Sveiki,
Tikriausiai
„Tarnaitės pasakojimą“ (kai kur
verčiama kaip „Tarnaitės istorija“)
(angl. The Handmaid‘s Tale) apibūdinčiau
kaip pilką, slogų, bet įdomų serialą, pastatytą pagal Margaret Atwood romaną
tuo pačiu pavadinimu. Antrasis sezonas visada geram ir daug nominuotam serialui
yra išbandymas: ar toji sėkmė ir vizija tebuvo tik laikinas kūrybinis
blykstelėjimas, ar kai kas daugiau? Beveik net neabejojau, kad „Tarnaitės
pasakojimo“ kūrėjai turėtų ir toliau sistemingai kurti istoriją pagal pirmojo
sezono nubrėžtą modulį.
Vienintelis
kirbėjęs dalykas buvo, o kas bus toliau, jeigu pirmasis sezonas sutalpino
praktiškai viską, kad M. Atwood buvo parašiusi 1985 metais išleistame romane,
kuris neturėjo tęsinio? Visgi rašytoja, kad jau ir sulaukusi garbaus amžiaus ir
vis dar itin produktyviai dirbanti ir pilna energijos, ryžosi toliau bendradarbiauti
su serialo kūrėjais ir rašyti antram sezonui scenarijų, pratęsdama daugiau nei
prieš 30 metų pabaigtą „Tarnaitės istoriją“.
Antrasis
sezonas prasideda gana žiauriomis tarnaičių kankinimo apeigomis, kadangi jos nusižengė
įstatymui. Tiesą sakant, po pirmosios serijos pajutau sezone atsivėrusią
kūrybinę duobę, tarsi būčiau įkritęs į „tempiamos gumos“ pasakojimą, kurioje
reikia spragų, kad rastųsi naujas įtampos taškas. Pabėgusi tarnaitė Ofreda kurį
laiką slepiasi neaiškiuose tarnybiniuose pastatuose – tam skiriama beveik trys
serijos, kuriose su pagrindiniu personažu nieko nevyksta: ji laksto po
teritoriją, sportuoja, apžiūrinėja anų laikų daiktus, šį bei tą prisimena iš
praeities... Tiesą sakant, labai suabejojau, ar aktorė Elisabeth Moss ką nors
gero bepateiks šiame sezone ir vargu, ar begalės pateisinti pelnyto Emmy
apdovanojimo.
Ne ką
įdomiau būta ir pirmosiomis serijomis Fredo ir Serenos namuose. Tiesą sakant,
jų istorija atrodė apleista ir nereikšminga. Užtat atsirado nemažai scenų iš
nuodingų teršalų kolonijos, kuriose atsiduria iš pradžių Emily, o vėliau
Džanina. Tai tikriausiai bene geriausia pirmųjų trijų serijų epizodas. Didžiausia
ir nuobodžiausia šio sezono skylė man pasirodė trečioji serija – Ofredos nesėkmingas
pabėgimas į Kanadą buvo toks tragiškai nevykęs, kad praktiškai nei scenarijaus
autorė, nei serialo kūrėjai neturėjo kitos galimybės kaip tik tampyti liūtą už
ūsų, žadinant netikrą intrigą – ir kvailiui buvo aišku, kad Ofreda nepabėgs ir
nutiks kas nors siaubingo.
Sezonas
gerokai pasitaisė, kai Ofreda grįžta pas savo šeimininkus. Čia vėl atsiranda
namų intrigos. Teta Lidija smarkiai prižiūri besilaukiančią Ofredą, o toji
jausdama, kad yra ypatinga, imasi šiokio tokio protesto. Jeigu pirmajame sezone
apskritai tarnaitės buvo tylios, tai šiame sezone jos tampa maištininkėmis –
surengia teroro ataką, nesibodi pasiginčyti su savo šeimininkais ir atrodo, kad
tetos Lijos baimės mokymo metodai pamažu ima blėsti, bet netrukus ima keistis
valdžios struktūra, vis daugiau valdžios įgyja vyrai ir sistema tampa
absoliučiai patriarchalinė, kas iš esmės suformuoja dar didesnę įtampą Fredo ir
Serenos santuokoje.
Elisabeth
Moss, atlikusi Ofredos vaidmenį, (beveik tuo neabejoju) vėl prasibraus pro
svarbiausius televizijos apdovanojimus. Jau vien kiek pastangų reikalavo jos gimdymo
scena, kuri tęsėsi su visokiais praeities inkliuzais visą seriją. Visgi šio
sezono naujoji vinis yra iš Australijos kilusi aktorė Yvonne Strahovski,
suvaidinusi Serenos Vaterford vaidmenį. Pirmosiomis serijomis primiršta, ji
blyksteli visai kitomis spalvomis maždaug nuo sezono vidurio. Be galo
sudėtingas jos psichologinis vaidmuo. Serena atsidūrusi tarp neišsipildžiusio „geresnio“
pasaulio vizijos, vyro šalto abejingumo bei neišsipildžiusios motinystės,
atrodo, tuojau palūš. Kartais ji šalta ir neabejojanti, kai kada priešgyniaujanti
ir prieštaraujanti viskam, ką pati kūrė... Toks dvilypis besiblaškantis
personažas, kuris žiūrovui kelia dviprasmiškus jausmus: ir gaila jos, ir kartu
pikta dėl naivių sprendimų ir praeities klaidų.
Paskutiniųjų
kelių serijų įvykiai sparčiai pakelia serialo dinamiką, o kartu ir kokybę. Žūsta
netikėtai keletas veikėjų, suorganizuoti pabėgimai, gaisras, Niko sukilimas
prieš Fredą ir kiti žaibiški dalykai nebeleidžia žiūrovui atsikvėpti. Didžiausi
ir svarbiausi akcentai, kaip jau įprasta serialams, sudėti sezono pabaigoje. Ir
neprikibsi – tai paskata kitais metais laukti naujojo sezono. Koks jis bus? Galima
tik įsivaizduoti, kad tik dar žiauresnis ir negailestingesnis, bet net ir naiviausias
žiūrovas tikriausiai gali numanyti, kad Ofreda viską perbris ir viską iškentės,
kad tik susigrąžintų savo dukrą Haną. Iš paskutiniųjų kadrų galima spėti, kad
ji gali kitame sezone nepabijoti, o galgi net nekrūptelėti, spausdama šaunamojo
ginklo gaiduką į vis labiau ir labiau ją įsimylėjusį prievartautoją Fredą. Visgi
nykiai prasidėjęs antrasis sezonas (neskaitant neblogos pirmosios serijos) užsibaigia
pergalingai ir aštriai. Norisi tikėti, kad kūrėjai kitame sezone nedarys
atokvėpių duobių ir geriau padarys mažiau serijų, bet išties vertų aiktelėjimų,
nei ištęstų šalutinių vingių epizoduose.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą