Sveiki mielieji, kaip gyvenate? Seniai berašiau sava ranka, kadangi turiu jau mokslų ir veiklos, o dar ir savo beletristiką norisi rašyti, tai laiko dar papildyti šį saitą nelabai atsiranda, todėl maitinu jį straipsniais iš interneto, manau, pasiskaitote ir randate, ką nors įdomaus. Ką tik pažiūrėjau filmą „Troją“, tai prisėsiu sakau, ir ką nors pablevyzgosiu. Kažkaip po tokio filmo esu labai karingai nusiteikęs, o dar labiau, kai sulauki visokių pasipriešinimų iš „siaurapročių“ pasaulio. Kaip anądien, kai eilinį kartą sėdėjom „Čili pica“ ir kramsnojome firmines piceles ir gėrėme metalo rudį skaidančią „Coca – Cola“, kitapus sėdėjo jauni vaikinai su panelėmis. Tai ir prasidėjo, nes iš karto subjuro man nuotaika, kai išgirdau jų nešvankias ir pilnas smerktinumo kalbas apie kitokius žmonės. Viskas prasidėjo nuo „pederastų“, bent taip pastarieji įvardijo homoseksualų pasaulio atstovus. Jauni vaikinai taip pasigardžiuodami tyčiojosi iš jų ir save kėlė prieš paneles, kad net pyktis žiežirbom spragėjo mano smegenyse. Negaliu pakęsti, kai aplinkui vyksta tokios baisios neteisybės. Žodžiu, berneliai pūtėsi prieš panelės, keldami savo suvytusį vyriškumą, plius aptarinėdami Shakiros klipą, kuris ėjo tiesiai prieš nosį. Berneliai tik ir aptarinėjo garsenybę, kad ji neva lenta, neturinti papų ir t.t. Panelės aiškiai santūriai tyli, leidžiasi nuostabiai apžavėtos berniukų „Tauškalais“ ir užvertusios galvas, žavisi jų nuostabiais padrikais protais. Nežinau, ant kiek mergina turi būti kvaila ir buka, kad žavėtųsi būtent tokiais paršais, kurie moterį suvokia tik tai per papus ir per dar vieną vietą, nesakysiu per kokią. Tąkart pasibaisėjau vaikinų kalbomis, požiūriu ir mentalitetu, kuris nieko nesiskiria nuo apspangusio ir musmirėmis prisirijusio primato, kuris težino tris funkcijas: esti, šikti ir papisti. Aišku, susinervinau ir nebegalėjau net valgyti savosios picos, nes dar kartą pamatai, kokie avigalviai supa tave dieną ir naktį. Galbūt toks nendartalietis gyvena antrame aukšte, virš tavęs. Negana to, kol laukėme sąskaitos, dar pasiklausiau jų kalbos apie Petrą Gražulį, tokiems idiotams, šis visiškai senas kriošena, sovietinių laikų triusikų guma, dar vis atrodo Dievas ir teisėsaugos tvarkytojas. Kurgi ne, bereikėjo tik ir užspringti ten man su visa pica ir tuo mazutiniu „Caca – Cola“. Nežinau, kokie jus supa žmonės, ir kokie jūsų požiūriai apie teisingumą, kitoniškumą, bet pasisaugokite, nes vieną dieną, jei turėsiu automatą kišenėje, emocijoms užplūdus galiu nebesusivaldyti ir jį išsitraukti. Negaliu ir nenoriu pernešti to smerkimo, pašaipų ir patyčių, kuri yra nukreipta prieš kitus žmones, kurie negali ir neturi jėgų apsiginti. Žinau, nesu kažkoks supermenas ir negaliu užstoti savo siaurais pečiais visų nuskriaustųjų, bet norisi bent į dantis žiebti, kad kepenys atšoktų tokiems ir bent kartą nukristų tas perdėtas vyriškumas, kuris jau ten smirdi parūgomis ir fekalijomis. Galbūt pasirodžiau opus ir netolerantiškas kitų netolerantiškumo atžvilgiu, bet kažkaip negaliu likti abejingas. Juk šiaip ar taip tolerancija žiaurybėms ir abejingumas skiriasi. Su tuo reikia kovoti ir kuo greičiau, nes vieną dieną nespėsite nei apsidairyti, kaip gyvenimas pats užlips ant sprando ir gerai, ir smagiai išdulkins protą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą