvirtino, kad per liepos 22 dieną vykusį Saulės užtemimą 40 minučių filmavo danguje pasirodžiusį neatpažintą skraidantį objektą.

Pasak jų, įrašas bus nagrinėjamas bent 12 mėnesių, kol bus padarytos kokios nors išvados. Ant Purpurinio kalno Nandžinge (Dziangsu provincija) esančios astronominės observatorijos direktorius Ji Hai-shengas pareiškė, kad mokslininkai viešai nespekuliuos, kokia yra nufilmuoto objekto kilmė, kol įrašas nebus deramai ištirtas, skelbia „Telegraph.co.uk“. „Purpurinio kalno observatorija ir Kinijos Mokslų akademija pranešė, kad per liepos 22 dieną vykusį visišką Saulės užtemimą Kinijos mokslininkai netoli Saulės pastebėjo neidentifikuotą objektą, kurio fizikinė prigimtis dar turi būti ištirta“, – sakė observatorijos vadovas. – Šiuo metu telkiami specialistai, kurie išnagrinės šiuos duomenis, atliks išsamią jų analizę ir paskelbs mokslinių tyrimų rezultatus. Išvadoms padaryti prireiks mažiausiai vienerių metų“.

Pasak „Telegraph“, šis NSO stebėjimo atvejis – anaiptol ne vienintelis. Kinijoje pastaraisiais metais ne kartą buvo užfiksuoti neatpažinti skraidantys objektai. Deqinge‘o mieste studentai nufilmavo danguje pasirodžiusį objektą. Iš pradžių jis atrodė kaip švytinti mėlyna sfera, o po to kelis kartus pakeitė savo formą. Šis įrašas buvo parodytas per Kinijos TV.

Tikėti tuo ar ne, jūsų teisė, štai pridedamas video:

107 metų Malaizijos gyventoja nori ištekėti 23 kartą

Ji dar gyvena santuokoje, tačiau jau ieško naujo vyro: 107 metų Malaizijos gyventoja Vok Kundor (Wook Kundor) nori ištekėti 23 kartą, nes baiminasi, kad dabartinis, gerokai jaunesnis jos vyras gali ją palikti dėl jaunesnės moters, praneša agentūra AFP.

"Neseniai pradėjau jaustis nesaugi, - sakė V. Kundor laikraščiui "Star". - Aš žinau, kad esu sena moteris. Mano kūnas jau ne jaunos moters, kuri gali kiekvieną traukti".

Musulmonė prieš ketverius metus ištekėjo už 70 metų jaunesnio savo nuomininko. Šios vestuvės tada sulaukė didelio dėmesio. Šiuo metu vyras savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotikams.

V. Kundor bijo, kad jis ją paliks, kai tik pasveiks.

M.S.

Nesmagus incidentas "Čili Picoje" arba kaip norėjosi žiebti į dantis

Sveiki mielieji, kaip gyvenate? Seniai berašiau sava ranka, kadangi turiu jau mokslų ir veiklos, o dar ir savo beletristiką norisi rašyti, tai laiko dar papildyti šį saitą nelabai atsiranda, todėl maitinu jį straipsniais iš interneto, manau, pasiskaitote ir randate, ką nors įdomaus. Ką tik pažiūrėjau filmą „Troją“, tai prisėsiu sakau, ir ką nors pablevyzgosiu. Kažkaip po tokio filmo esu labai karingai nusiteikęs, o dar labiau, kai sulauki visokių pasipriešinimų iš „siaurapročių“ pasaulio. Kaip anądien, kai eilinį kartą sėdėjom „Čili pica“ ir kramsnojome firmines piceles ir gėrėme metalo rudį skaidančią „Coca – Cola“, kitapus sėdėjo jauni vaikinai su panelėmis. Tai ir prasidėjo, nes iš karto subjuro man nuotaika, kai išgirdau jų nešvankias ir pilnas smerktinumo kalbas apie kitokius žmonės. Viskas prasidėjo nuo „pederastų“, bent taip pastarieji įvardijo homoseksualų pasaulio atstovus. Jauni vaikinai taip pasigardžiuodami tyčiojosi iš jų ir save kėlė prieš paneles, kad net pyktis žiežirbom spragėjo mano smegenyse. Negaliu pakęsti, kai aplinkui vyksta tokios baisios neteisybės. Žodžiu, berneliai pūtėsi prieš panelės, keldami savo suvytusį vyriškumą, plius aptarinėdami Shakiros klipą, kuris ėjo tiesiai prieš nosį. Berneliai tik ir aptarinėjo garsenybę, kad ji neva lenta, neturinti papų ir t.t. Panelės aiškiai santūriai tyli, leidžiasi nuostabiai apžavėtos berniukų „Tauškalais“ ir užvertusios galvas, žavisi jų nuostabiais padrikais protais. Nežinau, ant kiek mergina turi būti kvaila ir buka, kad žavėtųsi būtent tokiais paršais, kurie moterį suvokia tik tai per papus ir per dar vieną vietą, nesakysiu per kokią. Tąkart pasibaisėjau vaikinų kalbomis, požiūriu ir mentalitetu, kuris nieko nesiskiria nuo apspangusio ir musmirėmis prisirijusio primato, kuris težino tris funkcijas: esti, šikti ir papisti. Aišku, susinervinau ir nebegalėjau net valgyti savosios picos, nes dar kartą pamatai, kokie avigalviai supa tave dieną ir naktį. Galbūt toks nendartalietis gyvena antrame aukšte, virš tavęs. Negana to, kol laukėme sąskaitos, dar pasiklausiau jų kalbos apie Petrą Gražulį, tokiems idiotams, šis visiškai senas kriošena, sovietinių laikų triusikų guma, dar vis atrodo Dievas ir teisėsaugos tvarkytojas. Kurgi ne, bereikėjo tik ir užspringti ten man su visa pica ir tuo mazutiniu „Caca – Cola“. Nežinau, kokie jus supa žmonės, ir kokie jūsų požiūriai apie teisingumą, kitoniškumą, bet pasisaugokite, nes vieną dieną, jei turėsiu automatą kišenėje, emocijoms užplūdus galiu nebesusivaldyti ir jį išsitraukti. Negaliu ir nenoriu pernešti to smerkimo, pašaipų ir patyčių, kuri yra nukreipta prieš kitus žmones, kurie negali ir neturi jėgų apsiginti. Žinau, nesu kažkoks supermenas ir negaliu užstoti savo siaurais pečiais visų nuskriaustųjų, bet norisi bent į dantis žiebti, kad kepenys atšoktų tokiems ir bent kartą nukristų tas perdėtas vyriškumas, kuris jau ten smirdi parūgomis ir fekalijomis. Galbūt pasirodžiau opus ir netolerantiškas kitų netolerantiškumo atžvilgiu, bet kažkaip negaliu likti abejingas. Juk šiaip ar taip tolerancija žiaurybėms ir abejingumas skiriasi. Su tuo reikia kovoti ir kuo greičiau, nes vieną dieną nespėsite nei apsidairyti, kaip gyvenimas pats užlips ant sprando ir gerai, ir smagiai išdulkins protą.

Jūsų Maištinga Siela

Asmenybės: Uma Thurman

Dabar ji atrodo labiau savimi pasitikinti nei kada nors iki šiol. Kino ikona, žurnalų viršelių veidas, dviejų vaikų mama, subrendusi moteris, skaudžiai išgyvenusi dvejas skyrybas ir vis tiek sugebėjusi pasakyti: "Meilė niekur nedingsta. Aš vis dar myliu tuos, kuriuos mylėjau anksčiau, netgi jei pamačiusi juos pereinu į kitą gatvės pusę." Pirmoji Umos Turman (Uma Thurman) santuoka 1990 m. su aktoriumi Gariu Oldmenu (Gary Oldman) tęsėsi vos pusantrų metų. Uma troško tokios šeimos kaip jos tėvų: kur vyravo tarpusavio supratimas bei ištikimybė. Kai būdama 20-ies ji ištekėjo už 32 metų Gario, mergišiaus ir lėbautojo, ji tikėjosi, jog meilė padarys stebuklą. Garis manė, jog žmona įsitrauks į jo orgijas su marihuana, tačiau Uma jam virė daržovių sriubą, mat vargšą vyrą kankino ne tik žalingi įpročiai, bet ir gastritas. Ji parsiveždavo vyrą iš policijos areštinės, kur šis dažnokai pakliūdavo kokiame nors bare sukėlęs skandalą. Garis ėmė nekęsti savęs ir dar labiau Umos - už tai, kad ji atleisdavo jam viską ir net nepakeldavo balso. "O jūs galėtumėte gyventi su angelu? - ironiškai teisinosi žurnalistams po skyrybų. - Aš nesugebėjau būti jos vertas." Antrasis bandymas 1998 m. Uma ištekėjo už Etano Houko (Ethan Hawke). Ši sąjunga, o tiksliau - jos žlugimas paliko dar vieną gilų randą jos širdyje. Kaip ir su pirmuoju vyru, su Houku aktorė taip pat susipažino filmavimo aikštelėje. Romanas su modelio išvaizdos aktoriumi peraugo į šešerių metų santuoką ir du vaikus - dukrą Maya Ray (gim. 1998 m. liepos 7 d.) bei sūnų Levoną Roaną (gim. 2002 m. sausio 15 d.). Houkas, mažiau paklausus aktorius už Umą, daugiau laiko praleisdavo namuose. Viskas baigėsi tuo, kad jis užmezgė romaną su vaikų aukle Rajana Šouhjūz (Ryan Shawhughes). (Dabar jiedu susituokę, turi dukrą.) Etanas vėliau parašė romaną "To Karuna" (antrasis Umos vardas) ir savo režisūriniame debiute "Čelsio sienos" jai skyrė vieną iš vaidmenų. Uma dėl išdavystės niekada nesmerkė Etano viešai. Ji buvo auklėjama budizmo dvasia ir visada žiūrėjo į gyvenimo negandas filosofiškai. Solidūs verslininkai Po dviejų "kino santuokų" aktorė kaip ugnies vengė artimų santykių su kolegomis. Ją patraukė solidesni vyrai: 2004 Turman užmezgė draugystę su viešbučių savininku Andrė Balašu (Andre Balazs) ir susitikinėjo su juo porą metų. 2007 spalį spauda pranešė, kad U. Turman susižadėjo su keturiasdešimtmečiu finansininku ir filantropu Arpadu Bjusonu (Arpad Busson), kuris garsėjo ilgalaikiais santykiais su modeliu Ele Makferson (Elle Macpherson), su kuria susilaukė dviejų sūnų. Uma šią žinią paneigė ir pasakė, jog jiedu neturi jokių vedybinių planų.Pasaulis mažas. Bjusonas gimė prancūzų verslininko Paskalio Bjusono ir anglų aristokratės Florens Harkurt - Smit, britų spec. tarnybų agento dukters, šeimoje. Jos sesuo Džoana buvo psichodelikų tyrėja. Džoana turėjo ilgalaikį romaną su psichodelinės revoliucijos ideologu ir vienu iš transpersonalinės psichologijos pagrindėjų Timočiu Liriu (Timothy Leary), kurį prezidentas Niksonas pavadino "pavojingiausiu Amerikoje žmogumi". Kitaip tariant, Timotis buvo "LSD guru". Arpado Bjusono teta Džoana susipažino su Liriu, kai šis pabėgo į Šveicariją, nes JAV jį nuteisė kalėti už narkotikų propagandą. Per stebuklą Liriui pavyko su padirbtu pasu patekti Šveicarijon. Ten 8 dešimtmečio pradžioje Liris ir Džoana po dviejų pažinties savaičių susituokė atlikdami okultinį ritualą. Kai Šveicarija atsisakė dengti Lirį, jiedu pirmiausiai išvyko į Vieną, paskui į Afganistaną, ten ir buvo suimti amerikiečių antinarkotinės policijos. Džoana buvo neoficiali Lirio žmona, o viena iš jo penkių oficialių žmonų 7 dešimtmečio viduryje buvo Nena fon Šlebriugė (Nena Birgitte Caroline von Schlebrugge), būsimoji Umos Turmos motina.T. Liris buvo pirmasis Umos motinos vyras. Pora išsiskyrė, nes Timotis gyveno nerealiame - narkotikų - pasaulyje. Nena susirado kitą guru: Umos tėvas Robertas buvo pirmasis amerikietis, įšventintas į Tibeto vienuolius. Jis bendravo su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Uma užaugo šeimoje, kurioje tai, kas aristokratiška, derėjo su nonkonformizmu, ultramadinga - su dvasiniais dalykais, europietiška - su tuo, kas amerikietiška. Umos senelis prūsų aristokratas baronas Karlas von Šlebriugė gyveno kartu su gražuole manekene baroniene Bridžita Holmkvist (Birgit Holmquist), būsimąja Umos močiute, Stokholme. Bridžitos grožis gerai žinomas Švedijoje - 1930 m. ji pozavo nuogos moters skulptūrai, kuri ir šiandien pasitinka laivus Smygehuko uoste šalia Treleborgo miesto. Jų dukra Nena sulaukusi 16 metų jau puikavosi ant "Vogue" viršelio. Beje, su minėtu Timočiu Liriu Umos motiną Neną supažindino Salvadoras Dali. Būtent Lirio paveikta, Nena susidomėjo psichologija ir iki šiol dirba psichoterapeute.Umos tėvas. Taigi antrasis Nenos vyras, tapęs Umos ir trijų jos brolių tėvu, buvo Robertas Turmanas, Kolumbijos universiteto Religijotyros fakulteto dekanas, budizmo studijų profesorius, pirmasis amerikietis, įšventintas į budistus. Jo istorija taip pat verta atskiro pasakojimo.Ponas Robertas - teatro aktorės ir "Associated Press" redaktoriaus, taip pat dirbusio ir JTO vertėju, sūnus. Baigė Harvardą, menotyros studijas. 19 metų vedė Kristof de Menil, milijardinio palikimo paveldėtoją: jos motina garsėjo savo šiuolaikinio meno kolekcija ("Menil Collection"), kurios pagrindu Hiūstone atidarytas muziejus, taip pat valdė kompaniją "Schlumberger Limited", kuri ir šiandien užsiima naftos telkinių paieška.Robertas Turmanas galėjo tapti vienu turtingiausių pasaulio žmonių, bet gyvenimas susiklostė kitaip. Kai buvo 20 metų, jam nutiko nelaimė: keldamas automobilį mechaniniu domkratu, Robertas išsidūrė akį. Ši trauma (Turmano akis protezuota), jį paakino gana netikėtoms išvadoms.Jis pažvelgė į gyvenimą kitomis akimis tiesiogine šių žodžių prasme. Robertas išsiskyrė su Kristof ir penkeriems metams išvyko ieškoti tiesos į Turkiją, Iraną ir Indiją.Ten jis priėmė budizmą ir tapo pirmuoju istorijoje budistų vienuoliu JAV. Savo dvasinio mokymosi metu jis susidraugavo su kitu studentu Tenczinu Gjamzcho, žinomu kaip keturioliktasis dalailama. Jie draugauja iki šiol, o Robertas - didžiausias budizmo entuziastas Amerikoje, Tibeto namų įkūrėjas Niujorke. Savo dukrą Umą jis pavadino Indijos deivės garbei.Begalybės ženklasUmos vardu Indijoje pavadina mergaites deivės Sati, Šyvos žmonos, kuri puolė į ugnį, kai tėvai atsisakė ją išleisti už Šyvos, garbei. Uma naujojoje reinkarnacijoje gimė jautresniems tėvams, kurie ją, jau vardu Parvati, maloniai išleido už Šyvos.Sutapimas tai ar ne, tačiau Umai Turman artima begalybės idėja."Aš supratau, kad kritimas dar nėra finalas. Dešimtis kartų maniau, jog mano karjera baigta. Nesėkmės atrodė kaip mirties dvelksmas. Tačiau po daugelio bandymų, sėkmių, kritimų, netekčių, profesinių ir asmeninių, tu suvoki, kad gyvenimas nesibaigė. Pasikankini, tačiau susidoroji. Gali tris mėnesius išgulėti lovoje, bet anksčiau ar vėliau tau teks iš jos atsikelti."Kaip deivė Sati, Uma Turman ne kartą kilo iš pelenų. Ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime.

M.S.

Kalbos kilmės problema

Ši informacija labiau skirta besimokantiems ar bestudijuojantiems lietuvių kalbą.

Kalbos kilmės problema žmonės jau domisi nuo seniausių laikų. Kaip atsirado kalba? Kokia ji buvo žiloje senovėje? Kodėl pasaulyje yra tiek daug kalbų? Tai klausimai, į kuriuos mėgino vienaip ar kitaip atsakyti ir nežinomi visokių mitų bei legendų kūrėjai, ir garsūs filosofai, rašytojai, kalbininkai.

Seniausiuose įvairių tautų mituose kalba paprastai laikoma arba dievybės dovana, arba kokio nors išminčiaus išradimu. Pavyzdžiui, viename Biblijos Mozės I knygos skirsnyje sakoma, kad dievas davęs visiems daiktams pavadinimus, o kitame — atvirkščiai, kad pirmajam žmogui dievas parodęs visokius gyvius ir tas žmogus juos pavadinęs. Vienoje estų liaudies pasakoje pasakojama, kad kartą senas išminčius uždėjęs ant ugnies katilą su vandeniu. Vanduo pradėjęs kaisti, gurgėti, virti ir šnypšti. Tada senis pasiuntęs šauklius, kad jie jam sukviestų visas tautas. Ir pagal tai, kada atvykdavusi kuri tauta, ji gaudavusi kalbą, panašią į tą garsą, kurį sukeldavęs katile vanduo (todėl vienos tautos ėmusios švilpti, kitos — šnypšti, trečios — gurgėti). Estai buvę tokie mitrūs, jog jie atėję anksčiau už kitas tautas. Todėl senis juos išmokęs kalbėti taip, kaip jis pats kalbėjęs.

Nors tokie mitai yra žmonių fantazijos vaisius ir nieko bendra neturi su tikrąja kalbos kilme, tačiau jie įdomūs kaip savotiški senovės žmonių mėginimai atskleisti kalbos, tos ryškiausios žmogiškosios savybės, atsiradimo paslaptį.

Pirmieji, kurie bandė moksliškai spręsti kalbos kilmės problemą, buvo senovės graikų filosofai. Jie šią problemą siejo su bendra pažinimo teorija, su klausiniu, koks yra santykis tarp žodžio ir juo žymimo daikto, tarp žodžio garsinės struktūros ir jo reikšmės. Vieni iš jų (vad. analogistai) tvirtino, kad įvairių daiktų pavadinimai remiasi tų daiktų prigimtimi ir todėl kalba esanti gamtos dovana. Kiti (vad. anomalistai) — priešingai: manė, kad daiktų pavadinimai esą žmonių susitarimo rezultatas. Žymiausias analogistų atstovas buvo filosofas Heraklitas iš Efeso (VI—V a. pr. m. e.), o anomalistų — Demokritas iš Abderos (V—IV a. pr. m. e.). Pastarasis atmetė analogistų tvirtinimus, kalbos dieviškosios kilmės hipotezę ir materialistiškai aiškino pavadinimų atsiradimą.

Senovės graikų filosofų pažiūros kalbos kilmės klausimu buvo įtakingos ir vėlesniais laikais. Ypač didelio populiarumo susilaukė garsų pamėgdžiojimo, arba onomatopėjinė, teorija. Šios teorijos šalininkai aiškino, kad kalba atsiradusi žmogui pamėgdžiojant įvairius išorinio pasaulio garsus (vėjo ošimą, žvėrių staugimą, paukščių čiulbėjimą ir t.t.). Pagrindą tokiai teorijai davė tai, kad visose kalbose iš tikrųjų yra onomatopėjinės kilmės žodžių (pvz., liet. miaukti, pypsėti, vok. Kuckuck, angį. cuckoo, pranc. coucou „gegutė" ir kt.). Tačiau šiai teorijai, kurios daugiau ar mažiau laikėsi garsus XVII —XVIII a. pradžios vokiečių filosofas ir matematikas G.Leibnicas, žymūs XIX— XX a. lingvistai V.Humboltas, Š.Baly,prieštarauja keletas

aplinkybių. Visų pirma tai, kad pamėgdžiojamųjų žodžių kalbose yra palyginti nedaug. Antra, būtiniausias, žmogaus egzistencijai reikalingiausias sąvokas (tokias, kaip akmuo, diena, duona, saulė, vanduo, žemė ir pan.) reiškiantys žodžiai nerodo jokių garsų pamėgdžiojimo žymių. Trečia, sunku įsivaizduoti, kaip iš onomatopėjinių garsų kompleksų galėjo atsirasti abstrakčias sąvokas reiškiantys žodžiai. Pagaliau ketvirta, išorinio pasaulio garsams pamėgdžioti reikia labai išlavėjusio šnekos aparato, o tokio pirmykštis žmogus dar negalėjo turėti.

Kita populiari, iš antikinių laikų paveldėta kalbos kilmės teorija — jaustukinė, arba emocinė. Jos šalininkai kalbą kildino iš jausmažodžių, arba jaustukų, kuriais pirmykštis žmogus reikšdavęs skausmą, džiaugsmą, baimę ir kt. emocijas. Tie jaustukai ilgainiui įgavę simbolinę reikšmę ir šitaip virtę tam tikro žmonių kolektyvo vartojamais žodžiais. Jaustukinės teorijos laikėsi XVIII a. prancūzų rašytojas ir filosofas Ž.Ruso, garsus XIX a. anglų gamtininkas Č.Darvinas, kalbininkai H.Šteintalis, A.Potebnia ir kt. Tačiau šiai teorijai galima padaryti bemaž tuos pačius priekaištus kaip ir onomatopėjinei, būtent: jaustukinių žodžių kalbose yra mažai, būtiniausias žmogui sąvokas reiškiantys žodžiai neturi jaustukinės kilmės požymių, be to, sunku taip pat įsivaizduoti ir abstrakčių žodžių atsiradimą iš jaustukų.

Naujesniais laikais pasirodė ir daugiau įvairių kalbos kilmės teorijų bei hipotezių. Pavyzdžiui, XIX a. antrojoje pusėje filosofų L.Nuarė ir K.Biucherio buvo sukurta vad. „darbo šūksnių" teorija, pagal kurią kalba atsiradusi iš pirmykščių žmonių darbą lydėjusių sušukimų. XX a. pirmosios pusės danų kalbininkas O.Jespersenas iškėlė „originalią" hipotezę apie kalbos atsiradimą iš pirmykščių žmonių dainavimo bei žaidimo („Die Sprache entstand als ein Spiel", — rašė jis).

Visų čia suminėtų teorijų bei hipotezių svarbiausias trūkumas tas, kad jos kalbos atsiradimo problemos nesieja su paties žmogaus kilme ir žmonių pirmųjų kolektyvų susidarymu. Tuo tarpu kalba yra visuomeninis reiškinys, nes nėra kalbos be visuomenės ir atvirkščiai — nėra visuomenės be kalbos.

Svarbiausi metodologiniai kalbos kilmės problemos sprendimo principai yra tokie: 1) kalbos kilmė negali būti tiriama be sąryšio su žmogaus kilme; 2) kalbos kilmės negalima atsieti nuo mąstymo atsiradimo ir 3) kalbos kilmės negalima atsieti nuo pirmykščio žmogaus darbinės veiklos.

Tam, kad būtų galėjusi atsirasti kalba, visų pirma reikėjo atsirasti pačiam žmogui, t.y. reikėjo jam išsiskirti iš gyvulių pasaulio. Biologinės tokio išsiskyrimo, o kartu ir kalbos atsiradimo prielaidos buvo: priekinių galūnių atsipalaidavimas ir vaikščiojimas stačiomis, atitinkamas smegenų ir šnekos padargų išsivystymas, o socialinės — primityvių gamybos įrankių gaminimas ir kolektyvinis darbas, sukėlęs poreikį bendrauti.

Remiantis paleontologijos (t.y. mokslo, tiriančio senųjų organizmų iškasenas) duomenimis, manoma, kad maždaug prieš milijoną metų tam tikrose žemės vietose bandomis gyvenusi labai išsivysčiusi beždžionių rūšis — australopitekai (lot. austrais „pietinis", gr. „beždžionė"). Jie šliaužioję žeme, jau naudojęsi priekinėmis galūnėmis ir galėdavę paimti įvairius daiktus, taip pat turėję gana dideles smegenis, bet dar nemokėję gaminti darbo įrankių. Vėliau (vad. kainozojinės eros ketvirtajame periode) gyvenusios kitos beždžionių rūšys — pitekantropai, sinantropai, neandertaliečiai, kurie, sprendžiant iš jų skeletų iškasenų, jau mokėję gaminti primityvius darbo įrankius ir vaikščioti stačiomis. Jie, ypač neandertaliečiai, kaip tik ir buvę žmogaus (homosapiens) pirmtakai, beždžionžmogiai.

Tie beždžionžmogiai sugebėję ne tik gamintis iš akmens, kaulo ir medžio primityvius darbo įrankius, bet ir ištarti tam tikrus artikuliuotus garsų kompleksus, kurie ilgainiui kaskart vis labiau ir labiau buvę įprasminami ir, dažnai kartojami, virto pirmykštės kalbos elementais. Iš štai maždaug prieš 50 000 metų, akmens amžiaus (neolito) pabaigoje, jau gyvenę dabartinio tipo žmonės, kurie turėję gerai išvystytas smegenis, abstrakčiai mąstė ir mokėję šnekėti.

Mokslas dar negali tiksliau nustatyti, kaip ir kada atsirado kalba, juo labiau atsakyti į klausimą, kokia ji buvusi pradinėje savo kūrimosi stadijoje, nes šią stadiją nuo mūsų laikų skiria šimtai tūkstančių metų. Remiantis įvairių mokslo šakų (kalbotyros, paleontologijos, antropologijos, archeologijos ir kt.) duomenimis, galima tiktai nustatyti, kokioje Žemės geologinės istorijos eroje ir kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis turėjo atsirasti žmogiškoji kalba.

Nėra abejonės, kad pirmykštė kalba, susikūrusi daugybės šnekos aktų pagrindu, buvo primityvi ir skurdi, nepasižymėjo nei raiškos priemonių gausumu, nei įvairumu. Tiktai vėliau, per šimtus tūkstančius metų pamažu tobulėjant darbo įrankiams ir plečiantis žmogaus mąstymui, kalba darėsi vis turtingesnė ir įvairesnė bendravimo ir minčių reiškimo priemonė.

Su klausimu, kaip atsirado kalba, glaudžiai susijęs ir kitas klausimas — ar ji atsirado vienoje kurioje žemės rutulio vietoje, ar keliose? Į šį pastarąjį klausimą taip pat nelengva atsakyti. Tačiau daugelis mokslininkų linkę pritarti vad. poligenezės (gr. „daug" + „kilmė") teorijai, t.y. kad kalba atsirado ne vienoje vietoje. Jeigu ji būtų atsiradusi vienoje vietoje (monogenezės teorija), tada sunku būtų paaiškinti, kodėl pasaulyje yra tiek daug ir labai skirtingos struktūros kalbų.

Lietuviškas filmas nemiršta ir krizės metu!

Prieš savaitę Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodęs ilgai lauktas režisieriaus Gyčio Lukšo vaidybinis filmas „Duburys“, sukurtas pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko to paties pavadinimo romaną, šiemet varžysis dėl „Oskaro“ apdovanojimo 82-ą kartą rengiamame Amerikos kino akademijos konkurse, "Geriausio filmo užsienio kalba" kategorijoje.

Tokį sprendimą rugsėjo 11 dieną priėmė specialusis atrankos komitetas, susidedantis iš septynių iškilių Lietuvos kino menininkų, pirmininkaujamas žinomo dokumentininko, režisieriaus Audriaus Stonio. „Duburys“ – tai „pirmas ryškus pasakojimas apie tai, ką sovietmetis padarė su žmogaus siela ir kūnu,“ – pastebėjo A. Stonys, pasidžiaugdamas, kad, jo nuomone, talentingas ir įdomus režisierius G. Lukšas grįžo į kiną po ilgos tylos, o naujasis filmas subrandintas tiek turinio, tiek formos prasme. Duburys“ – tai dramatiška, ekrane nespalvota, tačiau emociškai labai spalvinga juosta, narpliojanti, kino kritikės Auksės Kancerevičiūtės žodžiais, „egzistencinius žmogaus gyvenimo prasmės, o gal ir beprasmybės klausimus“. Tai filmas apie sovietmečio nykumos palaužtą žmogų, kurio likimas liko nepastebėtas. Siekiant išsaugoti tų laikų unikalumą ir autentiškumą, filme aktoriai prabyla lietuvių ir rusų kalbomis.Filmą kūrė stipri kino profesionalų komanda: operatorius Viktoras Radzevičius, nufilmavęs ne vieną Algimanto Puipos, Arūno Matelio, visus Romo Lileikio filmus; sovietmečio aplinką detaliai rekonstravo kino, teatro ir televizijos dailininkas Augis Kepežinskas, filmo garsus ir muziką komponavo Romualdas Fedaravičius ir Kipras Mašanauskas. Surinktas ir puikus aktorių ansamblis. Be žinomų mūsų kino ir teatro aktorių Jūratės Onaitytės, Valentino Masalskio, Eglės Mikulionytės, Vladimiro Jefremovo, suvaidinusių epizoduose, du iš trijų pagrindinių vaidmenų buvo patikėti rusakalbėms aktorėms iš Ukrainos – Jevgenijai Varenicai ir Oksanai Borbat. Pagrindinį filmo personažą Juozapą Gaučį įkūnija kine debiutuojantis lietuvių aktorius Giedrius Kiela, jo motiną – Diana Anevičiūtė. „Duburyje“ sukurti aktorių vaidmenys buvo įvertinti šiemetiniuose „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimuose – Oksana Borbat pripažinta geriausia pagrindine aktore, o Vladimiras Jefremovas ir Jūratė Onaitytė tapo geriausiais antrojo plano aktoriais. Filmą sukūrė „Studija 2“ bendradarbiaudama su Lietuvos kino studija. „Duburiui“ gimti prireikė net 4 metų. Prieš tiek laiko prasidėjęs nuo idėjos šiandien jis pasiekė ekranus. „Kūrėme juostą dar ekonominio klestėjimo metais, nors ir tada buvo nepatogu, kad Kultūros ministerijos skiriamas finansavimas išbarstomas per keletą metų. Pats filmavimas truko 42 dienas. Filmavome Anykščiuose, Klaipėdoje ir Vilniuje, sostinėje ypač daug laiko praleidome Subačiaus gatvėje esančioje Misionierių ligoninėje“, – pasakojo vienas iš filmo prodiuserių Arūnas Stoškus. Filmui „Duburys“ iš valstybės biudžeto buvo skirta beveik 2 mln. litų – apie 70 proc. viso kino juostos biudžeto. Rugpjūčio pabaigoje, beveik savaite anksčiau nei Lietuvoje, įvyko „Duburio“ pasaulinė premjera: sovietmetį prisimenanti kino drama buvo 4 kartus parodyta tarptautinio Monrealio kino festivalio programoje „Žvilgsnis į pasaulio kiną“. Lapkričio viduryje ją išvys Kairo tarptautinio kino festivalio žiūrovas, o gruodį juosta keliaus į Niujorką, Šiuolaikinio meno muziejų „MoMa“, kur dalyvaus Lietuvių kino dienose. Iki šių metų spalio 1 dienos angliškai titruota „Duburio“ kopija atsidurs Los Andžele, kur, tikimasi, sulauks atidaus Amerikos kino akademijos profesionalų dėmesio.

www.delfi.lt

Vienerių metų mergaitė laukiasi

Daktarai buvo šokiruoti, kai ištyrė, kad vienerių metų mergaitė savo pilve nešioja kūdikį, rašo TheSun.co.uk. Medikai sunerimo, kai mažosios Kang Mengru iš Kinijos pilvas pradėjo didėti.Gydytojai atliko tyrimus ir išsiaiškino, kad pilvo didėjimo priežastis – embrionas.Jie mano, kad kinė laukiasi savo parazitinio dvynio.Mergaitė šiuo metu laukia operacijos, per kurią embrionas bus pašalintas.

Ale kai pagalvoji, juk pasaulis išprotėjęs...

Paimta iš www.alfa.lt

M.S.

Kapinių vandalės nebus baudžiamos

Esu pritrenktas ir be žodžių. Suprantu, kad turi būti pagarba ar bent jau abejingumas, bet taip kaip elgėsi šios paauglės, man pasidarė baisu. Tiesiog įdėdu youtube vaizdelį ir "Lietuvos ryto" straipsnį. Tegul viską pasako tikri įvykiai. Ir atkreipkit dėmesio, kad niekas joms nieko negali padaryti, nes jos nepilnametės. Tai klausimas, ką žmogus Lietuvoje gali padaryti su tokiomis?

Marijampolės policija išaiškino paaugles, kurios kapinėse vartė kryžius, spardė antkapius, skynė gėles, nusišlapino ant kapo ir keikėsi. Savo vandalizmą jos nufilmavo mobiliuoju telefonu, įrašą veliau internete paskelbė vienas jų draugas. Paauglės nebus traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, nes už kapų niekinimą gali būti baudžiami asmenys, sulaukę 16 metų. Už savo atžalų išpuolį atsakys jų tėvai. Policija vakar nustatė, kad senosiose miesto kapinėse siautėjo Petro Armino vidurinės mokyklos moksleivės: aštuntokė Brigita, septintokė Deimena ir 14 metų Viktorija. Pirmosios dvi jau apklaustos, Viktorija dabar išvykusi pas savo motiną į Angliją. Policijos apklaustos merginos tikino, kad būtent Viktorija buvo vandalizmo iniciatorė, šlapinosi ant kapų ir reikalavo, kad tą pati darytų ir draugės. Į kapines jos buvo atėjusios maždaug prieš dvi savaites. Policija vandales rado atpažinusi vaizdo klipe populiarioje interneto vaizdų portale YouTube.com. Į viešumą iškilus skandalui, vaizdo klipas buvo išimtas. Iki išimant filmuotą vandalizmo akto medžiagą „Wandales“, joje buvo matyti, kaip pseudonimais „Asistentė“, „Dešinioji rankelė“ ir „Mafijos galva“ prisistatančios merginos siautėja kapinėse. Beje, pristatydamos savo filmuką, jo autorės perspėjo, jog klipe esantys vaizdai gali šokiruoti. Iš pradžių nufilmuota, kaip šviesiaplaukė paauglė įnirtingai lankstydama išvertė ir paliko gulėti kryžių, vėliau kita mergina iš kito kapo išrauna ir sviedžia gėlę, praeidamos merginos spardo antkapius, o viena jų nusišlapina ant kapo. Paauglės drąsiai filmuoja viena kitos veidus, šnekasi tarpusavyje suvalkiečių tarme, juokiasi ir keikiasi. Vos pasklidus žiniai apie internete esantį vaizdo klipą, jis dingo. YouTube.com sistema praneša, kad vaizdą ištrynė jį įdėjęs asmuo. Dėl šio viešai pasirodyto nusikaltimo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, į pagalbą pasitelkę Lietuvos kriminalinės policijos biurą, buvo pradėję ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnį - „Kapo išniekinimas". Maksimali, už šį nusikaltimą numatyta bausmė, yra laisvės atėmimas iki trejų metų. Tačiau Suvalkijos paauglės bausmės išvengs, nes nes už kapų niekinimą gali būti baudžiama nuo 16 metų. Dabar už savo atžalų išpuolį atsakys jų tėvai.

Šiandien, rugsėjo 7 dieną, bus kalbama apie tai!

Neseniai Lietuvą pašiurpinęs trijų paauglių „pasilinksminimas” kapinėse, kur nepilnametės merginos niekino kapus, o galiausiai viena iš jų ant jų ir nusišlapino, nepaliko abejingų. Visuomenė pasmerkė ne tik jas, bet ir jų neprižiūrėjusius tėvus. Vyriausiajai iš merginų šiuo metu keturiolika, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nė viena iš jų už savo veiksmus negali atsakyti teisme. Kaltė už paauglių elgesį prislėgė tėvus. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir dar nėra aišku, kokia bausmė laukia jaunųjų vandalių gimdytojų. Tačiau kaip jaučiasi merginų artimieji, visuomenėje vadinami blogais tėvais, o kartais net apšaukiami asocialiais? Pirmoje TV3 pokalbių laidoje „Be grimo” šį vakarą 19.40 val. išskirtinis pokalbis su vienos iš merginų motina. Raudodama motina prisipažins: „Aš nebežinau, ką man daryti. Kur man kreiptis. Aš bijau išeiti į gatvę”. Moteris atvirai papasakos, ką išgyvena jos šeima, prislėgta dukros poelgio ir aplinkinių paniekos. Kapinių vandalėmis pramintų merginų istorija nėra išimtis. Šokiruojanti paauglių tendencija iššaukiamai elgtis, smurtauti ir visa tai užfiksavus talpinti internete toliau plinta. Apie tai šį vakarą ir kalbės naujos TV3 laidos „Be grimo“ vedėjos Nomeda Marčėnaitė ir Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Į viešumą vis dažniau iškyla paauglių padaryti ir jų pačių užfiksuoti nusikaltimai, kuriais nedangstydami savo veidų jaunuoliai, ko gero, didžiuojasi ir drąsiai platina internete. Ruošiantis laidai internete rasti paauglių „filmukai” šokiravo pačias laidos vedėjas. Paaugliai, engiantys vieni kitus, niokojantys svetimą turtą. Labiausiai visą kūrybinę grupę ir vedėjas prislėgė kol kas beveik niekam nematytas vaizdelis. Vos pasirodęs internete jis netrukus buvo iš jo pašalintas, jame paaugliai spardo senyvą moterį. Maža to, daro tai vidury baltos dienos, po mokyklos langais. Kas nutiko Lietuvos paaugliams? Kaip paauglius bausti? Kaip bausti tėvus? Atimti vaikų globą, o vaikus apgyvendinti internatuose? Kaip suvaldyti paauglius internete? Į šiuos klausimus atsakymus bandys rasti nauja televizijos laida.

M.S.

Skaudžios istorijos: Merginų patirtos prievartos skausmas nepalieka visą gyvenimą

Sveiki mielieji, šiandienos tema - prievarta. Tiesiog nieko nebegaliu pasakyti, tegul viską pasako tikri išgyvenimai, kuriuos įdedu:

Man buvo 15 m. Turėjau vaikiną, jam buvo 16 m. Tada dar buvau nekalta, skaisti panelė. Pas mus šeimoje buvo priimta, jog, jei vaikinas atėmė nekaltybę, tai turi su juo ir apsivesti. Jis atėjo išgėręs, namuose buvau viena, jis ne. Jų buvo keturi. Mano vaikinas pasikvietė į kambarį. Jame likom dviese, kiti virtuvėje. Jis pradėjo prie manęs kabinėtis, aš rėkiau, bet niekas manęs negirdėjo. Norėjau, kad kas nors ateitų, bet nieko neprisišaukiau. Jis suplėšė drabužius ir nuvertė mane į lovą, į tėvų lovą. Man buvo labai baisu, nes jis už mane stipresnis. Aš jam negalėjau pasipriešinti. Neužilgo jis buvo manyje. Man labai skaudėjo. Prakeikiau tą vakarą ir jį. Viską baigęs jis išėjo. Kitą dieną visiems prisigyrė, kad nuėmė man nekaltybę. Mama to nežinojo. To nežinojo nė vienas iš mano giminės. Paskui jis pradėjo mane mušti. Mušdavo, kad ateinu su kelnėm, ar su trumpesniu sijonu. Galiausiai ryžausi jį palikti. Jis pradėjo mane persekioti. Negalėjau eiti į mokyklą, nes ten jis manęs laukdavo ir mušdavo. Mane iš mokyklos išmetė dėl prasto lankomumo. Sužinojo mama. Mama bijojo ką nors sakyti tėvui. Po to incidento (nekaltybės praradimo) praėjus porai savaičių, prie manęs pradėjo seksualiai kabinėtis tėtis. Man buvo labai sunku. Neišlaikiau spaudimo, seksualinio persekiojimo, bandžiau žudytis, bet neišėjo. Dabar mama išsiskyrė su tėčiu. Tą vaikiną aš pamiršau. Persikrausčiau kitur. Susiradau kitą. Bet su juo santykiauti negaliu, man tai per daug skausminga ir baisu. Nenoriu, kad dar nors viena pana patirtų tai, ką patyriau aš. Visa tai labai baisu.

Dabar jau atsigaunu. Bet dar sunkiai. Norėjau tuo momentu numirti.
Inesa.

Sveiki, aš esu Saulė. Jums papasakosiu vieną baisiausių istorijų savo gyvenime.

Man buvo 13 m. Aš buvau namuose. Mano sesers vyras tą dieną kalbėjo įdomius dalykus apie kuriuos aš net nebuvau kalbėjusi. Jis mane pritraukė taip, kad aš net nenumaniau, kad taip gali įvykti. Kaip atėjo vakaras, visa tai įvyko man nenorint. Man tai buvo labai šlykštu, aš tada viskuo pasibjaurėjau, o ypač vyriška lytimi. Kitą vakarą vėl viskas panašiai įvyko. Aš bijojau būti namie, nes tada mes likdavome dviese. Sesuo buvo ligoninėje.

Man dabar yra 18 metų. Ir man labai sunku visa tai prisiminti. Aš negaliu draugauti su vaikinu, nes man jie šlykštūs. Ir aš bijau ką jie man pasakytų, kad pas mane nėra mano nekaltybės. Aš bijočiau jam papasakoti visą šią istoriją. Nelinkiu šito niekam. Ką gi, merginos, saugokitės ir nelinkiu jums to patirti, ką aš patyriau. Saulė.

Kai praradau nekaltybę, buvau 16,5 m. Tai įvyko ne mano noru, aš buvau išprievartauta ir paimta per jėgą. Tai buvo siaubinga, jaučiau tik pasibjaurėjimą ir šleikštulį, kadangi tai buvo nei mylimas žmogus, nei draugas, su kuriuo būčiau draugavus, o nepažįstamas bjaurybė, kuris pasinaudojo manimi. Visų pirma tai aš buvau per daug lengvabūdė, viskuo pasitikėjau ir negalvojau, kad tai galėtų atsitikti man. Aš su Rimvydu susipažinau dieną gatvėje, o vakare mes susitikome ir jis pakvietė kavos. Kai nuėjom į namus, duris užrakino ir pradėjo lįsti. Aš prašiau, verkdama kruvinom ašarom, kad mane paleistų, bet pasakė, kad bus dar, jeigu ne jam vienam. Ir paėmė jėga, skriausdamas ir grubiai. Tai buvo šlykščiausia mano gyvenime diena. Jutau, kad baisiai sutepta ir paniekinta. Nesinorėjo net gyventi. Tačiau dabar po 2 metų sutikau vaikiną, kuriuo tikrai pasitikiu ir jį myliu, jam viską papasakojau ir jis mane suprato ir nesmerkė už tai. Jis mane išmokė mylėti ir su juo dabar aš esu laiminga. Man dabar svarbiausia būti mylimai ir mylėti. Po to įvykio su visiškai nepažįstamais į atokesnes vietas neidavau, o kai suradau mylimą žmogų, man daugiau nieko ir nereikia.

Man buvo 14 metų, kai įsimylėjau vaikiną, kuris buvo vyresnis už mane 4 metais. Atrodė, kad mes ideali pora. Visur vaikščiojome kartu, jis mane pasitikdavo prie mokyklos, lydėjo namo. Gimimo dienos proga, kai man suėjo 15 metų, jis man padovanojo didelį pliušinį žaislą. Tiesą pasakius man buvo labai graudu, nes nenorėjau, kad jis mane skaitytų mažu vaiku. Norėjau, kad jis man padovanotų rožių, o jis man padovanojo žaislą. Nors, aišku, geriau žaislą, negu nieko. Per mano gimtadienį mes išgėrėme, aišku, man mažai reikėjo, kad prisigerčiau ir eičiau miegoti. Atsigulusi paprašiau savo vaikino, kad jis eitų irgi namo miegoti ir užmigau. Ryte atsikėlusiai labai skaudėjo pilvą, negalvojau, kad tarp jo ir manęs galėjo kas nors įvykti, nes jis nieko iki šiol neprašė ir net nebuvo užsiminęs. Atsisukusi pamačiau, kad jis guli šalia manęs, o tik po to pamačiau, kad aš be kelnių ir kelnaičių. Sutrikusi nežinojau ir ką begalvoti. Namie nieko nebuvo. Atsitokėjus nuėjau į vonią, nusiprausiau, nes buvau baisiai apsiverkus. Po gero pusvalandžio atsibudo jis, tai Ženia. Negalėjau pažvelgti jam į akis, nes buvo baisiai skaudu ir pikta. Jis apsirengė ir išėjo. Nežinodama ką daryti, paskambinau draugei ir paprašiau, kad ji ateitų pas mane. Draugė atėjo po geros valandos ir nespėjus užeiti, pradėjo juoktis ir šaipytis. Negalvojau, kad pletkai taip greit pasklis. Nors ir visai nesitikėjau, kad jis gali apie tai kam nors pasakyti. Sugrįžus sesuo man trenkė per veidą ir pasakė, kad aš paleistuvė. Po savo gimtadienio nenorėjau su niekuo kalbėtis ar bendrauti. Buvo sunkus laiko tarpas. Pradėjau nevaikščioti į mokyklą, nes ir ten buvo paskleisti pletkai apie mano 15-ąjį gimtadienį. Sėdėjau namie, nes tikėjausi, kad pas mane ateis jis. Deja, aš jo nesulaukiau. Supratau, kad aš jam suteikiau malonę, kuri ne visą laiką pasitaiko. Negalėjau patikėti, kad jis toks šlykštus. Viskas baigėsi tuo, kad negaliu matyti arba pasisveikinti su juo. Jis atsiprašinėjo, prašė, kad atleisčiau, bet aš viską negaliu pamiršti. Supratau, kad aš buvau juo tik susižavėjusi, bet nei jam, nei sau aš to neatleisiu.

Dabar jau man 17 metų, turiu vaikiną, bet su juo nesantykiavau ir nesantykiausiu, kol neištekėsiu. Jis mane supranta ir nori, kad aš tą įvykį pamirščiau, bet aš negaliu, nors jam sakau, kad pamiršau.
Neseniai eidama su savo vaikinu Kęstu sutikau Ženią, pasidarė baisu, nenorėjau sustoti, bet prireikė, nes Ženia pasisveikino ir nenorėjo manęs praleisti. Prasidėjo ankstesnysis šaipymasis, kad aš nuostabi buvau lovoje ir jis dar nori tai išbandyti. Aišku, Kęstas puolė su juo aiškintis ir vos nesusimušė. Pribėgo keli Ženios draugai ir juos atitraukė vieną nuo kito. Dabar, po šio įvykio, Kęstas pradėjo su manim keistai elgtis, pradėjo dėl to kaltinti mane, jog pati kalta kas įvyko per mano 15-ąjį gimtadienį. Dabar pradėjau dar daugiau nekęsti savęs ir sesuo pradėjo visai manęs nekęsti. Perėjau į kitą mokyklą. Ten man skiria daug dėmesio. Ženia sužinojęs, kur dabar mokausi, buvo atėjęs ir grasino, jog jeigu aš jam vėl neatsiduosiu, tai prisiminsiu jį visą gyvenimą ir, kad vieną dieną aš pati pas jį atbėgsiu. Negaliu pasakyti to Kęstui, nes jei pasakysiu, bijau, kad jį prarasiu. Noriu išsiskirti su Kęstu, bet bijau, kad prarasiu žmogų, kuris man paskyrė daug dėmesio, nes man jis tikrai rūpi. Nesu į jį įsimylėjusi, nes įsimylėti gali tik kartą, o tos pirmos meilės nesu sutikusi ir, tikriausiai, nesutiksiu ilgai. Tikuosi susitikus pirmą meilę susikaupsiu ir, gal, įstengsiu pamiršti tą baisią akimirką, per kurią aš praradau sau pasitikėjimą.

Man dar buvo 5 metai. Mama eidavo į darbą, ji dirbo gamykloje, aš buvau dar maža ir mane patėvis ištvirkino. Aš žadėjau viską mamai pasakyti, bet patėvis pasakė, jog mane užmuš. Mamai aš nesakiau, nes aš bijojau. Po to apsigyvenau pas močiutę ir gyvenau 4 metus, nes močiutė mirė. Tada man jau buvo 12. Patėvis vėl ištvirkino, nes neturėjo kitokio būdo kaip nubausti mane, nes aš neklausiau. Tada aš jau pasakiau policijai, bet jie neturėjo įrodymų, todėl jis dar gyvas, netgi namo bijau važiuoti. O mane išprievartavo namuose, o mama nepatikėjo. Todėl jaučiuosi pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje. Aš tų dalykų nenoriu prisiminti, nes man skaudu. Mane iš viso tvirkino apie 20 kartų. Jo vardas Serioža, jam 35 metai. Inga, 14 metų.

Mane buvo išprievartavę Kaune. Aš buvau su drauge pas jos kaimyną ir kelias dienas mes ten vaikščiojome, bet po kelių dienų mus užrakino, sudėjo spynas, o mes negalvojome pabėgti. Ir jis mus nurengė, ir tuo metu kažkas nuslėpė rūbus, ir aš norėjau bėgt, ir rėkti, bet mane surišo, ir burną užklijavo. Aš tada mačiau, kai ją tvirkino, mums labai skaudėjo. Jo vardas Jonas 50 metų. Viktorija C., 13 m.

Buvo mano patėvis ir jie visi baliavojo. Mano patėvis Vytautas, 48 metų prisigėrė ir pasiūlė mano pusseserei Robertai, 13 metų eiti miegoti į sklepą. Ji nenorėjo, bet jis liepė, nes jei ji neitų, jis ją būtų primušęs ir todėl ji nuėjo. Jis jai davė gerti alkoholinių gėrimų ir ji gėrė. Ji verkė, nenorėjo gerti, bet jo labai bijojo. Paskui jie abu atsigulė į lovą. Jis ją pradėjo glostyti ir liepė jai nusirengti. Ji nusirengė ir jis jai pradėjo kaišioti į makštį. Ir ji daugiau nieko nebeatsiminė. Paskui man pasakojo ir mes kreipėmės į policiją. Ją ištyrė ir jai buvo pralaužta mergystės plėvė. Alesia, 14 metų.

Buvau su drauge Lina. Mes gėrėme. Prie mūsų priėjo trys bachūrai ir pasiūlė su jais važiuoti gerti. Mes sutikome ir nuvažiavome su jais gerti. Buvome daug išgėrusios, jie prie mūsų pradėjo kabinėtis. Mes supratome ko jie nori ir bandėme pabėgti, bet jie mus sugavo. Nuplėšė nuo mūsų rūbus ir išprievartavo. Daugiau nieko nenoriu prisiminti, nes tai buvo siaubinga. Tai buvo Utenoj. Jiems buvo metų 25, 29,30. Jų vardai Remigijus, Alvydas, Saulius. Diana, 16 metų.

1998 m. rugsėjo mėn. Rukloje apie 7 val. vakaro ėjau su drauge Olga. Ėjo išgėręs žmogus ir sako: ,,einame aš jums duosiu pinigų, jūs atliksite man paslaugą". Mes pabandėm nueiti ir jisai sako, kad atsekit kelnes ir palaikykit už ... ir mes tada pabėgom ir daugiau jo nematėm. 1999 metų sausio 19 d. mama susipažino su 24 metų Valdu. Jie gėrė visą naktį. Ir pradėjo lįsti prie manęs ir lįsti prie apatinės dalies, bučiuoti. Sako viskas bus gerai, nieko nebus. Po metų mama nieko neįtarė kai jie vėl prisigėrė, mama vėl išėjo iš namų ir pradėjo vėl lįsti. Tada aš miegojau su broliuku. Jaučiau, kad kažkas ima brolį ir tada aš atsibudau ir pradėjau rėkti. Tada kaimynas iškvietė policiją ir paaiškėjo, kad jisai buvo iš mūsų pavogęs televizorių ir užmušė mano šuniuką Beną. Jisai sėdo dviems metams į zoną. Nuo tada aš prie nepažįstamų nesiartinu. Buvo 2001 m. vasara. Kaune buvom prie Nemuno, statėm pilį ir pamatėm, kad kažkoks išsigimėlis deginasi nuogas. Ir aš pamačius nuskubėjau. Viktorija I., 13 metų.

Kai tai įvyko, man buvo 14 metų. Tai buvo rugsėjo 28, kai įvyko žiaurus ir niekad nepamirštamas dalykas. Aš buvau šokiuose su savo pussesere. Linksmai leidome laiką. Aišku, kad būtų linksmiau, mes šiek tiek išgėrėme alaus. Pasibaigus šokiams aš ėjau namo. Eidama namo aš jaučiau, jog mane kažkas seka. Taigi, mane užpuolė trys vaikinai, kurių aš nepažįstu. Tai darė vienas. Aš kiek įmanydama šaukiau, tačiau niekas negirdėjo mano pagalbos šauksmo. Tai buvo siaubinga. Po to įvykio man sukosi tik viena mintis galvoje - baigti savo gyvenimą. Tačiau pagalvojau apie savo artimuosius, juk negalėjau jų įskaudinti. Jaučiausi nieko verta mergina. Juk praradau tai, kas buvo man brangiausia. Jaučiausi nešvari. Tačiau jau praėjus 2 metams beveik tai pamiršau, tačiau ši trauma liko ir liks visam gyvenimui. Tie, kurie tai padarė, man yra nepažįstami ir jei atvirai, niekada nejaučiau tokios neapykantos kaip kad šiandieną ir visą gyvenimą jausiu tiem vaikinams. Ieva, 16 m.

Mes su Diana buvom lauke ir mums pasiūlė sugauti šuniuką. Tada man buvo 6 metai, o jai buvo 5. Mes sutikom. Kai gaudėm, jis mus nuviliojo. Mano draugę pačiupo senis, o aš spėjau pabėgti. Ja nuviliojo į pušyną. Aš negalėjau miegoti pora naktų, nes labai buvau jos pasiilgus. Paskui motina kreipėsi į policiją, kad surastų mergaitę, bet nerado. Aš turėjau tik globėjus. Man tuo metu buvo 10 metų. Aš ėjau po vakarienės į kioską ir mane sutiko vyras ir paklausė ar aš nenoriu eiti atsigerti limonado. Aš sutikau. Jis man nupirko ir pasakė: ,,einam pakalbėt". Aš nuėjau pasikalbėti. Jis kišo man rankas ir liepė čiulpti, bet aš nečiulpiau, tai mane išprievartavo. Man visus 5 mėnesius reikėjo gulėti ligoninėje ir kas antrą dieną darė operacijas dėl išprievartavimo. O brolis jam nupjovė ... ir užmušė, numetė nuo tilto. Gražina, 13 metų.

Tai labai žiaurus ir skausmingas jausmas. Aš nesimylėjau, bet mane išprievartavo. Man po to įvykio atrodė, kad žemė slysta iš rankų. Man atrodė, kad aš viena žemėja tokia. Norėjau mirti, žudytis, bet kai pasikalbėjau su psichologe, man pasidarė geriau. Aš praradau nekaltybę. Kai turėsiu savo vyrą, nežinau, kaip jam žiūrėsiu į akis. Aš labai gailiuosi.

Jei manai, kad tavo pasakojimas būtų kitiems pamokomas, parašyk: ,,life@zebra.lt“

M.S.