Šios dienos daina: Pink - "Run" [Lyrics]

Sveiki,

Nors kažkada Pink (P!nk) albumą „The Truth about Love“ buvau aptaręs čia nuo A iki Z, bet šiandien vėl kai kurios jo dainos skamba mano leistuve visai kaip naujos. Štai puiki jos daina iš albumo deluxe versijos „Run“ vėl kažkaip egzistenciškai užliejo visa savo instrumentacija: paprasta daina, prisodrinta atlikėjos antrųjų balsų „bekuose“ kažkaip pakelia mane kaip ant sparnų. Žinoma, daina deluxe albumo versijoje praktiškai niekada nebepretenduoja į singlus ir būti labiau pastebėtai nei pagrindinės albumo dainos.

„The Truth About Love“ pasirodė 2012 metais ir beregint tapo vienu geriausiu Pink atlikėjos muzikiniu albumu. Šiandien iš naujo dalijuosi jos daina „Run“ (liet. Bėk).

Žodžiai / Lyrics

"Run"

Oh oh, oh oh, oh oh [x18]

Remember make believe in you
All the things I said I'd do
I wouldn't hurt you, like the world did me
Keep you safe, I'd keep you sweet
Everything that I went through,
I'm grateful you won't have to do
I know that you will have to fall
I can't hide you from it all

[Chorus]
But take the best of what I've got
And you know no matter what
Before you walk away, you know you can
Run, run, run,
Back to my arms, back to my arms
Run, run, run, back to my arms and they will hold you down
Oh oh, oh oh, oh oh, oh oh [x4]

See, here's the bloody, bloody truth
You will hurt and you will lose
I've got scars you won't believe
Wear them proudly on my sleeve
I hope you'll have the sense to know
That sadness comes and sadness goes
Love so hard and play life loud
It's the only thing to give a damn about

[Chorus]
But take the best of what I've got
And you know no matter what
Before you walk away, you know you can
Run, run, run,
Back to my arms, back to my arms
Run, run, run,
Back to my arms and they will hold you down

All this time I swear I'll never waste it
All your smiles I'm always gonna save them
Put it in the back of my mind
Whenever I'm away from you [x2]

Run, run, run
Back to your arms, back to your arms
Run, run, run
Back your arms and they will hold you
Whoa, whoa, whoa
Back to my arms, back to my arms

All this time I swear I'll never waste it
All your smiles I'm always gonna save them
Put it in the back of my mind
Back to my arms, and they will hold you down
Oh oh, oh oh, oh oh, oh oh [x2]
They will hold you down
Oh oh, oh oh, oh oh, oh oh [x2]

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Ruth Ozeki "Knyga laiko būčiai"

Ruth Ozeki. „Knyga laiko būčiai“ – Vilnius: Baltos lankos, 2016.

Sveiki, knygų skaitytojai ir interneto naršytojai,

Sunku neturėti lūkesčių knygai, kuri daugelio įvardijama kaip šedevras – dažnas tokią perskaitęs susimąsto: o gal aš to genialumo knygoje nepastebėjau arba tiesiog esu per kvailas pastebėti? Dar vienas reklaminis leidyklų triukas, kad knyga būtų perkama? Regis, visų šių abejonių teko atsisakyti vos pradėjus skaityti japonų kilmės amerikiečių rašytojos Ruth Ozeki (g. 1956) pirmąjį romaną lietuvių kalba Knyga laiko būčiai (angl. A Tale for the Time Being), kuri kai kurių lyginama su Haruki Murakami kūryba.

Rimtesni internetiniai blogeriai jau spėjo šį romaną įvertinti vienais aukščiausių balų, o literatūros kritikai nepraleido šios knygos pro akis pristatinėdami žiniasklaidoje ir laidelėse apie naujas knygas. O dar vertėjos Nijolės Reginos Chijenienės vardas kaip geros kokybės štampas po bet kokiu literatūros kūriniu garantuoja intelektualų ir gilų skaitymo malonumą. Knyga laiko būčiai iš esmės yra hibridiška knyga, kurioje difuziškai susijungia Rytų ir Vakarų kultūros srovės, faktai ir fikcija, smurtas ir švelnumas, mirtis ir gyvenimas... Tokios universalios knygos kaip Knyga laiko būčiai neapsiriboja keliais probleminiais klausimais, bet ieško esminių filosofinių tendencijų, kas yra žmogaus gyvenimas ir kokia jo vertė. Knygos universalumas atsiskleidžia per knygos sudėtingą, bet eleganciją išlaikiusią fabulą, kuri tiek beprotiškai meniška, kad neįmanoma nesižavėti autorės išgautu pasakojimo pajautos prieskoniu.

Kūrinio struktūra lyg ir nieko nežadėtų ir atrodytų primityviai nugyventa: viena istorija pasakojama paauglės Nao dienoraštyje, o kita istorija apie jos skaitytoją Rutą, tačiau autorei rūpėjo ne sluoksniuotas kūrinio biskvitas, bet santykio atskleidimas tarp skaitytojo ir rašytojo: kiek įtaigus ir geras tekstas gali pakeisti skaitytojo gyvenimą? Regis, Ruta, kuri gyvena atokioje saloje Ramiajame vandenyne netoli Kanados kasdienybė tapo tokia nepakeliama rutina, kad dingo visas kūrybinis potencialas, todėl ji kabinasi už paslaptingo dienoraščio, rasto priešpiečių dėžutėje (pastarąją išmetė jūros bangos). Rutos pasaulis atrodo toks šaltas, skvarbus vėjas, pilnas šiaurietiškos jūros ir Nao – pilnas japoniškos kultūros atributų, kurie vakariečių akimis vis dar atrodo kai kada itin keistai (ypač patyčių sklaida mokykloje, su kuria nekovoja mokytojai ir visuomenė). Dviejų kultūrų sankirta, laiko vandenynai tarp Nao ir skaitytojos Rutos kuria magišką realizmo terpę, kuri skaitytojui atrodo truputį iracionali, išjudinta, mistifikuota. Iki galo taip ir neaišku, kiek šiame kūrinyje fikcijos, o kiek turėtų skaitytojas įžvelgti logikos. Galiausiai šis santykis nėra svarbus, nes išgaubta kultūrų, erdvių ir santykių banga atrodo kaip chaotiškas visatos dėsnis, kurį žaismingai rikiuoja autorės vaizduotė. 

 Rašytoja Ruth Ozeki.

Detalės tampa mistifikavimo simboliais, simboliai slepia bendražmogiškas tendencijas ir visas romanas atrodo kaip genialus cunamis, iš kurio nuolaužų R. Ozeki skaitytojui pastato prabangius vaizduotės rūmus. 

Universalių temų gausa aprėpia tiek daug, kad kartais šios knygos cunamyje atrodo chaotiškai, tačiau tai tėra iliuzija, nes giluminiai idėjų ir prasmių „vandenys“ sustyguoti kaip mikstūros ingredientai: Antrojo pasaulinio karo skauduliai japonų žmonėms, tradicijų ir naujojo pasaulio susidūrimas, japonų mentaliteto ir filosofijos vaizdavimas, patyčios mokykloje, savižudybės problemos, tėvų ir vaikų santykiai, vyro ir žmonos santykiai, Fukušimos padariniai šiuolaikinei Japonijai, Rugsėjo 11-osios padariniai, ekologijos problemos... Tiesiog toks spektras temų įausta į romaną, išlaikant gyvenimo grožio pusiausvyrą, kad nenuostabu, jog autorė už šį kūrinį buvo nominuota prestižinei Man Booker premijai. 

Paskutiniu metu elitinės verstinės literatūros nemažėja – tik spėk skaityti ir skleisti vaizduotę, nardyti po tokias sudėtingas, plastiškas romano formas kaip Knyga laiko būčiai, o kaip žinia, apetitas kyla bevalgant. Paskutinįkart tikriausiai tokią plačią ir daugiabriaunį briliantą skaičiau katalonų rašytojo Jaume Cabre Prisipažįstu, kuris taip pat pritrenkė savo fabula, sodriais universaliais pasakojimais. Knyga laiko būčiai randa pusiausvyrą tarp pramoginių siužetų, istorinių-enciklopedinių intarpų ir netgi turi poetiškumo, o visas šis literatūrinis koktelis teikia gyvenimiško žavesio. Viena iš tų knygų, kurios pasibaigia, nepaisant fizikos teorijos dėsnių ir todėl, kad pasibaigia, ji tampa prasminga ir graudžiai graži.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tarnaitė" / "Ah-ga-ssi" / "The Handmaiden"

Sveiki,

Esu šito režisieriaus gerbėjas! Tikrai! Daug kas sumaitojo jo estetišką siaubo trilerį „Stokeriai“ į miltus, o aš buvau įvertinęs aukščiausiais balais, o štai elegantiškoji „Užuojauta keršto poniai“ (2005) ir „Troškulys“ (2009) tiesiog prikaustė prie ekrano, kad tiesiog negalėjau atsisakyti naujausio Chan-wook Park filmo „Tarnaitė“ (angl. The Handmaiden) (2016), kuris po pasaulinio drungnai priimto „Stokerių“ vėlei sugrįžo režisierių į pripažinimo viršūnes.

Britų literatūrinio kūrinio ekranizacija patyrė įvairių transformacijų, ji dar ir pritaikyta rytų kultūrai (Pietų Korėjai), „įmaunant“ viską dar ir į istorinį kontekstą, paliekant tik painius romano siužeto vingius ir veikėjų veiksmų ir ketinimų tendencijas. Nuo pat pradžių filmas užburia kone tamsiais gotiškais siaubo trilerio potėpiais, kuriama mistinė rytų erdvė (Viktorijos laikų dvaras), kurį taip mėgsta žiūrovai, bet galiausiai viskas iš įprastos vakarietiškos ir rytietiškos difuzijos išauga į sunkiai sveiku protu suvokiamą estetišką smurtą (pradedant psichologiniu ir baigiant aštriais seksualiniais prievartos kadrais). Beveik pustrečios valandos filmas tiesiog įtraukia kaip į sapną! Erotika jaudina, sadistinės scenos priverčia smarkiau plakti širdį, piktintis ir gerėtis režisieriaus gebėjimu prispausti žiūrovą ir išsunkti jį emociškai, kitaip sakant, patirti kine ir gerų, ir nelabai gerų jausmų amplitudę, kas, žinoma, yra meistrystės rodiklis.

Sunku pasakyti, ar tai būtų meilės trikampio istorija, veikiau pakvaišusių lesbiečių trileris, kuris nepretenduoja patikti tik LGBT žiūrovams, o apima labai didelį spektrą problemų lauką. Tai kartu ir mistifikuota ir apgalvotai sudėliota drama su ryškiais trilerio atspalviais, iškrypęs auklėjimas, meilė, neturinti kultūrinių ribų, bei akims teikiantis gražius kino kadrus. Po šio filmo sunkokai užmigau, nes nuolat bandžiau atkurti išties beprotišką ir labai patikusį filmo siužetą... Netgi jeigu jums nepatinka azijietiška kultūra, nes sakote, kad negalite suprasti jų smurto ir kultūrinių niuansų, manau, šis filmas turėtų patikti. Po šios kino juostos galutinai priartėjau prie kažkada absoliučiai nesuvokto ir numesto to paties režisieriaus filmo „Senis“ (2003), kurį reiktų iš naujo bandyti įveikti ir galbūt... Galbūt patirsiu kažką panašaus, ką patyriau žiūrėdamas jo naujausią darbą „Tarnaitė“. Smarkiai rekomenduoju kino gurmanams ir „Kino pavasario“ mėgėjams, kurie nesibodi smurto ir erotikos kine.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.1

Nuoroda į "Kino pavasarį": ČIA

Jūsų Maištinga Siela