Šis nuostabus gyvenimas

Sveiki visi,

Šiandien Vilniuje lyja. Barška lietus į skardinę palangę ir atrodo, kad kažkas lyg per pianino klavišus vis belstų. Šis įrašas – tai atsisveikinimo įrašas. Nežinau, kada besugrįšiu į šį blogą. Gal po ilgos vasaros, gal žiemą, bet sugrįšiu. Kaip sakant, imu atostogas, nes reikia susitvarkyti gyvenimą, mintis, pasiruošti naujam gyvenimo tarpsniui.

Žinoma, ačiū tiems, kurie sekė mano blogo naujienas. Pažadu, jų vėl vieną dieną sulauksite, tad „užmeskit akį“ ir galbūt vėl rasite mane jau sugrįžusį. Manau, šis metas yra puikus metas nutolti nuo interneto, pasisemti gamtos, pozityvių minčių, pabūti askezėje su savimi ir atrasti kažką naujo, priminti sau jau pamirštas tiesas. To linkiu ir Jums, brangieji. Tegu saugo Jus TAS, kas ir turi saugoti.

P.S.

Šiaip ar taip, gyvenimas yra nuostabus!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kloja"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Kloja“ (Chloe) (2010 m.). Iš tikrųjų šį filmą žiūrėjau dėl pačių aktorių, nes iš komentarų supratau, jog tai filmas neblogas, tačiau nėra ir kažkuo išskirtinis. Bet geriau pamatyti pačiam ir visu tuo įsitikinti. Na, filmas tikrai nėra prastas, aišku, nuostabūs aktoriai prie viso šito labai smarkiai prisidėjo. Mano numylėtinė Julianne Moore šįkart kaip visada atliko fantastišką kupiną nerimo vaidmenį. Netikėtas ir šviesiaplaukės Amanda Seyfried „kekšytės“ vaidmuo. Na, o ką ir besakyti apie seną vilką Liam Neeson? Bravo!

Tačiau filmas yra filmas ir aktoriai kitų dalykų nepadarys. Siužetas išties intriguojantis – žmona įtaria vyrą neištikimybe ir kad įsitikintų, nusamdo kekšytę, kad ši patikrintų vyro ištikimybę, tačiau ši pradeda žaisti savo purviną lesbietišką žaidimėlį. Viskas kol kas paprasta ir, sakyčiau, truputį monotoniška, nors to ir reikėjo tikėtis – šiek tiek pikantiškos erotikos, šiek tiek intrigos, šiek tiek painiavos ir netikėtos atomazgos. Sakyčiau, nebloga eilinė drama. Kur kas labiau neįtikino manęs drastiška Klojos finalinė savižudybė. Kodėl? Kaip? Negi ji tiek mylėjo moterį? Nemanau, nes filmas to neužpildė. Ji buvo graži, mokėjo apsukti kitus aplink pirštą, o tas romanėlis jai atrodė toks laikinas ir nevisai įtikinamas kaip „gyvenimo meilės“ romanas. Filme tai perteikiama kaip neva mergaitė žaidžia su žmonių likimais ir pati įsijautusi į aukos vaidmenį iš tikrųjų dramatiškai kankinasi savo noru – štai ką sako filmas. Aišku, tokia mergina mokės visaip manipuliuoti, tačiau niekada neperžengs per savo gyvybę. todėl man iki šiol lieka labai didelis klaustukas, kodėl ji šitaip padarė? Kodėl taip padarė režisieriai?

Šiaip ir pačios šeimynėlės gyvenimo istorija keista. Geras sūnelis mylisi tėvų lovytėje, nors žino, kad mama tuojau gali pareiti ir t.t. Kartais išeidavo tokios visai sausos ir negyvenimiškos detalės, kurios tiesiog suvaidintos taip, nes reikia tiesiog intrigos žiūrovams. Bet nepaisant tų visų neįtikėtinų dalykų, man filmas savotiškai tiko ir patiko. Aišku, labiausiai dėl pačių aktorių. Rekomenduoju visiems rimtesnių filmų mėgėjams, intrigų ir ale gyvenimiškų dramų fanas, kad ir kaip ten bebūtų, manau, filmas patiks.

Įvertinimas: 8.5/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kinsis"

Sveiki visi,

Šiandien tęsiu filmų peržiūros maratoną ir noriu pristatyti jau iš savo mėgstamo dramos žanro filmą „Kinsis“ (Kinsey) (2004 m.). Tai, sakyčiau, šokiruojanti biografinė drama apie XX pirmosios pusės pakvaišusį mokslininką, kuris tyrinėjo vyro seksualinius ypatumus ir parašė stulbinamą traktatą „Seksualinis vyro elgesys“. Filmas „Kinsis“ – tai galimybė pažvelgti į revoliucionierių mokslininką. Dievaži, filmo siužetas tikrai įdomesnis nei sugalvota kažkokia istorija. Gyvenimiška ir tikra istorija pranoksta bet ką.

Liam Neeson šįkart suvaidino stulbinamą vaidmenį, nes suvaidinti genijų nėra jau taip ir lengva, tiesa, ne Liamui, jis su šituo susitvarkė kuo puikiausiai. Filme labiausiai intriguoja pats mokslininko asmeninis gyvenimas, nes kai jis iš tikrųjų susidomėjo seksualiniu gyvenimu jau turėjo ir žmoną, ir paaugusius vaikus, tačiau ryžosi permiegoti su savo studentais, ėmė apklausinėti žmones, filmuoti pornografiją ir t.t. Iš tikro pokalbiai apie seksą šiame filme nevaržomi, net filmo pabaigoje įpranti prie viso to ir tau ima atrodyti tai taip natūralu, jog kalbėtumeisi apie „Maxmos“ išpardavimus prie arbatos puodelio. Aišku, kai kurios scenos kai ką gali ir šokiruoti, tačiau tikslas yra parodyti asmenybę nesuvaržytų jokių priklausomybės kanonų.

Moralistus ir tradicinės šeimos modelio puoselėtojus toks filmas gali ir papiktinti. O kur pati žmogiškoji meilė, jei per visą filmą kalbama vien apie beprotišką seksą? Tai aišku, išaiškėja filmo gale ir pats Kinsis prisipažįsta, jog meilės ištirti neįmanoma, todėl jis tiria seksualinį gyvenimą. Įdomus ir tas faktas, jog tai paskatino ir konfliktuota, uždara ir puritoniška vaikystė, kurioje jam buvo kalama, kad masturbacija yra blogai, kad žmona neturi pajusti orgazmo ir t.t. Paveiktas Kinsis šitų nesąmonių padarė didžiulį revoliucinį seksualinį šuolį visame pasaulyje. Filmas aprėpia puritonišką visuomenės požiūrį į jo tyrinėjimus, todėl gyvenimo pabaigoje jis buvo pasmerktas, tačiau iki šiol neužmištas.

Filmas pakankamai realus, nors ir sūriai angažuotas seksualine tema, tačiau to reikalauja pati Kinsio asmenybė. Tiesa, Kinsis sudarė ir atitinkamą diagramą, pagal kurią gali neva nusistatyti kiek esi homoseksualus, nes pagal jį, mylėtis su moterimi ar tos pačios lyties atstovu nėra nieko gėdinga, nes seksualinė įvairovė yra duotybė, kuri dažnai pasitaiko gamtoje. Kinsis buvo tokia asmenybė, kuris su buldozeriu griovė visus puritoniškus kanonus ir supratimą apie seksualinį gyvenimą. Ir man patiko nuskambėjusi mintis: „Gyvenime visi yra skirtingi, todėl mes, žmonės, negalime susidaryti porų, galime sudaryti tik variantus“.

Įvertinimas: 9.2/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meilė ir kiti narkotikai"

Sveiki visi,

Na, visai neseniai pasidariau tikrą filmų peržiūros maratoną ir nebeketinu sustoti, nes kai įsijauti į kiną ir išlipi iš vieno kurio nors, tai jautiesi nugyvenęs miniatiūrinį gyvenimą. Tai nutiko ir su filmu „Meilė ir kiti narkotikai“ (Love and other drugs) (2010 m.). Tai romantinė komedija, kuri, sakyčiau, atitinka tik pirmąją savo filmo pusės žanro kanonus, bet tik todėl ji ir yra gera romantinė komedija! Tai pasakojimas apie laisvą porelę, kuri nenorėjo įsimylėti, bet kaip žinote, tokiuose filmuose tuojau įvyks viskas atvirkščiai. Tačiau mergina serga parkinsono liga, todėl ji bėga nuo savęs ir vaikino, kurį gali įskaudinti...

Žinot, galvojau viskas bus labai banalu, eilinė Janifer Aniston komedija, kurią tuoj pamiršiu, nes visos atrodo vienodos, kur ji vadina. Bet ši kitokia ir su tuo sutiks, manau, daugelis. Ačiū Dievui, režisierius nesikvietė Aniston ir čia mes sutinkam, mano galva, nerealiai derančius aktorius Anne Hathaway ir Jake Gyllenhaal. Tiesa, ši puiki porelė jau ne pirmą kartą vaidina įsimylėjėlius, nes pirmą kartą jiedu susitiko filme „Kuprotas kalnas“, kur atliko vyro ir žmonos rolę, nors tąkart intymių scenų tiek daug vaidinti nereikėjo. Tiesą sakant, nustebau, nes pradėjau skaičiuoti, kiek kartų Anne „Meilė ir kiti narkotikai“ parodė savo nuogas gražias krūtis. Nesitikėjau, jog filmas bus ir toks atviras, mažai estetiškai erotizuotas, o tiesiog vaizduojantis eilinius pasidulkinimus. Viskas buvo gražu, kol filmas nepersirito į antrą pusę ir prasidėjo rimtas ką tik iškeptos poros santykių analizės dramatizmas, kuris man dar labiau patiko.

Nepaisant visko, filmas ir linksmas, ir graudus. Sunki liga šiam filmui suteikia šiuo atveju kasdieniškumo. Na, juk negali visada būti gyvenime gražu ir linksma. Išvada ta pati nuo akmens amžiaus – žmogus žmogui yra didžiausias turtas ir nesvarbu ar tas žmogus sergantis ar ne.

Rekomenduoju visiems romantinių komedijų ir ne tik mėgėjams. Verta pamatyti vien dėl žavių ir įdomių, šarmingų aktorių.

Įvertinimas: 8.9/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Operacija: Baltosios pupytės"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko pamatyti tokią komediją „Operacija: baltosios pupytės“ (White chicks) (2004 m.). Žinot, nepaisant visų banalybių, nebeprisimenu, kada tiek daug kvatojau iš bukos puikios komedijos! Rimtai! „Žiauriai“ pakėlė nuotaiką. Nors komedija gal ir senstelėjusi, tačiau ji turi labai daug šarmo ir man kažkodėl labai priminė dar kelias seniai matytas komedijas kaip antai „Žydrasis kruizas“, „Jaunos ir karštos“...

Tai pasakojimas apie nelabai sėkmingus pareigūnus, kurie imasi atlikti operaciją prilygstančią net pačiam Šurikui. Du juodaodžiai persirengia blondinėmis pupytėmis ir surizikuoja sudalyvauti Amžiaus vakarėlyje, susitinka su senomis draugėmis ir patyria siaubingai linksmų nuotykių. Nežinau, šįkart ši komedija mane nuginklavo, buvo tikrai smagu. Sakyčiau, mano akimis, juokelių gausa pranoko „Mis slaptąją agentę“ ir pačia Sandrą Bulok.

Beveik visos komedijos būna linksmos, kai kieti vyrukai atsiduria merginų vaidmenyse ir pasijuokia iš moters ir vyrų „dalykėlių“ skirtybių. Aišku, pabaiga jau nebe tokia linksma, nes pagaliau vaikinai supranta, kaip perdėtai sunku būti moters kailyje ir ima dar labiau mylėti savo merginas, aišku, ir patys grįžta į senąjį gyvenimą. Žodžiu, finas kaip ir priklauso, toks labiau lėkštas, bet tie sukurti juokeliai, kaukės ir dekoracijos tai tikrai nustebino ir privertė kvatotis. Garbės žodis, tai paskutiniuoju metu geriausia komedija, kurią man teko matyti ir šitiek juoktis! Liaudiškai sakant, užskaitau!

Įvertinimas: 8.8/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hana"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą Hana (Hanna) (2011 m.). Tai mano galva, neblogas trileris. Aišku, tokius siužetus mėgsta užsiangažavusi Angelina Jolie, bet šįkart pagrindinį vaidmenį atliko Saoirse Ronan. Jau vien dėl šios jaunos kartos ir labai perspektyvios aktorės buvo verta žiūrėti filmą. Aktorei vos penkiolika, bet suvaidino, sakyčiau, žaviau ir už pačią A. Jolie. Aišku, filme sutinkame ir mano mylimą Cate Blanchett su visai netikėta jos vaidmeniu.

Pats siužetas gal ir nėra kažkuo išskirtinis, nes primena eilinį trilerį, bet man filmas ypatingas dėl pačios S. Ronan vaidybos ne penkiolikmetės filme! Aišku, iš pradžių siužetą gaubia mistika, daug nerealių dalykų, tačiau filmo pabaigoje paaiškėja, jog tai nelemtas eksperimentas su žmogaus DNR. Tai labiau įtikina nei vampyrai, ateiviai ar dar kiti pigūs filmo dalykėliai.

Aišku, kažkiek filmo tikėtasi kitokio, tačiau nenusivyliau, nes susižiūrėjo visai skaniai, be to, jau seniai nebuvau matęs jokio trilerio. Filmas skirtas pramogai, nes jame kuriama arba bent jau dalinai imituojama įtampa, kuri veda į gan greit nuspėjamą atomazgą. Gerai tai, jog filmas nėra užsiciklinęs vien tik kovų scenomis, kurių pasigedo gerbiami žiūrovai ir iškart nusprendė, jog filmas „neišbaigtas“. Nepasakyčiau, kad neišbaigtas, kadangi vyko užuomazga, kulminacija ir atomazga. Gal tik norėjosi stipresnio, įspūdingesnio paties siužeto, nes, kylant ir kitų siužetų kartelėms, šis filmas pasimes jų pluošte.

Šiaip filmą rekomenduoju trilerio mėgėjams, kurie nori subalansuoto trilerio, kuriame būtų ir istorija, ir veiksmo ir šio bei to.

Įvertinimas: 8.4/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rango"

Sveiki visi,

Pristatau šiandien filmą „Rango“ (Rango) (2011 m.). Tai animacinis filmas skirtas visai šeimai. Ar bereikia pasakoti apie siužetą? Prisisvajojęs lepūnas driežiukas patenka į dykumą ir pradeda su laukiniais savo civilizacijos gyvenimą, bet visiems trūksta vandens. Rango imasi didvyrio vaidmens. Aišku animacinis filmas su didaktikos prieskoniais, nemažai „bajerių“, kuriuos mėgsta dauguma žiūrovų.

Mane suglumino tai, kad mus pasiekia vis labiau šokiruojantys animaciniai personažai. Ir vis labiau jie deformuoti, kažkuo nesimpatingi. Čia dabar kūrėjai bando lyg įskiepyti, kad nebūtinai gražiame kūne gyvena graži siela. Aišku, tai ne Voltas Disnėjus, tačiau Rango savo išvaizda pribaigė mane. Na, kur čia pribaigė, juk niekas ir nepastebėjo, kaip kinta animacijoje personažai – robotukas Uolius, storulė panda, Šrekas ir t.t. Kuo keistesnis, tuo geresnis personažas. Rango, sakyčiau, irgi pasimovė ant šios idėjos.

Pats filmas visai mielas. Mielai susižiūrėjo, tačiau didelės nuostabos ir žavesio nepaliko. Aišku, patiks ir vaikams, ir suaugusiems, bet tik dalis pritars man, jog nieko ypatingo čia nėra.

Įvertinimas: 7.3/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kunigas"

Sveiki visi,

Gal apie šį filmą net neverta nė rašyti, nes nepabaigiau net žiūrėti. Dešimt kartų prastesnis už „Absoliutų blogį“ ir totaliai atgyventas siužetas. Gaila, kad tiek daug pinigų išeina tokiems prastiems filmams kaip „Kunigas“ (Priest) (2011 m.). Didžiulė nesąmonė – legendos pristatymas „Visada buvo žmonės, ir visada buvo vampyrai...“. VISADA. Griūk negyvas nuo kėdės. Na, nieko, sakau, animacinė įžanga baigsis, bus geriau, bet ne... Kažkur dykumos namely nužudoma seksuali namų šeimininkė ir vyras, o mergytė pagrobiama. Sakyčiau, pusė velnio, tačiau pribaigė nesveiki kunigų apmokymai ir bažnyčios mantra, kuri ėjo toliau kaip leitmotyvas – „jei eini prieš bažnyčią, eini ir prieš Dievą“. Banalu. Tokie laikai ir tokiems kunigams smegenys praskalautos. Aišku, kad jau seniai tokia valdžia nuversta, nes aplink technologijos, ginklai, ne kokie viduramžiai... Žodžiu, turėjo būti super filmas, o išėjo, kaip sakant, š...

Įvertinimas: 3/10

Jūsų Maištinga Siela

Vilniaus rotušės požemiai slepia mirtininkų klyksmus

Pridedu įdomų Mindaugo Jackevičiaus straipsnį apie paslaptingus Vilniaus rotušės požemius:

Jau kurį laiką Vilniaus rotušėje galima patekti į maždaug trečdalį visų buvusių rūsių. Juose Viduramžiais veikė žemutinis kalėjimas, dalis patalpų naudotos kaip saugyklos. Čia laikyti ir dokumentai, ir saiko matai, ir turėtos amunicijos atsargos. Dalis išlikusio mūro datuojama 1390 m.

Rotušės rūsiai pasitinka vėsa ir pelėsių kvapu. S. Pilinkus patikina, kad jau kokius šešerius metus požemiuose nėra žiurkių, nors anksčiau yra tekę matyti „įspūdingų egzempliorių“.

Požeminis kalėjimas buvo skirtas labiausiai prasikaltusiems. Daugiausia iki bausmės įvykdymo čia laikyti mirtininkai. Kaliniai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis. Kalbama, kad jie stokojo maisto, daugiausia girdyti vandeniu.

Istoriniuose šaltiniuose S. Pilinkus aptiko, kad, uždarius kalėjimą, iš rūsių išvežti 34 vežimai mėšlo.

„Žinant, kad Vilniuje uždaros kanalizacijos sistemos atsirado XIX šimtamečio antroje pusėje, kai kur pabaigoje, tai miestas turėjo būti „kvapnus“. Ir Rotušė bent jau iki XVIII šimtmečio pradžios turėjo būti „aromatinga“, - juokavo S. Pilinkus.

Požeminiame kalėjime greičiausiai taikytos bausmės, tuo metu paplitusios Viduramžių Europoje – liežuvio išplėšimas, lūpų, ausų nupjovimas, pirštų kapojimas, deginimas. Tai, beje, laikyta neefektingomis bausmėmis.

To meto supratimu, „auklėjamąjį poveikį“ darė ketvirčiavimas, plėšymas arkliais, įsukimas į ratą, galvos nukirtimas, žarnų ištraukimas. Tai buvo daroma ir Rotušės aikštėje. Gėdingiausia, negarbingiausia bausmė buvo korimas miesto centre.

Visgi gerus 250 metų jokių mirtininkų patalpose, į kurias jau kelios savaitės kojas leidžiama įkelti ir turistams, nėra buvę. Ceremonmeisterio teigimu, požemių erdvė dar nėra reikiamai sutvarkyta, neįrengtos patalpos, jautresniam žmogui gali užimti nosį nuo dulkių ir pelėsio. Taip pat nėra paruoštų gidų.

Rotušę griauna drėgmė

Šiandien S. Pilinkus susirūpinęs dėl griūvančio rotušės pastato. „Rotušei kyla pavojus. Reikėtų atlikti rimtus tyrimus – virš įėjimo pastatas įtrūkęs, jau plyšta trūkį sutvirtinęs zondas. Tai dėl drėgmės - ji sukelia problemų ir Šiuolaikiniam meno centrui. Reikia imtis bendrų pastangų kažką daryti“, - DELFI sakė S. Pilinkus.

Užsukus į rotušę, yra ką apžiūrėti ne tik požemiuose. DELFI nuotraukų albume – viršutinė rotušės dalis.

Vilniaus rotušė – viena svarbiausių sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą reprezentuojančių įstaigų.

Kaip teigiame viešosios įstaigos „Vilniaus rotušė“ svetainėje internete, seniausia rotušė (minima 1432 m.) Vilniuje stovėjo ten kur ir dabar. Iki mūsų laikų išlikę pirmosios rotušės pamatai įrodo, kad pastatas buvo gotikinis. Ilgainiui Vilnius rotušė buvo perstatoma ir rekonstruojama - miestą niokojo gaisrai, miestiečiai siekė puošti ir tobulinti pagrindinį savivaldos simbolį.

1749 m. miesto gaisras labai pakenkė ir rotušei. Ją atstatyti buvo pavesta architektui J.K.Glaubicui. 1769 m. darbai buvo baigti, tačiau dėl silpnų pamatų po 10 metų pradėjo svirti rotušės bokštas. Jį remontuoti pavesta Laurynui Gucevičiui. Deja, bokštas griuvo ir apgadino dalį rotušės pastato.

Atstatyti Vilniaus rotušę vėl patikėta L. Gucevičiui. Karaliaus ir magistrato vertinimui pateikti keli projektai. Pasirinktas pats kukliausias ir lengviausiai įgyvendinamas.

Statybos darbai baigti praėjus beveik metams po architekto L. Gucevičiaus mirties - 1799 m., interjero dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje. Vėliau rotušė dar ne kartą restauruota, tačiau dabartinės klasicistinės jos išvaizdos autorius – L. Gucevičius.

Stelmužės ąžuolas - seniausias Europoje?

Sveiki visi,

Niekam nepaslaptis, kad mano blogas palaiko už gamtos išteklių tausojimą, o kartu už jos ilgamates ištakas, todėl pridedu straipsnį apie Stelmužės ąžuolą:

Seniausio Lietuvoje medžio amžius iki šių dienu lieka paslaptimi.

Spėjama, kad jo amžius gali siekti 1500-2000 m, tačiau tikslesnių išvadų nėra. Taip yra todėl, kad ąžuolo kamiene atsivėrusi didelė drevė, kuri apima beveik visą medžio šerdį.

Biologas B. Aleksejevas knygoje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ spėja, kad Stelmužės legenda gali būti seniausias visoje Europoje ąžuolas.

Šiuo metu Stelmužės ąžuolas dėmesingai prižiūrimas, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jį žalią. Šiandien medžio aukštis siekia 23 m, o kamieno apimtis 13 m.

Specialistu teigimu, iš tvirto ąžuolo stoto ir šakų išsidėstymo galima padaryti išvadą, kad anksčiau aplink jį kitų medžių nebuvo.

Keletas eilių iš mano rinkinio "Man skauda Visatą"

Pilnatvės butaforija

Pavasaris nužydėjo ir klevų žiedai nukrito žemėn

Jie užpildė šaligatvių plyšius

Kaip aš užpildžiau tavąjį plyšį

Užpildžiau ir pasidarė dar tusčiau

Kur dingsta klevų žiedai kai pavasaris praeina?

Mes tai ateinam tai užpildom tai dingstam

O pasauly plyšių vis nemažėja ir nemažėja.

Užpildžiau jūra tą tarpeklį

Kurį išgriaužė vėjai ir laikas

Užpildyčiau klevų žiedais

Suskeldėjusiais šaligatviais

Užpildyčiau bet kuo kas užkamšo bedugnes

Bet šiam pasauly plyšių vis nemažėja ir nemažėja.

Liūdnos naktys

Liūdnos naktys kai Plutonas neturi dangaus

Kai nėra medžio po kuriuo atsigulčiau

Ir stebėčiau besileidžiančią saulę

Kuri kaip Mažajam Princui

Vis kyla ir leidžias kyla ir leidžias

Kaip ištverti saulėlydžius kai net akmuo

Nekalba su tavimi nes prakalbint nemoku

Kaip išverti naktis

Kai kiekviena žvaigždė turi vardą legendą ar mitą

Apie tolybę apie kitokį aš

Įmūrytą spindėjime lyg ne dangus

O siena tapetai tai šios Visatos makiažas spindėtų

Į kurį vis žiūri ir galo nematyti nematyti savęs

Liūdnos naktys kai Plutonas neturi dangaus...

Atgal

Pernykštis lietus vėl kartojas

Tas pats vanduo vėl atgręžė skruostą

Nusėtą rožančiaus pūslėm tavo kaktą

Padrikais karoliukais vėl ištrykšta iš odos

Ir ima lyti į dangų atgal

O mes vis pašėlusiai augam atgal

Vis atgal ir atgal į namus

Kad lyti iš naujo galėtum

Į vos pravertas minčių kapšelius

Dardėti su naujais namų darbais

Kuriuos uždavė Dievas sakydamas

Kai išspręsi galėsi sugrįžti namo

Nerimas

Nenumok ranka į vakaro dangų

Jame dar tyška motinos balsas

Šerkšnu žylantis vakaras traukias į lukštą

Kaip praskilus Visata suteka į urną

Rėkdama prigimties surinktus verksmus

Ir nėra pasauly degtuko

Kad apšviestų namų kerteles

Pasislėpusius vaikų veidus nemačiusių ugnies

Nenumok ranka į vakaro dangų

Rytojus dar tik kažkur formuojas

Kažkur mintyse

Ateina svetimo miesto stogais

Svetimų šalių žolių kalvomis

Kasdien vis iš tos pačios pusės

Bet nerimas vis apgaulingesnis

Vis iš kitur iš nežinos vis išpuola

O užpuolęs sukruviną dangų

Sukruvina Visatos įskilusį lukštą

Ir nuskandina kaip kūdikį

Pririštą prie lauko akmens.

Jūsų Maištinga Siela

Trečiasis "Vampyro dienoraščiai" sezonas

Sveiki visi,

Taigi reikia pratęsti informaciją apie trečiąjį „Vampyrų dienoraščiai“ (The vampyre diaries – 3 season) sezoną ir, kaip sakant, „pamaitinti“ visko išalkusius smalsuolius. Taip, trečiasis „Vampyro dienoraščiai“ sezonas TIKRAI BUS. Ir tikrai nėra jokios informacijos, jog ketina kurti šešis sezonus į priekį, žinoma, sezonų gausumą lemia populiarumas, kuris, regis, vis dar nekrinta, bet atvirkščiai, vis auga Amerikos televizijos rinkoje kaip ir pati vampyrizmo era, auga nelegalūs serialo peržiūrėjimai, tačiau pats stebėjimas TV ekranuose antrojo sezono krito daugiau nei visu milijonu, o tai reiškia, jei ir toliau taip kris, ketvirto sezono galite net nė nesapnuoti. Apkvaitusios paauglės net ima tikėti, jog iš tikrųjų egzistuoja tokie vampyrai, kokie vaizduojami serialuose, o Amerikoje jau tapo kaip ir madinga prie žvakių šviesos sėdėti vienas priešais kitą ir grukšnoti vienas kito kraują. Matot, tokie serialai nurauna kažkaip stogą ir priverčia visiškai nebemąstyti. Ant kiek žmogus turi būti bukas, kad imtų tiesiog elgtis kaip serialo personažas ir gerti TIKRĄ kraują? Bet šiandien ne apie tai...

Taigi, jau pamatėme du sezonus t.y. 44 „Vampyro dienoraščiai“ serijas. Kas toliau? O toliau bus kuriamas trečiasis sezonas pagal L.J. Smith knygas, kur lietuvių leidyklos jau pasirūpino išversti tris pirmąsias pavadinimu „Vampyrės dienoraščiai“. Kiek teko girdėti, tai serialas kuo toliau, tuo labiau skiriasi nuo pačios knygos. Nenuostabu, nes knygoje siužetai tampa ribotesni, o serialą REIKIA gerokai užtęsti, tačiau toks užtęsimas nė velnio nesumažina seriale vaizduojamos įtampos, o kad ta įtampa nuolatos būtų išlaikoma, žinoma, reikia keisti knygos koncepciją ir išeina taip, kad serialas statomas šios knygos motyvais, o ne pagal ją.

2011 rugsėjo 15 dieną JAV vėl pradės eiti „Vampyro dienoraščiai“ serialas, tad greitu metu turėtume sulaukti ir lietuvių kalba vertimų, tuo rūpinasi įvairūs filmus pumpuojantys saitai – filmai.in, torrentai.lt ir t.t. Nereikia nė sakyti, jog trečiasis sezonas pateiks mums nemažai staigmenų. Jau antrame sezone Elena išvengė vampyrės virsmo, tačiau akivaizdu, jog kūrėjai eina prie to, kad Elena (Katerinos Petrovos antrininkė) anksčiau ar vėliau taps vampyrė. Aišku, trečiasis sezonas tarsi ims ir pamirš atsibodusios vilkolakius ir susikoncentruos labiau ties originalių vampyrų istoriją t.y. į Klauso ir Elijo, vampyrų ištakų istoriją. Ir pagaliau sužinosime, kokią įtaką jie padarė, kad Elenos broliui pasirodė jau mirusios vampyrės Viki ir Ana.

Na, o kol kas prieš Jus jau plintantis trailer‘is, kuris reprezentuoja būsimą trečią sezoną, tačiau jis sudarytas iš paskutinių epizodų antrojo sezono:

Aktoriai kalba apie trečią sezoną:

Jūsų Maištinga Siela

Sukrečianti Julie Baird istorija

Sveiki visi,

Visai neseniai čia buvau užsiminęs apie tai, jog pasakosiu apie „World Press Photos 2011“ laimėtojus. Kai kas mano, ypač Lietuvos jau geresni fotografai, kad tai paprasčiausias kičas pelnytis iš žmogaus skausmo ir manipuliuoti. Manau, tai iš piktdžiugos ir pavydo pagrįsti perdalai. Iš esmės, manau, jog tokie dalykai, kad ir sukrečia žmogų, bet visgi ir pakylėja į kitą savęs ir pasaulio, gyvenimo santykį. Nuotraukos su tikromis, skaudžiomis istorijomis turi dalyvauti ir turi laimėti.

Šiandien noriu pristatyti bene labiausiai sukrėtusią Julie Baird iš San Francisko istoriją. Tai „Julijos projektas“, kurį rengė viena fotografė. Ji sutiko Julie Baird 1993 metais ir ji turėjo kūdikį. Tam kūdikiui, kur matote nuotrauką viršuje – vos aštuonios dienos. Motina jau serga ŽIV, o jai dar tik 18 metų. Tai 1993 metai, o Julie jau serganti, narkomanė ir potencialiai benamė. Aišku, prieš tai Julie turėjo ne kokią šeimą – motina daug gėrė, o patėvis seksualiai prie jos priekabiavo, todėl būdama 14 metų ji pabėgo. 15 metų tapo narkomanė, o 18 metų jau ir mama. Gyvena su draugu skurdžiame namuke, kur pilna švirkštų, šiukšlių, nešvarių rūbų. Fotografė per 18 metų fotografavo Julie aplinką ir viską viešino spaudai. Tai ypač skaudus dalykas, nes ji matė, kaip jauna mergina paprasčiausiai sunyko akyse ir pernai mirė sulaukusi 35 metų.

Fotografė stengėsi vaizduoti kasdienį Julie gyvenimo detales, nieko neslėpdama ir negražindama. Tiesiog tegu nuotraukos kalba:

Prieš daugel metų, net neįtarsi, jog Julie serga ŽIV.

Julie ir jos vaikai.

Julie gyvenimo draugas kažką aiškina vaikui.

Čia Julie gimdo dar vieną vaikelį.

Vaikelis namų aplinkoje.

Čia Julie jau sunkiai serganti.

Julie namai - tai skurdūs San Francisko namai, kur nereikia daug mokėti.

Julie čia prie mirties slenksčio. Kažko tiesia rankas.

Gyvenimo pabaigoje vos galėjo pavaikščioti. Kasdien jai tekdavo išgerti po 35 tabletes.

Liga visiškai sunaikino sveiką ir jauną žmogų.

Daugiau nuotraukų rasite čia: http://www.darcypadilla.com/thejulieproject/intro.html

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pragaro virtuvės vaikėzai"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Pragaro virtuvės vaikėzai“ (Sleepers) (1996 m.). Na, ką aš galiu pasakyti? Šiame filme tikras visų vyrų žvaigždūnų komplektas. Filmas gal ir senstelėjęs, tačiau savo parako turi. Ir dar kaip turi. Nusprendžiau jį pažiūrėti, nes rekomendavo kaip analogijai „Mažojo skarmaliaus daina“ filmui. Galiu pasakyti, jog nėra čia labai panašus, nebent pats faktas, jog ir vėl išnaudoja berniukus pataisos namuose, bet tema ne apie iš naudojimo faktą, bet saldaus keršto tema, kuri įkūnija „Grafo Montekristo“ leitmotyvą, kuris seka per visą filmą.

Filmas toks epinis. Po daugel metų pasakoja vienas iš vaikėzo kaip neva atsiminimus. Labai populiari raiška, tikriausiai paveldėta iš „Foresto Gampo“, kuris prieš kelius metus sukėlė panašios raiškos bumą. Filmas pasakoja apie keturis vaikėzus, jų gyvenimą vaikystėje, kai jie per dešrainio pardavėjo vežimėlį patenka į koloniją, kur ten patiria žiaurių sadistų prievartavimus ir pažeminimus. Tai klaikūs kadrai, emocionaliai veikiantys žiūrovą, tačiau jie trumpalaikiai, nes didžioji istorijos dalis yra apie suaugusių vaikėzų vykdomą linčo teismą buvusiems prižiūrėtojams ir prievartautojams.

Neprasta vaidyba, neprastas siužetas, tik vietomis buvo labai jau užtęsta – filmas beveik pustrečios valandos. Tai tą pusvalandį nereikalingo darkymosi būčiau išėmęs, nes jis nieko nepapasakojo. Aišku, režisieriui pavyko kurti sentimentalų filmą, tačiau čia neužsiangažavo ir pradžioje daug žarstė humoro, kuris nežadėjo efektyvių žiaurybių, tačiau filmas susimiksavo, kaip sakant, ir jame išėjo visko po truputį. Bet nepaisant to, visai gerai susižiūrėjo. Pabaiga labai graži, tokia retrospektyvi, graudulingai nuteikianti.

Manau, filmas labai daug kam tiks ir patiks. Galbūt kam nors net labai patiks, o dėl šito aš net neabejoju, todėl visiems ir rekomenduoju.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mažojo skarmaliaus daina"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti matytą filmą „Mažojo skarmaliaus daina“, kai kas verčia „Tremtinio giesmė“ (Song for a raggy boy) (2003 m.). Tai bendrais Airijos, D.Britanijos, Danijos ir Ispanijos darbas. Ačiū Dievui, kad prie filmo neprisidėjo amerikiečiai, nes tuojau „ant smūgio“ viską būtų subanalinę. Išties tai sukrečiantis filmas, kuris rekonstruoja XX amžiaus pirmosios pusės realius įvykius Airijoje. Tai pasakojimas apie katalikiškus berniukų pataisos namus, kurie labiau primena sadistinį kalėjimą, o kunigas prižiūrėtojas įkūnija ryškiausią esesininką, religinį fanatiką ir nacistą. Žodžiu, į tuos namus atvažiuoja vienas vyrukas, kuris Ispanijoje per karą neteko savo mylimosios ir imasi mokyti berniukus.

Filmas kuria realią aplinką, spinduliuoja griežta ir žiauria atmosfera. Aišku, mokytojas tik vėliau sužinos, kad šioje mokykloje vaikai ne tik mušami, naktimis basi sustatomi šaltyje, bet ir seksualiai išnaudojami. Išnaudojimo scenos ypač žiauriai ir negailestingai sukurto filme. Aišku, toks vaizdavimo būdas trikdo, tad silpnų nervų žiūrovams geriau šio filmo nežiūrėti. Puiki aktorių vaidyba (ypač sadisto), kuriam nori nenori imi ir pajauti neapykantą. Filmas nėra intelektualus, sakyčiau, lyg ir bando manipuliuoti skaudžiomis temomis, tačiau šios temos turi būti viešinamos, ypač tai, kas būna už uždarų durų ir nutylima neva vardan geresnio gėrio. Seksualinis berniukų išnaudojimas ir smurtas dar ir dabar nekrenta nuo bažnyčios įvaizdžio, aišku, dabar apie tai jau bylojama daug daugiau, o anksčiau apie tai buvo tiesiog nutylima dėl bažnytinio įvaizdžio. Žmogus yra antraeilis, suprask, po bažnyčios autoriteto.

Aišku, filme esti ir kiti kunigai, kurie mato ir žino, kas dedasi pataisų namuose, tačiau nieko nedaro, kad gyvenimas berniukams būtų geresnis. Tai, aišku, irgi skaudina, nes tylėjimo priežastys irgi tos pačios. Kita tema – religinis fanatizmas ir įsitikinimas, jog su Dievo vardu galima net žudyti. Ar tai neprimena Kryžiaus Žygių? O juk tai XX amžiaus pirmoji pusė, aišku, laisvai tikiu, kad tokių krikščionių esama ir dabar, ką jau kalbėti apie Islamo religija, kur žodis tampa mirtimi – akmenų užmėtymu.

Tai kone vienas geriausių filmų, kurį teko pamatyti per paskutiniuosius mėnesius. Siūlau ir Jums jį pažiūrėti. Jokiu būdu filmas neskatina antikrikščionybės arba kunigų nekentimo, nes internete jau teko perskaityti, jog „visi kunigai tokie“. Ne, ne visi, esmė yra tame, kad filmo siekis yra nekompromituoti religijos puoselėtojus, bet rekonstruoti istorinius įvykius, nes tai, kas yra šiame filme, viskas daugmaž vyko realiame gyvenime. Tad žiūrėkite šį filmą protingai. Sėkmės.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vienintelis kelias"

Sveiki visi,

Šiandien pažiūrėjau amerikiečių dramą/trilerį/kriminalinį, kuris turėtų sudominti bet kokio žanro žiūrovus. Tai filmas „Vienintelis kelias“ (One way) (2006 m.). Skeptiškai žiūrėjau į šį filmą. Parsisiunčiau prieš gerus du mėnesius ir vis laikiau, neištryniau. Atsirado po sesijos daugiau laiko, tai nutariau pažiūrėti. Ir žinot, visai neblogas filmas! Tikrai. Galvojau, kad bus su mistinėmis priemaišomis, šioks toks pavystytas siužetas, bet šįkart režisierius pasistengė su scenarijumi, nes jį nupoliravo. Aišku, stilius išliko toks amerikietiškas, bet pati atpildo ir atpirkimo istorija puiki. Teisinga pabaiga ir teisingai įprasminti personažai.

Tai pasakojimas apie vieną savimi pasitikintį vyruką, kuris gavo gerą darbą įmonėje, jis traukia merginas ir turi gerą liežuvį, kol jo draugės neišprievartauja kompanijos tėvo sūnus – žiaurus sadistas. Galiausiai jam teisme tenka ginti ne draugę, o tėvo sūnelį, kuris jį gerai pašantažavo. Aišku, vyrukas turėjo kitą kelio pasirinkimą – sakyti tiesą, bet tiesa, jis nebeteks savo gyvenimo meilės. Galiausiai jis ryžtasi liudyti prieš auką ir taip užsitraukią visą virtinę nelaimių. Tiesa prieš tiesą, melas prieš melą. Na, iš tikro sužaista gražiai, bet žaistas tipiškas amerikietiškas žaidimėlis. Čia nenagrinėjami jokie socialiniai ar buitiniai žemiškieji dalykėliai, nes ten, kur amerikietiškas filmas, dažniausiai žaidžiama iš didelių pinigų arba meilės. Tuo šiek tiek nervina, bet susižiūrėjo tikrai labai smagiai.

Filme išlaikoma intriga. Žiupsnelis sentimentalumo, neblogo ir tragiškai nuteikiančio garso takelio ir filmas garantuoja neblogą vakaro praleidimo. Ir sakau tai be sarkazmo, nes filmas man tikrai patiko, pavyko šįkart režisieriui senomis gudrybėmis mane suvilioti ir pakabinti. O ko bereikia geram filmui? Aišku, išrinkti gražūs aktoriai, siužetas, kuris turi šokiruojančių elementų, o tai įsupa ir emocionaliai papurto žiūrovą. Rekomenduoju visiems be išskirtinumo.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela