Sveiki,
Šiandien
pedagogai grįžta iš atostogų į mokyklas ir susiduria su neišvengiamais
pertvarka dėl apmokėjimo. Sudėtingos sistemos skaičiuoklė, apie kurią jau esu
kalbėjęs, daugybė kitų klaidinančių ir visaip kitaip protą ir būtį
apsunkinančių sistemos sraigtų tiesiog neišvengiamai pedagogus paverčia vergais.
Perskaičiau dar birželio mėnesį publikuotą mokytojos Judytos Tekingunduz
straipsnį. Emocingą. Skaudų. Tikriausiai švietimo ministrei Jurgitai
Petrauskienei net neįkandamas, nes kitaip būtų mirusi iš gėdos. Šitoks
švaistymas naujai sistemai, kai galėjo pakeisti tik pamokos įkainius yra
apgailėtina nepagarba ir apiplėšimas kiekvieno pedagogo ir mokesčių mokėtojo apvogimas.
Bet dažnai,
kalbant apie pedagogo problemas, pamirštama ir dvasinė pusė, paprasčiausias
orumas, saugumas, pagarba, todėl cituoju kone paveikiausią emociškai citatą,
kuri rodo atvirą žaizdą pedagogikoje, kad apsilipdę gražiomis ugdymosi
vizijomis ir vakarietiškais modeliais, leidome ant pjedes stalo užlipti ne tik
mokiniams, bet ir jų tėvams. Mokytojai, mano žiniomis, persekiojami mokinių ir
jų tėvų, konfliktų metu daromi slapti įrašai, grasinama teismais ir mokytojas
nebegali ne tik apginti savo orumo, bet ir kalbėti pakeltu tonu, o štai mokinys
ir jų tėvai gali. Kas iš to vyksta, kai humanistinių vizijų paketas nuo 2000
metų traukiamas įgyvendinimo link iš esmės nematerializavusi taip kaip norėjosi,
o iškrypo kaip medis ir atvėrė nesuvokiamą bedugnę santykyje ir požiūryje tarp
pedagogo ir mokinio. Šioji citata iš esmės lyg ir buitiška, tačiau...
Pamąstykime.
Visą straipsnį
perskaitysite ČIA.
Jūsų Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą