Filmas: "Septintasis sūnus" / "Seventh Son"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart apie gana ilgai lauktą filmą „Septintasis sūnus“ (angl. Seventh Son) (2015). Prieš daugel metų teko matyti to paties režisieriaus Sergey Brodov „Mongolas“ (2007) ir iškart galiu pasakyti, kad pastarasis buvo nepalyginamai geresnis. Nežinau, ar Holivudinė tradicija, ar kas kita „Septintąjį sūnų“ pavartė siužetinių klišių kratiniu ir gana tuštoku filmu.

Regis, šis filmas lyg ir žadėjo būti vienu geriausiu paskutiniu metu vizualiuoju filmu, bet, sakyčiau, kad viską sugadino kvailokas ir tuštokas siužetas, kuris priminė devinto dešimtmečio fantastines čekų pasakaites, kur viskas savose vietose, kur gėris įveikia blogį, kur maža refleksijos ir kur viskas einasi pagal tam tikrą pasakos formulę. Nuo-bo-du. Garsūs Holivudo aktoriai irgi ne ką gelbėjo. Netgi Julianne Moore, kurią laikau fantastiška aktore, man pasirodė nuobodoka, įspausta į gražų kostiumą, tačiau jos personažas vienkryptis, nuspėjamas ir pernelyg įprastas, kad tiesiog norisi pridengti akis. Tą patį galiu pasakyti apie „Doriano Grėjaus portreto“ aktorių Ben Bames – jo personažas nuobodus, klišinis. Žinoma, čia aktoriai visiškai nekalti, nes kitaip kitose juostose jie nebūtų sulaukę tokios sėkmės, tiesiog pati istorija jiems niekaip neleido pasireikšti įvairiapusiškai.

Yra gražių grafinių ir vizualių kadrų – šiokie tokie aplodismentai grafikų specialistams, bet istorija pernelyg nyki. Jau nebe tie kino laikai, kad milijonus kainuojanti juosta galėtų sau leisti kurti ištisus dešimtmečius nekintančios pasakojimo formulės pasakojimus. Filmas bedvasis, trūko intrigos, provokacijos, įdomesnių siužeto vingių, todėl filmas tapo vienos akimirkos reginiu, po kurio kūrinys paskęsta kitų filmų sraute. „Piktadarės istorija“ šiuo atžvilgiu buvo kur kas įdomesnis filmas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ida" / "Ida"

Sveiki, kino žiūrovai, 

„Kino pavasario“ repertuaras šįkart pasiūlė pažiūrėti lenkų „Oskaro“ laureatą, filmą „Ida“ (lenk. Ida) (2013). Tiesą sakant, šį filmą jau buvau nusižiūrėjęs prieš pusantrų metų, kai jis tik buvo pradėjęs pergalingus žygius per visus kino apdovanojimų forumus. Tokio filmo tiesiog negalėjau praleisti, todėl labai apsidžiaugiau, kad pagaliau turėjau galimybės pažiūrėti.

Apskritai labai mėgstu šiuolaikinį lenkų kiną – jis vienas nuostabiausių senajame žemyne. „Ida“ turėjo būti mažų mažiausiai kvapą gniaužiantis, tačiau, matyt, bus pakišusi negera lūkesčius žlugdanti koja. Iš filmo tikėjausi kur kas daugiau. Tikriausiai nutiko taip, kad tai paprasčiausiai skonio reikalas. Filmas be galo labai gražus, retro juoda-balta spalvos nepaprastai tiko šiai juostai, visi žvilgsniai, meniški kadrai atrodė išties labai gerai ir profesionaliai nufilmuoti. Tai kur šuo pakastas? Kodėl manęs filmas nesujaudino? Filmas pilnas poetinių, estetinių pauzių. Idos charakteris nykus, neįdomus, nuspėjamas, kaip ir tas skaudus siužetas, kai žydaitė potenciali vienuolė atranda savo tėvų palaikus ir toji girtuoklė teta nusivylusi karjera teisėja, ją gundo pasaulietiniu gyvenimu... Viskas lyg ir gerai, tačiau viskas nenatūralu, viskas štrichuotą, piešta, įsprausta į poetinius kontūrus. Labiausiai mane nepatiko Idos elgsena – kaip kokia, atsiprašau, susirgusi genetine liga, pavėluota reakcija, atsakymai po to, kai „atvėsta“ dialogo įtampa. Kino kritikai tai vadina tiesiog istorija papasakota nutylėjimais – taip, gal jie ir teisūs, tačiau manęs jie neįtikino, nesujaudino.

Gyviausia ir puikiausia filme man pasirodė jau puikiai žinoma iš kur kas geresnio lenkų filmo „Rožė“ aktorė Agata Kulesza – jos teisėjos tetos vaidmuo vienintelis natūralesnis, gal dėl to, kad ji Idai atstovavo kaip pasaulietinė priešprieša jos dieviškam ir sakraliam pasaulėliui. Aišku, kad sunkiai kurtas filmas, kuris turėjo itin mažą biudžetą ir balansavo ties bankrotu, turėtų patikti daugeliui kino gurmanų. 

Lietuviškus subtitrus galite rasti ČIA.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nakties klajūnas" / "Nightcrawler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Tikriausiai daugelis kino gurmanų jau matė arba viena ausimi girdėjo apie filmą „Nakties klajūnas“ (angl. Nightcrawler) (2014). Debiutinis režisieriaus Dan Gilroy darbas tapo maloni staigmena, labai ambicinga ir stipru. Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, kurie mėgsta tokius tamsius filmus, kur vyrauja kapitalizmo sugadinto ambicingo žmogaus vaizdavimas, kuris siekia karjeros visais įmanomais būdais, paminant bet kokį žmogiškumą ir atkartojantis mūsų civilizacijos ydas. Ne, ne dėl to, kad jis būtų nepatogus filmas – patogios temos apskritai neįdomios kine, bet dėl to kine tamsaus vyriško prado – herojus sėdi tamsoje mašinoje ir suka ratus aplink miestą, pernelyg primena man tuos filmus „Taksi vairuotojas“, „Vairuok!“ ir pan. Aišku, tie filmai geri, tačiau manęs jie nepalietė taip, kaip tikėjausi.

„Nakties klajūnas“ be jokios abejonės geras filmas, įkūnijantis plėšrią žurnalistinę kryptį. Filmas žiaurus savo nužmogėjimo faktu, bet kartu gana įtaigus ir atskleidžiantis, kaip kai kuriose konkuruojančiose karjeros struktūrose žmogus žmogui tampa žaliava, kartais net sąmoningai. Geras siužetas, operatoriaus darbas ir, žinoma, aktoriaus Jake Gyllenhaal vaidyba – pastarojo grimas, žemyn nusvirę antakiai ir smarkiai sulysęs kūnas stebino dvasinėmis aktoriaus pastangomis atsiduoti šiam vaidmeniui. 

Galima ginčytis, kiek šis filmas yra nuostabus, praturtinantis sielą – jis man asmeniškai toli gražu toks nėra. Tai iš tų juostų, kurios provokuoja ir nepretenduoja tema pataikauti žiūrovui, juolab kad demaskuoja, desakralizuoja ir savotiškai kritikuoja plėšriąją žurnalistinę rinką. Žiūrėjau ir galvojau, argi tikrai žmogui šiandien per TV įdomu tik tas bėgantis kraujas, mirtis, žūtys, susišaudymai. Aišku, tokie kadrai sukrečia, bet už to vyksta kanalų konkurencija, uždirbama. Mirtis tampa konkurencijos rinkos dalis, tikriausiai tai labiausiai ir šokiruoja šiame filme.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meilė yra keista" / "Love is strange"

Sveiki, skaitytojai ir filmų žiūrėtojai,

„Kino pavasaris“ mums padovanojo galimybę pamatyti „Meilė yra keista“ (angl. Love is Strange) (2014). Na, reikia paminėti, kad esu matęs režisieriaus Ira Sachs filmą „Išlaikyti šviesą“ (2012) ir galiu pasakyti, kad „Meilė yra keista“ yra stipresnis darbas, gal dėl to, kad didesnio biudžeto ir aktorių žinomumo, o gal iš dalies ir siužeto. Filme pasirodo mano mėgstamas aktorius Alfred Molina bei „Trečias luitas už saulės“ aktorius John Lithgow. Šie aktoriai filme vaidina du gėjus, kurie po 40 metų bendro gyvenimo kartu susituokia, tačiau iškart po vestuvių juos ištinka finansinės bėdos, todėl jie apsistoja pas skirtingus draugus ir išgyvena tai, ką tikriausiai išgyvena kiekvienas, kai apsistoja pas draugus – jaučiasi primiršti, nemylimi, kitokie, vieniši – žodžiu, tikra rakštimi šiknoj.

Filmas, sakyčiau, labai paprastas, bet kartu ir labai nepaprastas. Aišku, kiek neįprasta, kad režisierius sugalvojo apeiti jaunystės kultą, gražius ir jaunus kūnus ir dėmesį sutelkti į pensijinio amžiaus vyrus, jų problemas, aistras, nuosmukius, skaudulius ir... ligas. Filmas gal kiek nuspėjimas, tiek jo finalas, tiek bendras emocinis fonas, kurį papuošia Šopenio muzika, vietomis uždelstas sentimentalumas, bet nuo to filmas netampa prastesnis. Kažkaip filmo natūrali organika, gyvenimiškos situacijos ir vaidyba jaudina nuo pradžių iki pabaigos. 

Tai vienas iš tų LGBT filmų, kurie nenusivažiavo į banalybes, erotiką, nepraslydo komedijinių situacijų paviršiumi. Gyvenimiškas filmas, atspindintis realybę, o ne tai, ką galbūt norėtų regėti heteroseksualios akys. Nesakyčiau, kad filmas kažkuo provokuoja, jį tiesiog buvo lengva ir jautru žiūrėti, gėrėtis puikia vaidyba, geru scenarijumi, vietomis sentimentalokomis scenomis, o retkarčiais gyvenimiškais konfliktais. Net nežinau, ar meilė jau tokia keista, jeigu du žmonės myli ir rūpinasi vienu kitu? Gal keista tik tuo, kad ji jungia ir sukuria, suriša du nepriklausančius žmones bendram gyvenimui. Tik tiek. Meilės stebuklas, nesvarbu, ar jis LGBT bendruomenėje, ar katalikų šeimoje, ar kur kitur, ji ne tiek keista, kiek nepaprasta ir daranti stebuklus. Šis filmas tik dar kartą tai paliudija. Gražu. Paprasta. Įdomu.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela