Filmas: "Balta paukštė pūgoje" / "White Bird ina a Blizzard"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Balta paukštė pūgoje“ (angl. White Bird in a Blizzard) (2013). Po šiuo poetiniu pavadinimu slepiasi visai neprasta kino juosta, pasakojanti apie amerikiečių šeimą, kuri toli gražu nėra tobula. Vieną dieną dingsta žmona Ieva ir niekas negali jos rasti. Manoma, kad ji paliko dukrą ir vyrą...

Čia prasideda kriminalinė istorijos linija, kuri toli gražu nevystoma kriminališkai, čia nėra net trilerio ar detektyvinio elementų. Kriminalas išreikštas drama. Tai keistokas filmas, kuris yra spalvingas, turintis kažkokios energijos, apgalvotos įvykio grandinės. Stengtasi atskleisti 9 dešimtmečio atmosferą, bet ji veikiau buvo trafaretinė, simbolinė, nei ta tikroji 9 dešimtmečio dvasia – keletas rūbų, interjero detalių, tačiau manęs neįtikino šio dešimtmečio egzistavimas, bet, manau, režisieriai to ir nesistengė.

Su draugu kirtome rankomis, kad įspėsime filmo eigą ir finalą – pataikėme į dešimtuką! Filmo režisieriai žaidžia su žiūrovu, duoda lemingus ženklus ir leidžia tyčia numatyti viską į priekį ir beveik nepateikia netikėtų staigmenų. Lyg jie ir norėtų leisti mėgautis išskirtine filmo atmosfera, tačiau ji kažkokia keista, pusiau mistinė, bet neišvystyta, pvz., kam daryti aklą kaimynę, jei jos aklumas neatlieka nei paslaptingumo, nei mįslės funkciją? Kažkoks atsargumas visgi suteikė įdomumo, kurį paskatino aktorė Eva Green ir jaunoji aktorė Shailene Woodley, su pastarąja šį mėnesį matau jau trečią filmą ir galiu pasakyti, kad ji man labai patinka, netgi pernelyg, tad galiu sakyti, kad ji bus vienas iš šių metų atradimų naujų aktorių fronte. Eva Green kaip visada labai šarminga, įdomi, nors jos personažas bauginamai keistas, bet žinant jos daugelį vaidmenų, tai nė kiek nestebina.

Šiaip filmas patiko, sulaikė mano dėmesį, nors, irgi keista, negaliu pasakyti, kodėl man šis filmas patiko, nei čia įspūdinga vaidyba, nei siužetas, nei režisūra, bet vis tiek. Bet vis tiek.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Antrininkas" / "The Doube"

Sveiki, kino gurmanai,

Vos tik pasirodė režisieriaus Richard Ayoade filmas „Antrininkas“ (angl. The Double) (2013), troškau nedelsiant pamatyti. Tai, ką pamačiau jo ankstesniame darbe „Submarinas“ (2010), mane labai nustebino, žinoma, gerąja prasme. O kai dar sužinojau, kad „Antrininkas“ yra statomas pagal Fiodoro Dostojevskio romaną, tai iš to džiaugsmo neturėjau niekur dėtis.

Taigi, pažiūrėjau „Antrininką“. Beregint atpažinau išskirtinį ir originalų režisūrinį braižą. Šitaip trafaretiškai, išskrostai ir visgi maksimaliai, emociškai hiperbolizuotai, manau, pasakoja ne daug režisierių. Visgi giminingu režisieriumi laikyčiau „Mėnesienos karalystės“ ir „Didysis „Budapešto“ viešbutis“ kūrėją. „Antrininke“ vėl režisieriui rūpi antrarūšiai žmonės – nedrąsūs, prislėgti baimių, įvairių kompleksų. Tai išties labai skiriasi nuo romano. Režisieriui pavyko sukurti tamsią, niūrią, bauginančią atmosferą, išvystyti siužetą, pateikti jį savitai ir įdomiai, savo stiliumi. Visgi „Subamirnas“ man pasirodė kur kas stipresnis jo darbas, kur kas spalvingesnis, įdomesnis visomis prasmėmis. Gal režisierius buvo pernelyg įspraustas į F. Dostojevskio rėmus, gal dar kažkas, bet pirmoji filmo pusė netgi šiek tiek erzino, norėjosi daugiau intrigos, nei mįslių ir nežinomybės dušo.

Kadras iš filmo "Antrininkas".

Aišku, tai niūresnis ir tamsesnis filmas už „Submariną“, bet kino gurmanams tikrai turėtų tikti ir patikti. Filme pasirodo Jesse Eisenberg, geriau žinomas iš tokių filmų kaip „Socialinis tinklapis“, „Apgaulės meistrai“. Čia jis sukuria du vaidmenis, tačiau nepasakyčiau, kad labai įspūdingus, kaip daugelis norėjo jį išaukštinti. Vaidmenys tikrai nėra sudėtingi, filmas „laikosi“ ant išskirtinės režisūros ir istorijos interpretacijos. Kaip niekad, sakyčiau, graži atrodė man Mia Wasikowska, kuri suvaidino merginą, kuri iš esmės tik ir buvo graži mergina. Nelabai pajutau antrininko grėsmę, griūvančio gyvenimo jauseną, ką, manau, turėjo atskleisti šis filmas, tačiau visgi leido prisiminti, kaip galima įdomiai papasakoti istoriją.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pašaukimas" / "The Calling"

Sveiki,

Taip jau būna su tais mistiniais trileriais, kad juos mėgsti arba jų nemėgsti. Taip nutiko ir su filmu „Pašaukimas“ (angl. The Calling) (2014), kuris man iš esmės patiko. Filmą pažiūrėti, kaip ir daugeliui, tikriausiai inspiravo aktorė Susan Sarandon. Tai pirmasis pilnametražis Jason Stone sukurtas vaidybinis filmas, kuris pasakoja atokaus miestelio serijinio žudiko istoriją.

Jeigu jums patiko tokie filmai kaip „Septyni“ ar „Zodiakas“, manau, šį filmą taip pat vertėtų pažiūrėti. Nors kino kritikai filmą sutiko ganėtinai „drungnai“, bet man jis paliko gana neblogą įspūdį. Aišku, pirmoji filmo pusė, ypač pradžia ganėtinai nuobodoka. Susan Sarandon laka alkoholį, masiškai geria vaistus ir visaip stengiasi gyventi normalų policininkės gyvenimą. Intriga prasideda po pirmosios savižudybės, ją paaštriną tos baisios mirusiųjų fotografijos, kurių burnose sustingęs liežuvis ir lūpos taria po raidę. Galiausiai kriminalinė istorija tampa apgaubta ne tik žmogžudysčių, bet ir religinio, fanatiško ritualo – 12 mirčių prikels vieną mirusįjį. 

Žinote, vietomis filmas tapo gana kraupokas. Net nesitikėjau, kad šitaip greitai įsijausiu į filmą, nors iš pradžių filmas lyg ir nieko gero nežadėjo. Net plaukeliai pasišiaušė, kai teko regėti lavonų nuotraukas, klausytis senų užkeikimų. Aišku, Sarandon atliko gerai savo darbą, bet filme bene efektingiausiai atrodė „Saulėlydžio“ sagos blogiukas Christopher Heyerdahl, kurio veidas skleidė nepaprastą demonišką fanatiko energiją. Jam šis vaidmuo be galo tiko.

Tai efektingas, bet ramus filmas, kuris, bent man, buvo baugesnis daug kartų už kruvinas standartines skerdynes. Kartais subtilumas gali priversti virptelėti, o brutalūs kraujo fontanai ir klyksmai užmigdyti vidury seanso. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb:5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tai sudėtinga" / "It's Complicated"

Sveiki, kino žiūrovai,

Meryl Streep, o, mano didžioji kino meile, kada nustosi būti nuostabi? Taip pagalvojau žiūrėdamas filmą „Tai sudėtinga“ (angl. It‘s Complicated) (2008), kurį vis atidėliodavau dėl žanro, nes nesu iš tų, kurie mėgsta komedijas. Be reikalo, nes nuo šios filmo juostos tiesiog „kaifavau“. Mėgavausi aktoriais, istorija, siužetu. Filmas tikrai labai panašus į „Pabandom iš naujo“ (2012), kuriame taip pat pasirodo ši puikioji aktorė.

Na, arba aš suvaikėjau, arba nežinau, kas man pasidarė, bet tiesiog nepamenu, kada šitaip mėgavausi amerikietiška komedija. Filmas puikus! Tikrai. Apie pagyvenusių žmonių nuotykius, romanus, neištikimybes žiūrėti šimtąkart įdomiau, nei su 25 metų aktoriais nuseilėtas ir vis besikartojančias melodramatiškas istorijas. „Tai sudėtinga“ privertė mane ne tik kvatoti, bet ir aikčioti, prisiminti juoką, šviesą kino industrijoje. Tai tikrai labai nuotaiką pagerinantis filmas.

Aišku, filme yra nemažai kvailų siužetinių štampų, kaip antai būtina sąlyga pajuokauti apie antrąjį galą, rūkyti „žolę“ ir prikrėsti visą aibę linksmų nesąmonių. Bet, kai filme Meryl Streep, aš tiesiog atleidžiu visas nuodėmes. Tikrai, net nesitikėjau, kad šitiek kvatosiu ir šitaip patiks tiek ilgai atidėliotas filmas. Rekomenduoju visiems liūdną rudens vakarą.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb:6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šaltasis vanduo" (Šaltas vanduo) / "Coldwater"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Šaltasis vanduo“ (angl. Coldwater) (2013). Tai jau antrasis Vincent Grashaw matytas filmas. Pirmasis „Varpeliai“ pasirodė iš tos serijos, kai „susuka smegenis“. Šis filmas atrodo šiek tiek atsargesnis, labiau koncentruotas ir, pripažinkime, brutalesnis, „vyriškesnis“.

„Šaltasis vanduo“ – tai perauklėjimo stovykla. Jau aišku, kad filmas bus prisodrintas aštrių ir žiaurių scenų, nes kitaip tikriausiai nė nevertėtų šio filmo režisuoti. Iš tikrųjų labai abejojau šį filmą žiūrėti, sakau, prasuksiu, jeigu nepatiks, bet visgi pažiūrėjau nuodugniai, kaip sakant, nuo A iki Z. Sakyčiau, kad patiko. Ypač filmo viduriukas, nes patiko, kaip režisierius smūgiuoja emocijomis, manipuliuoja žiūrovu, nes žiūrovas vis dar neabejingas žmogiškajam žiaurumui. Neprastas ir scenarijus, nors mane asmeniškai šiek tiek erzino nechronologinis pasakojimas – tai kine jau atgyvena – tie intarpai, kai jis dar susitikinėja su mergina, tiesiog išmuša iš rikiuotės visą stovyklos intrigą. 

Be to, kad tai apie filmas apie perauklėjimą, čia yra ir kriminalinių niuansų, seno užkietėjusio jūro pėstininko suktybės ir, žinoma, palūžtantys paaugliai, bet jie nė trupučio nepanašūs į paauglius – aktorių amžiaus kategorija kur kas didesnė. Patiko man pagrindinis aktorius, iki šiol niekur nematytas P. J. Boudousque, kuris kine tikrai turi perspektyvos, jo veide tiesiog įžvelgiau aktoriaus Ryan Gosling profilį, netgi pamaniau, kad koks nors giminaitis.

Šiaip filmas nėra „kažkas vau“, bet tikrai įdomesnis, nei tikėjausi. Nuvylė ne tiek intarpai, kiek finalas, kurį režisierius padarė tokį nuvalkiotai „nebylų“, paleido bauginantį garso takelį ir lipdė kriminalinę dėlionę, nežmoniškai ištęsdamas depresyvius kadrus, kaip dramatiškai klūpo dulkėse pagrindinis herojus, kaip laiko kryželį – per sentimentalu. Kad ir kaip ten bebūtų, filmo potekstė labai aiški: blogis gimdo blogį. Besišaipantys stovyklos budeliai gauna ko nusipelnę, o perauklėjami išdykę berniukai sužvėrėja ir tampa kraugeriais, siautėjančiais zombiais. Ko čia ir norėti. Akivaizdu, kad ne moterys sugalvojo karą ir tokius žaidimėlius, todėl joms šis filmas gali pasirodyti pernelyg brutalus.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela