Sveiki,
Apmąstydamas savo 2022
metų matytų filmų derliu galiu drąsiai teigti, kad aptingau rimtam ir geram kinui.
Iš vienos pusės po darbų nebesinori gliaudyti kažko itin sudėtingo, iš kitos
pusės dažnai ir to paties laiko nebelieka. Ypač apmaudu, jog savotiškai
jaučiuosi išdavęs pagrindinius gerojo kino festivalius, bet, nepaisant visko,
teko pamatyti ir tokių kino juostų, prie kurių sugrįždavau mintimis apmąstyti
visas prasmes ir potekstes. Šiandien Naujųjų metų išvakarėse pasidalysiu savo TOP
10.
1. Viskas
iškart ir visur (Everything Everywhere All at Once)
Didžiausią
įspūdį padaręs filmas, kuris, tiesą sakant, nurovė stogą. Šitaip mąstyti ir perteikti
(vau!). Šiaip nesitikėjau, jog pirmąją vietą užims kažkas iš masinio kino
filmų, tačiau, mano akimis, tai daugiau nei masinis filmas. Visų pirma, jis
neatitinka nei naratyvo, nei idėjos, nei kitų masiniam kinui būdingų elementų,
nebent... dinamiškas vizualumas ir spalvos (ir šiek tiek motinos ir dukters
apsikabinimų).
2. Vestuvės
(Wesele)
Vienas
labiausiai ir taikliausiai sudirginusių ir paveikusių filmų, ir jis priklauso
lenkams. „Vestuvės“ buvo pilnos seksizmo, homofobijos, antisemitizmo ir aš
suprantu režisieriaus norą pašiepti tariamas ir kiek perdėtas lenkų
krikščioniškas vertybes kitų tautų atžvilgiu. Kartais atrodė, kad tai net ne
vestuvės, o mafijos Valpurgijos naktis, kuri efektingai verčia mąstyti: o kodėl
jie yra tokie, kokie yra?
3. Didžioji
laisvė (Grosse Freiheit)
Taikliai,
jaudinančiai ir retsykiais nepatogiai perteikti XX amžiuje homoseksualų
santykiai kalėjime. Labai patiko ir detalės, ir naratyvas, ir filmo pabaiga,
bet užvis labiausiai aktoriaus Franz Rogowski pasirodymas.
4. Drąsiau
drąsiau (C‘mon c‘mon)
Juodai-baltas
filmas perteikia subtilius vyro ir vaiko santykius. Geras aktoriaus Joaquin
Phoenix pasirodymas, o pats filmas toks... melancholiškas ir tyras, kad belieka
tik mėgautis juo kaip Bethoweno muzika. Kadangi labai mėgstu tokius filmus, tai
negalėjau neįtraukti tarp geriausių.
5. Kalnai
gali pasislinkti (Mountains May Depart)
LRT
kinų režisieriaus kūrybai surengtoje retrospektyvoje galėjome pamatyti geriausius
darbus, įskaitant ir man patikusį „Balčiausi yra pelenai“, tačiau „Kalnai gali
pasislinkti“ man sukėlė dar daugiau emocijų. Prisiminiau, su kokia viltimi iš
1999 metų mes žengėme į naująjį tūkstantmetį, tačiau su kokia viltimi tai darė
patys kinai, pamatysite šiame filme.
6. Liūdesio
trikampis (The Triangle of Sadness)
Nepaisant
to, kad ne visiems šis filmas patiko, man jis puiki perspausta socialinė
satyra, kur pilna humoro, veidmainiškų socialinių vaidmenų, karikatūrinių
veikėjų. Nors antroji filmo pusė šiek tiek nuvylė, tačiau visumoje vienas
įsimintiniausių šiemet.
7. Tu
nebūsi viena (You Won't Be Alone)
Kontraversiškai
pasitiktas filmas, kuris kėlė daug kam nepatogius jausmus. Man jis vienas
originaliausių siaubo filmų šiemet, kažkiek energetine prasme panašus į
novatoriškąją „Raganą“. Kas čia puiku? Daug raganiškų liaudies motyvų, Brolių
grimų pasakų siaubas ir mažabiudžetis efektingas grimas, kuris ilgam palieka
įspūdį.
8. Išganymo
aikštė (Plac Zbawiciela, 2006)
Jau
senstelėjęs lenkų filmas, bet vis dar labai gerai rezonuoja. Apie lenkų jaunas
poras, kurios netenka savo būstų, neišmanydami nekilnojamojo turto rinkos ir
susidurdami su kvailais bankrotais. Filme skaudžiai paveikiami poros tarpusavio
santykiai, o anyta, tiesiogine to žodžio prasme, gali savo marčiai tapti pajuodėle
Vingienė.
9. Svečiuose
/ Nieko nesakyk (Gæsterne)
Šiemet
Kino pavasaryje parodytas siaubo trileris daugelį nepaliko abejingų. Skandinavų
siaubas turi daug parako ir nors filmo pabaiga daug ką suvėlė, tačiau bendras
įspūdis labai geras, vis nepalioviau galvoti apie tai, kad perdėtas svetingumas
gali ne tik rodyti perdėtą norą įsiteikti, bet ir realius psichinius
sutrikimus.
10. Atsiminimai
(Memoria)
Lėtų
apsukų filmas man priminė Tarkovskio filmus. Tai filosofinis filmas, apimantis
labai daug religinių ir kitų konceptų. Kelionė per laiką ir atmintį. Labai
lėtai, labai juslingai ir tapybiškai. Aišku, būta ir aštresnio, gal ir geresnio
kino, bet norėjosi „Atsiminimus“ turėti metų dešimtuke. Jau vien Tildos Swinton
pasirodymas ką reiškia!
P.S.
Taigi
liko dar nemažai daug gerų filmų, kuriuos galėjau vienaip ar kitaip pastumdęs
įmesti į šį dešimtuką. Kaip visada neįmanoma objektyviai visko apibrėžti, o gal
ir nereikia, nes subjektyvumas irgi šį tą reiškia. Tarp metų geriausių
priskirčiau ir „Eržilas“ (kitur verčia „Raudonoji raketa“ filmą apie senstantį
porno aktorių, kuris taip ir neišmoko savo gyvenimo pamokų. Vengrų László Nemes
filmas „Saulėlydis“ tikrai vertas dešimtuko! „Pirmoji karvė“ – nustebinęs filmas,
Kino pavasario karšta naujiena „Saulėlydis“ irgi vertas dėmesio. Gaila, kad
nepavyko vietos rasti ir „Šventasis voras“ filmui, kuris taip pat geras. Paliko
įspūdį ir biografinis bandymas apie princesę Dianą „Spencer“, keturių žmonių
pasikalbėjimas apie vaikų žudynes filme „Mišios“, siaubo filmas apie NSO „Ne“
bei dar nemažai kitų filmų.
Jūsų Maištinga Siela