Vinilinė plokštelė: Celine Dion - "Let's Talk About Love" [Vinyl, 2LP] (album 1997, edition 2018)

Informacija apie albumą: Celine Dion - "Let's Talk About Love" [Vinyl, 2LP]

Vinilinė plokštelė: Kylie Minogue - Golden [Vinyl, LP] (2018)

Informacija apie albumą: Kylie Minogue - Golden [Vinyl, LP] (2018)

Vinilinė plokštelė: Years & Years - Communion [Vinyl, 2LP] (2015)

Informacija apie albumą: Years & Years - Communion [Vinyl, 2LP] (2015)

Vinilinė plokštelė: Spice Girls - "Spice" [Vinyl, LP] (1996)

Informacija apie albumą: Spice Girls - "Spice" [Vinyl, LP] (1996)

Vinilinė plokštelė: Sonny and Cher - "Greatest Hits" [vinyl, LP] (1972)

Informacija apie šį albumą: ČIA

Filmas: "Papuolei" / "Tag"

Sveiki,

Kai norisi „prastumti laiką“ arba neįpareigojančiai tiesiog pasijuokti, renkuosi dažniausiai amerikietišką komediją. Reaguoju įvairiai, kartais net bukiausia komedija gali sublizgėti įdomiomis spalvomis, gal to ir tikėjausi iš amerikietiškos komedijos „Papuolei“ (angl. Tag) (2018), kuri sukurta pagal tikrą istoriją apie vaikinų gaują, kuri dar nuo kiemo vaikystės laikų žaidžia gaudynes, kurios nusidriekusios per visą jų gyvenimą. Trumpi dokumentiniai kadrai filmo pabaigoje tai patvirtina.

Tačiau pats filmas mažai ką turi bendro su realybe, ji „sukalta“ pagal pramoginį principą, kurioje suaugę vaikinai elgiasi kaip nebrendylos. Aktoriai surinkti iš tipažinių panašių projektų, tokių kaip „Pagirios Las Vegase“ ir kitų filmų, tad net amplua nenustebina, jie nesudėtingi, vienkrypčiai, perdėtai komiški lyg žiūrėtume ne komediją, o perspaustą parodiją. Nieko nuostabaus, nes tokios komedijos tonas amerikiečiams itin būdingas. Visos tos gaudynės ganėtinai smagios, kai kada sublyksi ir viena kita gera dialogo kombinacija, vykęs juokelis, tačiau visumoje filmas atrodo skystokas dėl lėkštų ir vis atsikartojančių su tais pačiais aktoriais charakterių tipažo ir tie amerikietiškos kultūros atributai, be kurių reta komedija neapsieina: be lėkštų seksualinių juokelių, žalytės rūkymo ir kt., ką per tokius filmus jau priimame vos ne kaip savo atpažįstamos kultūros reiškinį.

Visgi tai karnavališkas ir dinamiškas filmas, juk šiaip ar taip tai yra gaudynės. Kai kada smagios, kai kada perspaudimas nesukelia absoliučiai jokios reakcijos, kai kada pernelyg viskas nuspėjama. Tokių komedijų visgi pasirodo kasmet po keliasdešimt, visos jos panašaus tono, panašios dinamikos, tad išskirtinumo ir itin didelio linksmumo nesitikėkite, nebent esate tik išskirtinai tokio masinio kino gerbėjas.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Deganti Misisipė" / "Mississipi Burning"

Sveiki,

Atrodo, kad 1962 metai tai dar ne taip ir seniai, tačiau netgi tuo laikotarpiu pietinėse JAV valstijose klostėsi itin sunki juodaodžių integracija į lygiateisišką visuomenę. Užkietėję pietiečiai kaip  įmanydami engė ir net persekiojo juodaodžius, prasikalsdami įstatymams. „Deganti Misisipė“ (angl. Mississippe Burning) (1988) yra paremtas realiais įvykusiais įvykiais vietos apylinkėse apie tris nušautus jaunuolius, kuriuos nužudė vietos šerifo mafija.

Iš esmės filmas primena kitus juodaodžių ir net vergovės filmus. Ryškiausiai tikriausiai būtų prieš kelerius metus matytas filmas „Selma“ (2014). Daugybę nominacijų ir apdovanojimų pelniusi „Deganti Misisipė“ yra, manyčiau, labiau detektyvinio braižo istorinis filmas, kuris tik iš dalies apčiuopia tuokart įsisenėjusias nuo vergovės panaikinimo laikų juodaodžių teisių problemas. Kitą vertus šio filmo scenarijus puikus, ir puiki jo realizacija. O koks jaunutis atrodo čia aktorius Willem Defoe ir dukart „Oskaro“ laimėtoja Frances McDormand! Visgi negalėjau piktintis absoliučiai iš konteksto ir logikos iškritusia scena, kai patyręs FTB pareigūnas galiausiai išgauna iš moters prisipažinimą, kur paslėptas kūnas, net neparūpinęs jai apsaugos, skuodžia į pergalę ir šlovę, o žmona sumušama iki sąmonės netekimo. Koks policininkas liudytojai neparūpins apsaugos? Filme yra, gal dėl efektingumo, gal dėl to, kad iš tikrųjų taip vyko 1962-aisiais, keletas tokių keistų logikos ir veiksmų iš FTB pareigūnų neatitikimo.

Visgi filmas lėtas, detektyvinio stiliaus, su žiaurumo kontekstais, kur moralė ir siauraprotiški rasistiniai įsitikinimai, dangstomi Biblijos eilutėmis ir kreivomis nacistiniais šypsniais. Ką galima galvoti per filmą apie to meto pietiečius civilius gyventojus? Kad jie nieko nesiskiria nuo Hitlerio pasekėjų, nes idėjos tokios pats. Filmas emociškai paveikus, įdomus iki paskutinės minutės.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Knygų klubas" / "Book club"

Sveiki,

Lengvo romantinio turinio komedijos su galybe kino jau garbaus amžiaus kino legendomis darosi vis labiau populiarūs. Bet tenka pripažinti, kad jie tipažiniai, kaip antai sukviesti vienos senosios kartos kino aktorius ir papasakoti istoriją apie tai, kad ir susenus gyvenimas tęsiasi, jeigu gebi nusipirkti protezus ir turi sveikatos bei noro. Panašaus tipažo yra ir filmas „Knygų klubas“ (angl. Book Club) (2018), kuris savaime aišku, nėra apie tai, kaip moterys perskaičiusios knygas diskutuoja, jos dar ir gyvena, patiria nuotykius, neretai seksualinius, įkvėptus „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.

Visgi nepaliaujamai stebėjausi, kiek tos moterys išgeria vyno. Jos geria visur ir visada (kaip per „Santa Barbarą“, kai veikėjai nepaliaujamai vaikščiodavo su šampano taurėmis), visą parą ir niekada nenusitašo. Be to, visi personažai pasiturintys, bet kada laisvai skrendantys lėktuvais iš miesto į miestą ir toli gražu neprimena lietuviškos realybės. Scenarijus, tiesą sakant, jau po keliolikos minučių smarkiai nuvilia – keturios moterys tarsi gyventu vienu ritmu, filmo kulminaciniai taškai, nusivylimo akimirkos erzinančiai sutampančios ir nuobodžios. Ir jeigu ne tas faktas, kad jos skaito mazochistinio sekso bestselerį ir bando iš dalies elgtis taip kaip knygos personažai, manau, kad nieko šiame filme nelieka. Nejaudina nei pagrindinės aktorės, nei jų istorijos. Romantika lėkšta, juokingų situacijų, bent jau man, buvo labai mažai.

Ko galbūt tikėjausi? Tikėjausi sudėtingesnių veikėjų gyvenimų ir pateikties. Rimtas pavadinimas šiam filmui galėjo atverti kokybišką komediją apie intelektualias moteris, kurios staiga pasidavė gyvenimo džiaugsmui (kaip, pavyzdžiui, būna W. Alleno filmuose), o išėjo nuobodi nuspėjama komedija su senų aktorių brigada, kurioms scenarijus tikriausiai buvo parašytas arba iš nostalgijos, arba iš gailesčio, nes nebegali gauti kitų vaidmenų. Verdiktas labai paprastas: jeigu galite žiūrėti kitą komediją – žiūrėkite. Aš asmeniškai labai rekomenduočiau pažiūrėti komediją „Klystkeliai“ (2004) ir palyginti su šiuo lėkštu blynu.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Judyta Tekingunduz apie šiuolaikinius mokytojų ir mokinių santykius, pedagogiką

Sveiki,

Šiandien pedagogai grįžta iš atostogų į mokyklas ir susiduria su neišvengiamais pertvarka dėl apmokėjimo. Sudėtingos sistemos skaičiuoklė, apie kurią jau esu kalbėjęs, daugybė kitų klaidinančių ir visaip kitaip protą ir būtį apsunkinančių sistemos sraigtų tiesiog neišvengiamai pedagogus paverčia vergais. Perskaičiau dar birželio mėnesį publikuotą mokytojos Judytos Tekingunduz straipsnį. Emocingą. Skaudų. Tikriausiai švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei net neįkandamas, nes kitaip būtų mirusi iš gėdos. Šitoks švaistymas naujai sistemai, kai galėjo pakeisti tik pamokos įkainius yra apgailėtina nepagarba ir apiplėšimas kiekvieno pedagogo ir mokesčių mokėtojo apvogimas.

Bet dažnai, kalbant apie pedagogo problemas, pamirštama ir dvasinė pusė, paprasčiausias orumas, saugumas, pagarba, todėl cituoju kone paveikiausią emociškai citatą, kuri rodo atvirą žaizdą pedagogikoje, kad apsilipdę gražiomis ugdymosi vizijomis ir vakarietiškais modeliais, leidome ant pjedes stalo užlipti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Mokytojai, mano žiniomis, persekiojami mokinių ir jų tėvų, konfliktų metu daromi slapti įrašai, grasinama teismais ir mokytojas nebegali ne tik apginti savo orumo, bet ir kalbėti pakeltu tonu, o štai mokinys ir jų tėvai gali. Kas iš to vyksta, kai humanistinių vizijų paketas nuo 2000 metų traukiamas įgyvendinimo link iš esmės nematerializavusi taip kaip norėjosi, o iškrypo kaip medis ir atvėrė nesuvokiamą bedugnę santykyje ir požiūryje tarp pedagogo ir mokinio. Šioji citata iš esmės lyg ir buitiška, tačiau... Pamąstykime.

Visą straipsnį perskaitysite ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Cher apie pasitikėjimą savimi ir kvailumą

Sveiki,

Dažnas iš mūsų nepasitiki savimi, bijo scenos ir kitų dalykų. Štai ką sako legendinė dainininkė Cher apie tai, kas stiprina pasitikėjimą. Kartais reikia priimti save netobulą, netgi savyje glūdintį kvailį.

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Pink Floyd - "Wish you were here" [Vinyl, LP] (album 1975, edition 2013)

Informacija apie albumą: Pink Floyd - "Wish you were here" [Vinyl, LP] (album 1975, edition 2013)

6 priežastis dėl ko verta gyventi: vienintelė kova – pasidavimas

Sveiki,

Šeštoji priežastis dėl ko verta gyventi yra pasidavimas, kuris atneša taiką, harmoniją ir ramybę. Kas nenorėtų gyventi taikoje su savimi ir pasauliu, kai esame įsukti į tam tikras priklausomybių sistemas kaip antai nemėgstamas darbas, įtampa santykiuose ir panašiai?

Ogi galima tiesiog nieko nevertinti, nieko neteisti, tiesiog pro viską praeiti taip, lyg neegzistuotų. Sunku? Pabandyk. Ir tavo gyvenimas įgaus teigiamo valentingumo, pasidarys gera gyventi, nes ne kovoti ir laimėti reikia – tokia kova yra pralaimėta kova, nes po jos būtinai ateis kita kova ir tu nualinsi save. Geriausia kova yra pasidavimas viskam, nes neturint trinties, nėra ir reakcijos, jei nėra reakcijos, nėra ir neigiamų emocijų bei minčių. Tiesiog galima gyventi vardan pasidavimo. Šiandien tai suvokiu taip aiškiai, kaip niekada anksčiau.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Dalai Lama apie reakciją į gyvenimo tragedijas

Sveiki,

Kaip dažnai būna, kada manome, kad negalime pasirinkti nei gyvenimo, nei tėvų, nei situacijos, nei savo jausmų negalime pakeisti. Dalai Lama sako, kad galime pasirinkti ir užuot pasirinkę destruktyvų kelią, save dirginę, kaltinę, nemaloni gyvenimo tragedija gali tapti spyriu į užpakaliu ir postūmiu savo vidinės šviesos link.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė (Šiaurės vasara 2018)

Sveiki,

Vos išvydęs šią fotografiją, publikuotą „Literatūra ir menas“ socialinėje paskyroje, pagalvojau apie Mikelandželo freską „Adomo sutvėrimas“, tik šįkart šalia padėtas cigarečių pakelis ir veikėjai (rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė) nė iš tolo neatrodo nuogi. Pavadinčiau tai „Susijungimu“.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Sarah Perry "Esekso slibinas"

Sarah Perry. „Esekso slibinas“ – Vilnius: Baltos lankos, 2018 – 448 p.

Sveiki, knygų skaitytojai,

Britų rašytojus visada sveikinu, ypač tuos, kurie papuola į gerai įvertintos literatūros lauką, tad beveik neabejojau, kad man, mistikos mėgėjui, vien pavadinimas Esekso slibinas (angl. The Essex Serpent) kėlusiam smalsumą, Sarah Perry (g. 1979) gali būti geras šių metų verstinės literatūros atradimas.

Esekso slibinas yra antroji knyga, temomis susieta su anksčiau pasirodžiusiu šios rašytojos romanu After Me Comes The Flood, tačiau tai atskiros istorijos, kurios sudaro Slibino istorijos (Serpent‘s Tail) seriją. Esekso slibinas 2016 metais tapo Didžiosios Britanijos metų knyga ir gimtinėje sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Karalienės Viktorijos laikų „tapetinis“ viršelis sufleruoja, kad romanas galėtų būti tamsių paslapčių persmelktas gotikinio stiliaus pasakojimas, tačiau visgi jis labiau šliejasi prie klasiko Charles Dickens maniera rašomos literatūros. Nieko nuostabaus, nes ne veltui Ch. Dikensas laikomas klasiku, jo literatūroje pasiliko visa, ką galima drąsiai vadinti Viktorijos epochos mąstymo, pasaulėžiūros ir gyvenimo būdo pamatais.

Autorė tik iš dalies rekonstruoja Viktorijos laikmečio socialinį gyvenimą. Našlė Kora po vyro mirties išvyksta su sūnumi Frensiu ir palydove Marta į provinciją. Pajutusį laisvos moters gyvenimo privalumus, ji be paliovos džiaugiasi pačiais paprasčiausiais buitiniais dalykais, susižavi fosilijomis ir moterimis mokslininkėmis, kas apskritai prieštarauja Viktorijos laikų moterų moraliai ir gyvenimo būdui gerti arbatą ir plepėti, apkalbinėti, keliaujant iš vieno salono į kitą. Koros charakteris primena maištininkę, bandančią išsilaisvinti nuo itin suvaržyto etiketo ir vyro smurto bei abejingumo, ji nepakenčia korseto, tad net kaime dažnai rengiasi kaip papuola, retai žiūri į veidrodį. Aštrus ir žingeidus Koros protas bei pastoriaus Vilio susitikimas patvirtina seną gerą knyginę tiesą – priešingybės traukia, tačiau pastorius vedęs Stelą ir turi vaikų. Taigi romanas kaip Ch. Dikenso pasaulyje, problemiškai formuojamas per moralės principus.

Emocinį susipažinimo ir užgintos, kone Biblijinės Adomo ir Ievos pažinimo nuodėmės tono istoriją spalvina trijų pasaulių sandūra – senasis pagoniškasis (mitologinis), krikščioniškasis ir naujasis mokslo. Atsiradus paskaloms apie slibiną, kaimiečiai pasiduoda panikai ir baimei, nors niekas kažin kokių konkrečių įrodymų neturi. Vilis tai vadina Neramumais, Kora mokslininko verto tyrinėjimu, na, o kaimiečiai – prakeiksmu. Iš esmės slibinas šiame romane atlieka keletą funkcijų, demaskuoja laikmečio sandūros pasaulėžiūros prieštaravimus bei virsta iliuzijų simboliu, tiek kaimiečiams, tiek Koros ir Vilio santykiams. Derėtų paminėti, kad ši mokslo, religijos ir prietarų sandūra primena rašytojos Hannah Kent Gerieji žmonės, tačiau H. Kent, mano akimis, kur kas meistriškesnė, kuriant šių skirtingų pasaulėžiūrų prieštaringumo tragediją. Nors S. Perry galbūt prieštaravimų ir neieško, jai svarbios diachroninės sąsajos su nūdienos tendencijomis, kaip pati byloja pabaigos žodyje, ji žvelgia šiuo romanu į Viktorijos laikus kaip į mūsų laikų paveldėtas tendencijas.

Sarah Perry

Derėtų paminėti romano Blekvoterio, kuris egzistuoja iš tikrųjų, atmosferą – atšiaurūs Esekso pakrantės vėjai, potvyniai, kvapai, rūkas ir garsai prideda nemažai mistikos, leidžia pasijusti prie jūros. Atšiaurumą įgalina ir Stelos tuberkuliozė, jos maniakiškas polinkis mėlynai spalvai. Kai kada visa tai perteikta išties nebanaliai, bet poetiškai su tam tikra estetine filosofine Viktorijos laikų sugestija.

Sarah Perry romano pasakojimą plečia nestokodama dėmesio antraeiliams veikėjams – apsigimusiam chirurgui ir medicinos maniakui Lukui Garetui, jo draugui Spenseriui, palydovei Martai, galų gale sūnui Frenciui ir Stelos vaikams. Iš esmės autorė sukuria mažą „šokantį“ savo tragedijoje ir džiaugsme pasaulėlį, kuriame daug veikėjų, įkūnijančių Viktorijos laikų gyvenseną, aistras ir praradimus.  Šį veikėjų sujungimą į vienalytę epochos pasakojimo koliažą pavadinčiau sėkmingu, ypač viską vainikuoja laiškų žanras, nuolat įsiterpiantis į pasakojimą kaip esminė komunikacinė tų laikų priemonė ir, aišku, galimybė išreikšti dvilypį siuntėjų ir adresatų psichologiją. Šįkart buvo smagu paskaityti išnašose Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės, kuri vertė kūrinį, komentarus.

Visgi romanas, kaip jau komentavo Aušra Maldeikienė Goodreads portale, skirdama kūriniui tris žvaigždutes iš penkių, yra madingas. Neneigsiu, kad vietomis prisiminiau paauglystėje skaitytą Harį Poterį ir Paslapčių kambarį, kur burtų ir kerėjimo mokykloje slankiojo basiliskas ir visus savo žvilgsniu paversdavo akmeniu. Visgi romanas dvelkia lengvu priėjimu bet kokiam skaitytojui, jame dera tai, kas iš esmės paskutiniu metu labai populiaru ne vien britų literatūroje – gurmaniško skaitymo ir populiariosios, „greitosios“ literatūros junginys – romane minimas auksas, kuriuo japonai senovėje sulipdydavo sudužusias indus, sakyčiau, taip ir su šių literatūrų prabomis – kuris iš dalies patenkina gurmaną skaitytoją, iš dalies patenkina ir metro ar vieškeliu autobusu važiuojantį nors kiek prakutusį valstietį skaitytoją. Gražus romanas apie meilės formas laikmečio moralės gniaužtuose, apie feministinį išsilaisvinimą ir apsisprendimą gyventi dėl savęs, apie mokslo ir prietarų grumtynes, kurios ne visada baigiasi tragedija, bet veikiau krikščioniška didaktika. Gražus romanas, lengvas skaitymas su iš anksto numanomu siužetiniu vingiu, skirstas daugeliui skaitytojų.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Literatūriniai laiptai Balamando universitete (Libanas) (Balamand literary stairs)

Sveiki,

Pamačiau šiuo laiptus šiose fotografijose ir nebegalėjau atsistebėti kaip paprasta idėja gali tapti tokia žavia, pozityvia ir primenančia, kaip keitėsi žmonija, jos mąstymas, suvokimas apie meną, pasaulį bei save pačius.

Šie literatūriniai laiptai Balamando universitete (Libane) imituoja reikšmingų žmonijai knygų nugarėles kaip pakopas iki šių dienų pergalės. Lietuvoje galėtume turėti kokią nors alternatyvą, tarkime, su lietuvių literatūra.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Christina Aguilera "Unless It's With You" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Vis grįžtu prie naujausio, dar šiais metais pasirodžiusio Christinos Aguileros albumo „Liberation“ dainų ir šįkart noriu su Jumis pasidalyti ypatinga albumo balade, kuri vadinasi „Unless It‘s With You“, kuri pergalingai užbaigia „Liberation“ albumą.

Kaip jau tampa įprasta, jeigu baladę dainuoja Christina Aguilera, ji tampa reto grožio kūriniu, kuriame emocija, išgyvenimai ir tekstas, žinoma, ir melodija eina išvien. Pati atlikėja yra prisipažinusi, kad jos arkliukas yra būtent toji aukštoji muzika, tos baladės, kurios puikiai atskleidžia ne tik jos vokalinius sugebėjimus, bet ir gebėjimą perteikti emocijas. Manau, daina turėtų patikti Adele gerbėjams ir apskritai tiems, kurie mėgsta vokalines divas, tokias kaip Whitney Houston, Celine Dion, Aretha Franklin ir kt.

Šioji baladė kažin kokia itin asmeniška, gal kiek primena savo polėkiu iš jos „Lotus“ albumo tikrai puikią dainą „Blank Page“. Šįkart Aguilera įrodė, kad pati geba rašyti stiprias balades ir visai nereikia nei SIA, nei Lindos Perry, kurios kadaise padėjo atlikėjai sukurti fantastiškų kūrinių. Senoji geroji mokykla, štai ką man primena be proto jausmingoji daina „Unless  It‘s With You“, kuri albume gali rungtis nebent su ne ką prastesne daina „Twice“. Pasiklausykite:

Žodžiai / Lyrics

"Unless It's With You"

Never wanted to feel weak in love, give up control
Never wanted to let down my guard, be vulnerable
Never wanted to feel helpless or too comfortable
I make it on my own, hey

I've been thinking a lot about the way that people change
The most beautiful beginnings can go down in flames
It's inevitable, and that's what's got me so afraid
I'd rather be alone

I don't want no white picket fence
Dozen roses and a wedding dress
Fairy tales are fake happiness
But here we are and I must confess

Yeah, I'm in over my head feeling confused
I'm losing my mind, don't know what to do
'Cause I don't want to get married
Unless it's with you, unless it's with you

You came into my life when I wasn't trying to find
Anybody to love, hiding what I felt inside
But you opened me up and now I finally realize
I'll be your girl for life

We don't need a big audience
Thousand people we never met
Me and you and a couple of friends
And here we are and I must confess

Yeah, I'm in over my head feeling confused
I'm losing my mind, don't know what to do
'Cause I don't want to get married
Unless it's with you, unless it's with you

And oh, I know that it's scary
But I know that it's true, I'm saying "I do"
'Cause I don't want to get married
Unless it's with you, unless it's with you

Beating heart and trembling hands
Take me just the way I am
'Cause all that I want is one and the same
For the rest of my days, for the rest of my days

You can ask me in a hundred years
If I would still be standing here
When we're old and gray, I'd answer the same
Our love will remain, oh, our love will remain

Yeah, I was over my head feeling confused
Been losing my mind, don't know what to do
'Cause I don't want to get married
Unless it's with you, unless it's with you

And oh, I know that it's scary
(But I know that it's true, I'm saying "I do")
'Cause I don't want to get married
Unless it's with you, unless it's with you
Unless it's with you

Jūsų Maištinga Siela

Knyga "Koranas" القرآن - literatūrinis prasmių vertimas

 Sveiki,

„Koranas“ – svarbiausia islamo išpažinėjų knyga, kuri tapo šiemet mano pačiu netikėčiausiu šių metų pirkiniu iš knygų pasaulio. Pamačiau ir negalėjau atsispirti, nors nesu islamistas ir ne itin domiuosi šia religija, kurią paskutiniu metu sunku atskirti nuo politinių agresijos apraiškų, tačiau „Koranas“ lieka ne vien tik šventa knyga, bet kartu ir literatūra.

Romo Jakubauskio ir Sigitos Gedos vertimas kažkada užplieskęs aistras dėl pirmojo vertimo, šįkart, kaip suprantu, su kiek pakoreguotu vertimu, kuriam žalią šviesą įjungė Lietuvos musulmonų suitų centras, duodamas leidimą išleisti naują „Korano“ tiražą. Ir jis nuostabaus estetinio grožio leidimas!

Jūsų Maištinga Siela

Knyga Jelena Blavatskaja (Елена Петровна Блаватская) "Slaptoji doktrina. Kosmogenezė"

Sveiki,

Sunku patikėti, kad lietuviškai turime išsivertę Jelenos Blavatskajos (kai kur verčiama kaip Helena Blavatskaja) knygą „Slaptoji doktrina. Kosmogenezė“, kuri pirmąkart išleista 1888 metais. J. Blavatskaja yra teosofijos pradininkė, viena pirmųjų, keliavusi po pasaulį ir sujungusi į vieną religiją, filosofiją ir mokslą. Iš dalies jos knyga daugiau nei prieš šimtmetį lyg ir priklausytų ezoterinei literatūrai, kitą vertus, daugelis sako, kad tai begalinis žinių šaltinis. Šiandien, kai visi raštai lengvai prieinami, tikriausiai daugelis renkasi lengvą literatūrą, tačiau negalėjau neįsigyti šios knygos. Bandysiu kada nors skaityti.

Pirmąkart apie Jeleną Blavatskają išgirdau, o tiksliau perskaičiau, skaitydamas Jurgos Ivanauskaitės „Tibeto mandalą“, kurioje retkarčiais užsimenama apie Blavatskają, tačiau tuokart nieko lietuviškai neradau ir šioji pavardė užkrito atmintin, kol „Obuolio“ leidykla nepateikė staigmenos. Iš rusų kalbos pirmąjį didžiulį tomą vertė Antanas Stungurys. Įvadą parašė Augustina Rugilė Vilkišė. Ką gi, nusimato geras skaitymas, kai tik šioji knyga mane pašauks.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga "Didysis Šekspyras" (William Shakespeare). Svarbiausios dramos, tragedijos ir komedijos

Sveiki,

Taip, pagaliau ir mano bibliotekoje atsirado šis puikios išvaizdos leidinys. „Didysis Šekspyras. Svarbiausios dramos, tragedijos ir komedijos“. Didžiulis estetiškai išleistas leidinys apima tokius Šekspyro kūrinius kaip „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, Makbetas“, „Antonijus ir Kleopatra“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Ričardas III“, „Vindzoro šmaikštuolės“, „Julijus Cezaris“ ir „Koriolanas“. Visus juos išvertė Aleksys Churginas, na, o įžanginį knygos žodį apie Šekspyro įtaką, jo kūrybą ir gyvenimą straipsnį „Shakespeare‘as interneto epochoje“ parašė Gediminas Jankauskas.

Toli gražu ne visas dar Šekspyras prieinamas lietuvių kalba. Nors visai neseniai šias spragas bandė užpildyti vertėjas Saulius Repečka, išvertęs „Klaidų komedija“ bei „Troilas ir Kresida“. Ką gi. abu šiuos leidinius kaip knygofilas turiu savo bibliotekoje.

Jūsų Maištinga Siela

Gailė Garnelytė "Ramybės diena" (apsakymas publikuotas žurnale "Metai", 2018 Nr. 7)

Sveiki,

Netikėtai perskaičiau „Metuose“ publikuotą Gailės Garnelytės (g. 1987) apsakymą „Ramybės diena“. Tiesą sakant, apie G. Garnelytę niekada nieko nebuvau girdėjęs. Trumpame pristatyme, sakoma, kad ji baigė lietuvių kalbą ir kino dramaturgiją, rengia kūrybinio rašymo kursus.

Perskaitęs „Ramybės dieną“, pamaniau, kad G. Garnelytė galėtų išleisti vykusių apsakymų rinkinį. Tekste pasakojimo personažą pasirinko Bertą (Bertoldo trumpinys) vyriškosios lyties, kuris praeityje turėjęs sunkumų, jau ilgą laiką gyvena intensyvų kūrybinį gyvenimą, bet nori pasiskirti sau ramią dieną, per kurią galėtų medituoti, atlikti ritualus. Jau nuo pat pradžių aiškus pasakojimo kodas, kuris primena F. Kafkos „Proceso“ absurdo kodą. Juo labiau Bertas trokšta ramybės, tuo labiau lemta tai ramybei drumstis – mamos skambutis, pagalba tetai, rūpesčiai dėl šuns ir kt. Iš esmės tai yra lekiančio, laiko nerandančio ir kasdienybės darbams besiaukojančio dažno šiuolaikinio žmogaus problema. Ramybės ir dvasinio augimo troškimas dažnai būna užgriozdintas nuolat atliekamų darbų gausa, kad galėtum apmokėti sąskaitas ir kaip nors išgyventi. Apsakymas iš dalies kritikuoja tokią nesveiką prievolėmis ir vergovine santvarka grįstą gyvenimo būdą.

Kitą vertus pasakojimo ritme „prasimuša“ Berto praeitis – alkoholiko mergišiaus gyvenimo ritmas, kuriam senasis Bertas pavydi. Negavęs ramybės dozės ir pamatęs, kaip gyvena jo konkurentas, jis desperatiškai neria į anų laikų girtuoklystę, bet ir čia, kaip ir buvo galima tikėtis, jį persekioja nesėkmė. Dėl šuns jis neįleidžiamas į barą, tada eina pirkti alkoholio ir nesveiko maisto į parduotuvę. Atrodo, tuoj tuoj veikėjas pasiduos silpnybei, sąmonės užtemimui, kurį autorė labai gerai psichologiškai grindžia pasidavimui, tačiau finalinė Berto pabėgimo ir juoko scena iš tikrųjų užbaigia apsakymą skaidriai ir netikėtai. Ramybės dienos vos netapo beprotiško nuopuolio diena.

Apsakyme sukurta priartėjimo prie destrukcijos intriga, tačiau viską vainikuoja nepasidavimas. Štai kur yra būdas nustebinti skaitytoją. Sekant jau žinomą pasakojimo ritmą, galima už įvykių vingio tikėtis paties blogiausio – ramybės troškimas sunaikina dvasinio augimo troškusį Bertą. Bet ne, priartėjimas prie destrukcijos tampa dvasiniu gyvenimo išbandymu, kurį Bertas, padedamas savo angelo sargo šuns Barto, išlaiko, ir priešingai nei F. Kafkos „Procese“, šis apsakymas palieka skaidrias ir pozityvias mintis tarsi būtų, žargonu tariant, linksma istorija apie susifeilinimą, menkniekį, iš kurio galima pasijuokti. Bet kartu tai istorija apie, koks gali būti galingas impulsas ir perspėjimas, kad už to juoko ir pabėgimo nuo policininko, visgi buvo grėsmingas nuopuolis ir jis visada yra ir bus, kol kaip detonatoriaus laikrodukas tiksės Berto širdis.

Sveikinu autorę su geru apsakymu. Ir visiems linkiu ramybės dienų ne vien tik išbandymų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano pusbrolis Vinis" / "My Cousin Vinny"

Sveiki,

Filmas „Mano pusbrolis Vinis“ (angl. My Cousin Vinny) (1992) viena senesnių ir matomai gerai tiek žiūrovų, tiek kino kritikų įvertinta komedija. Tikriausiai filmas labiausiai žinomas dėl aktorės Marisos Tomei, kuri už automobilių žinovės vaidmenį pelnė „Oskarą“ kaip geriausia antraplanė aktorė.

Filmas „kabina“ nuo pat pirmųjų scenų, kai du jauni mulkiai pavagia skardinę iš parduotuvės ir įsivelia į keistą kuriozinę apklausą dėl žmogžudystės policijos nuovadoje. Iš esmės visas pradžios filmo komizmas yra absurdiškas nesusikalbėjimas ir apgailėtinas policijos darbas, neužduodant tiesioginių ir gerai suformuluotą apklausos kausimų. Aišku, kai atvyksta pusbrolis Vinis, paskutinis liurbis su žavia mergina, kurie apsistoja prie geležinkelio, darosi viskas aišku. Apskritai visa Vinio povyza, ištarti žodžiai ir taip, kaip jis rengiasi, rėkte rėkia, kad jis yra vienas didžiulis nesusipratimas. Bet nebūtų komedija teisinga komedija, jeigu ir tokiems kaip Vinis kartais nepasisektų. Kaip jau galima numanyti, jis bylą vis tiek laimės, tik kokiais būdais jis padarys ir ką pasiūlys filmo scenaristai, belieka tik mėgautis. Priešingai nei būtų galima tikėtis, visgi filmas įtraukia į savo komizmą, netgi pavadinčiau filmą su kibirkštėle, dėl ko, žinoma, filmas nepavaldus laikui, todėl tokia komedijos klasika  iš esmės yra nesenstanti.

Dabar galiu pasakyti, jeigu reiktų kokios nors visiems prieinamos, bet neprastos amerikietiškos komedijos, tikriausiai rekomenduočiau visgi pažiūrėti „Mano pusbrolis Vinis“. Nežinau, kaip kitiems, bet jaučiu 90-ųjų pradžios dešimtmečiui šiokius tokius sentimentus, savotišką vaikystės nostalgiją, nors toji realybė ir amerikietiška, bet tai visgi neatgaminama, nors paskutiniu metu šiuolaikinis kinas ir bando rekonstruoti to dešimtmečio, prieš didįjį technologijų sprogimą, dvasią. Šis filmas dar kartą nuostabiai priminė tas gatveles, automobilius, aprangą, šukuosenas ir suprantu, kad su tokio vaizdo kinu esu užaugęs.

Ir iš tikrųjų gera komedija, rekomenduotina ne tik plačiajai rinkai, bet ir gurmanams.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela