Tris albinosus auginanti tamsiaodė brazilė saugo vaikų svajones

Vos gimę jie išvydo daugybę pasaulio spalvų, tačiau jų pačių spalvos pasaulis nepamatė. Jie gimė be spalvos. Trys tamsiaodės brazilės Rosemere Fernandes vaikai yra albinosai. Jų oda ir plaukai balti kaip sniegas, kurio vietiniai žmonės nėra matę. Sesės Esthefany Caroline bei Ruth Caroline ir jų brolis Kauanas negali pasislėpti kitų vaikų būryje - juos iškart pastebi aplinkiniai. Vieni bijo prie jų prisiliesti, kiti - kėsinasi pagrobti.

Baltasis trejetas su motina ir dar dviem tamsiaodžiais vaikais gyvena skurdžiai ir glaudžiasi lūšnoje, Brazilijos šiaurės rytuose esančioje Pernambuko valstijoje. Išgirdę apie Fernandesų šeimos atvejį stebisi net visko skaitę mokslininkai-genetikai. Trys iš penkių šeimos vaikų yra albinosai. Vaikų tėvas - taip pat tamsiaodis afrobrazilas.

Paprastai šis genetinis defektas nustatomas vidutiniškai vienam iš 20 tūkst. naujagimių. Albinoso organizme esantis recesyvinis genas slopina pigmento melanino sintezę. Melaninas organizme atlieka daugybę funkcijų, iš kurių viena - saugoti odą nuo ultravioletinių spindulių. Todėl karšta Brazilijos saulė Rosemere Fernandes vaikams yra pražūtinga.

Dėl melanino stygiaus albinosai prastai mato. Jų gyvenimas - lyg naktinių paukščių - visada tamsoje. Esthefany Caroline klega, kad ji yra baltas šuo, tačiau supyksta ir apsiverkia, kai mokykloje iš jos tyčiojasi vaikai.

Iš pradžių bendraklasiai bijojo baltaodžių vaikų.

Net žaisdami slėpynes jie niekad neliesdavo Fernandesų. Albinosus nuo atskirties išgelbėjo tik sumani mokytoja - ji liepė visiems klasės moksleiviams įsikabinti į didelį sukimo lanką. Stovėdami ratu ir visi kartu laikydami rankose lanką vaikai išmoko vieni kitų nebijoti. Nebijoti, kad jų oda išbluks.

O motina savo baltapūkėms atžaloms šnabžda, kad jie yra angelai. Galimybė, kad trys albinosai gims vienoje šeimoje - viena iš milijono. Kauanui yra penkeri, Ruth Caroline - aštuoneri, o Esthefany Caroline - dešimt metų. Labiausiai jie džiaugiasi, kai už lango lyja. Tada jie gali eiti žaisti su lietaus lašais į lauką - negailestingą saulę slepia debesys.

Nuo saulės vaikus gelbsti nebent specialūs kremai, pavyzdžiui, „PhotoDerm 100“, tačiau 96 JAV dolerius kainuojančio indelio užtenka tik trims savaitėms. Kremas - pernelyg didelė prabanga varganai gyvenančiai šeimai. Vaikus namie išlaiko televizorius. Saulė šių vaikų akims daro daug didesnę žalą negu ekranas. Vis dėlto berniukas kartais užsimerkia ir dieną pasileidžia tekinas gatve.

Neturint apsauginio kremo nueiti į mokyklą, kuri už 200 metrų, vaikams yra didelė kančia. Dažnai jie apsirengia didelius vyriškus naktinius marškinius, kurių kraštai velkasi žeme. Jeigu oda gauna daugiau saulės, atsiveria žaizdos.

Motina bijo, kad vaikams neišsivystytų odos vėžys. Ji sako, kad paskutinį kartą vaikus apsauginiu kremu tepė prieš du mėnesiusMotiną labai skaudina aplinkinių reakcija, kai jie ima klausinėti, kieno šie trys vaikai. Rosemere prisimena, kai kartą prekybos centre ją su dukromis sustabdė apsaugos darbuotojai ir ėmė kaltinti vaikų grobimu. Apsauginiai tikrino, ar sutikti jaunieji Fernandesai neįtraukti į ieškomų vaikų sąrašą.

Po gimdymo ligoninėje buvo kilęs šurmulys - motinos artimieji netikėjo, kad tamsiaodei gali gimti baltas kūdikis. Jie mėgino išsiaiškinti, ar gydytojai netyčia nesukeitė naujagimių. Giminės buvo priblokšti, bet galiausiai nurimo, kai moteriai gimė antras albinosas. Medikai išvengė tardymo.

Be to, motina tikina, kad vieną jos vaiką kartą bandė pagrobti svetimi asmenys. „Kartą stovėjau prie labai gražaus turtingų žmonių namo. Pro šalį ėjęs vyras tikriausiai pamanė, kad aš esu turtingos šeimos auklė, kuri išėjo į gatvę su turtuolių vaiku“, - pasakoja R.Fernandes. Grobikas čiupo mergaitę, bet motina jos nepaleido, stvėrė į glėbį ir pasileido bėgti. 27 metų moteriai pavyko pasprukti ir pasislėpti nuo nusikaltėlio.

Per mėnesį R.Fernandes gauna 122 JAV dolerių socialinę pašalpą. Vaikų tėvas duoda 200 dolerių šeimos išlaikymui. „Tėvo paramą išsikovojau teisme“, - pabrėžia moteris.

Penkis vaikus auginanti moteris sunkiai suduria galą su galą, tačiau jos vaikai dėl to nenustoja svajoti. Baltapūkis Kauanas nori būti santechniku arba odontologu, Ruth - dirbti policijoje, o Esthefany svajoja tapti modeliu.

Straipsnis paimtas iš www.lrytas.lt

Maištinga Siela

Europa XXI amžiuje taps islamišku žemynu

Nors ir pranešama, kad 2008 m. gimstamumas didėjo visoje Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvoje šis padidėjimas buvo pats didžiausias, skeptikai tvirtina, jog priežasčių dėl to džiaugtis nėra. Už didžiąją dalį Europos gyventojų prieaugio atsakingi imigrantai iš islamiškų šalių, kurie jau artimiausiu metu neatpažįstamai pakeis senosios Europos veidą.

Europos kultūra neišgyvens iki XXII amžiaus

Konservatyviuose JAV, Kanados ir Vokietijos sluoksniuose vis plačiau pasigirsta nuomonės, kad Europa pasmerkta ne tiek demografinei, kiek kultūrinei pražūčiai.

„Daugelis to, ką mes linkę vadinti Vakarų pasauliu, nesulauks šio amžiaus pabaigos; didžiąją dalį šio išnykimo mūsų karta dar spės pamatyti, įskaitant daugelio, jeigu ne visų, Vakarų Europos šalių pražūtį“, - prieš kelerius metus rašė JAV gyvenantis kanadiečių politikos komentatorius Markas Steynas.

Rusija ir Vokietija – islamo valstybės

Jau šio amžiaus pabaigoje senajame kontinente dominuos musulmonai. Netgi Rusija 2050 m. taps islamiška valstybe, nes jau šiuo metu kas penktas gyventojas yra musulmonas. Toks pat likimas laukia ir Vokietijos. Jeigu demografinės tendencijos išliks tokios pat, jau po 39 metų Prancūzijoje kas penktas gyventojas taip pat bus musulmonas.

Pagrindinė tokio scenarijaus priežastis – nepaprastai mažas vietinių Europos tautų gimstamumo rodiklis, palyginti su imigrantų iš islamiškų šalių prieaugiu.

„Eurostat“ duomenimis, 2007 m. Prancūzijoje gimstamumo rodiklis buvo 1,8, Didžiojoje Britanijoje – 1,6, Graikijoje – 1,3, Ispanijoje – 1,1.

Mažėja vietinių populiacija

BBC televizija praneša, kad Europai būtinas 2,11 gimstamumo lygis - priešingu atveju neužteks naujų gyventojų, kad būtų užtikrintas europietiškos kultūros tęstinumas. Tik nedidelė dalis Europos šalių gali pasigirti tokiu aukštu gimstamumo rodikliu. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2008 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo vos 1,47.

Imigrantų iš islamiškų valstybių šeimose jis yra gerokai didesnis, o tarp Prancūzijos musulmonų siekia net 8,1.

Rusijoje dėl ankstyvo gyventojų mirtingumo, alkoholizmo ir prastų gyvenimo sąlygų populiacija kasmet mažėja 700 tūkst. žmonių. Maskvoje rusų gimstamumo indeksas tėra 1,1, o imigrantų iš musulmoniškų Rusijos respublikų šeimose moteris vidutiniškai pagimdo po 10 vaikų.

Diskusiją sukėlė prieštaringas vaizdo klipas

Pesimistiškai nusiteikę mokslininkai tvirtina, kad tragišką demografinę padėtį Europoje vaizdžiai iliustruoja paprastas pavyzdys. Jeigu dvi poros tėvų turi tik po vieną vaiką, o pastarieji susilaukia taip pat tik vienos atžalos, tai reiškia, kad pasaulyje gyvens tik ketvirtadalis anūkų, kiek buvo senelių. Prieštaringo vaizdo klipo „Islamiškasis tvanas“, kurį internete peržiūrėjo daugiau nei 10 mln. žmonių, autoriai teigia, jog nė vienai kultūrai nepavyko išvengti išnykimo, jeigu gimstamumo indeksas nukrenta iki 1,3.

Nors minėtą klipą pasmerkė daugelis politikos ir kultūros analitikų dėl jame pateiktų iškraipytų faktų, jame iškeltos problemos jau senokai diskutuojamos Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos spaudoje.

Kanadoje vietinių gyventojų gimstamumo rodiklis tėra 1,6, o islamas šioje šalyje – sparčiausiai auganti religija. Apskritai pasaulyje pagal pasekėjų skaičių islamas jau seniai yra antroji religija po krikščionybės.

Išprievartavimų banga

Nuosaikesni kultūros analitikai tikina, kad jie neturi nieko prieš islamą ar imigrantus iš musulmoniškų šalių, tačiau pripažįsta, jog vietinių papročių neperimantys radikalūs musulmonai kelia grėsmę tradicinei Vakarų kultūrai.

Neigiamus islamiškosios imigracijos aspektus priminė per Europą nusiritusi išprievartavimų banga. Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, o taip pat ir Australijoje, per pastaruosius kelerius metus užfiksuota nemažai žiaurių išprievartavimų, kuriuos vienija panašus scenarijus: baltaodę moterį išprievartauja grupė jaunų musulmonų imigrantų.

Norvegijoje 80 proc. musulmonų įvykdytų išprievartavimų aukos yra norvegės. Prancūzijos pietuose iš visų musulmonų įvykdytų išprievartavimų 30 proc. yra žiaurūs grupiniai išžaginimai.

Muftijus kaltina moteris

Pasak visame pasaulyje žinomos Islamo enciklopedijos autoriaus, vokiečių mokslininko Peterio Raddatzo, Korane aiškiai sakoma, kad vyras gali „artintis prie moters“ kada panorėjęs ir „mėgautis ja kaip tinkamas“, o islamo neišpažįstančios moterys apskritai yra „karo grobis“, jei tik musulmonas laikosi priesako kariauti su netikinčiaisiais.

Danijoje gyvenantis muftijus Shadidas Mehdi 2004 m. yra pasakęs, kad Vakarų moterys savo elgesiu viešose vietose „prašosi būti išprievartaujamos“. Skandinavijos šalių ir Prancūzijos teisėsaugininkai vis garsiau prabyla apie tai, kad imigrantai musulmonai prievartauja vietines moteris, nes yra nuoširdžiai įsitikinę, kad jos yra „žemesnės“ už „padorias“, galvas prisidengusias, musulmones.

Musulmonai skundžiasi dėl diskriminacijos

Imigrantų iš islamiškų šalių atstovai tikina, kad dėl neigiamo jų įvaizdžio kalta žiniasklaida, išpučianti atskirus nusikaltimus ir su nusikaltėliais sutapatinanti visus musulmonus. Be to, jie teigia ne tik neketinantys „užkariauti“ Vakarų pasaulio, bet ir patiriantys nuolatinę diskriminacija mokyklose bei kitose valstybinėse institucijose.

Liepos mėnesį Niujorko meras Michaelas Bloombergas atmetė miesto tarybos prašymą paskelbti dvi musulmonų religines šventes visuotinėmis nedarbo dienomis valstybinėse mokyklose„Niujorkas yra daugiakultūrinis miestas. Jeigu leisime kiekvienos kultūros atstovams švęsti visas šventes, nebus kada dirbti“, - pareiškė M.Bloombergas.

Didžiausią musulmonų populiaciją Europoje turinčiai Prancūzijai uždraudus mergaitėms nešioti tradicinį visą kūną dengiantį musulmonų apdarą valstybinėse mokyklose, šalyje kilo didelis pasipiktinimas. Nepaisant to, šiuo metu svarstoma, ar nereikėtų šio draudimo įvesti ir visose viešosiose vietose.

Tačiau vienos privačios žvalgybos tarnybos duomenimis, nors Prancūzijoje nuolat piktinamasi dėl musulmonų, kurie atsisako perimti vietinius papročius, šalyje tėra 367 moterys, nešiojančios visą kūną dengiantį apdarą.

„Vadinasi, islamiškų apdarų tema buvo diskutuojama aistringai, tačiau be rimtų argumentų“, - daro išvadą prancūzų dienraštis „Le Monde“.

Europai grėsmė didesnė nei JAV

Vokiečių žurnalistė Gudrun Eussner sako, kad radikalių musulmonų grėsmė yra reali ir ji Europai yra daug didesnė nei JAV: „Jauni musulmonų imigrantai nekenčia JAV, nes jiems čia nėra leidžiama gyventi pagal šariato įstatymus“. O Europoje, kur musulmonai gyvena dideliuose getuose tokiomis sąlygomis, tarsi niekuomet nebūtų išvykę iš savo kaimo, galimybių elgtis taip, kaip jiems įprasta, yra daug daugiau.

M.Steyno nuomonė apie ateities Europą – dar kategoriškesnė. „Jeigu Europos politikai nemėgins atpratinti visuomenės nuo 35 darbo valandų savaitės, išėjimo į pensiją sulaukus šešiasdešimties ir visuotinės sveikatos apsaugos, tai ES teks importuoti tiek daug darbuotojų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, kad ji taps musulmoniška dar iki 2035 metų. Jau dabar musulmonai yra pirminė populiacijos augimo priežastis Anglijos miestuose. Ar gali visuomenės demografija tapti vis labiau islamiška, o jos politika – ne?“ - retoriškai klausia analitikas.

Straipsnis paimtas iš www.lrytas.lt

M.S.

Iš mano kūrybos: Paskui aitvarą

Paskui aitvarą

Mes gulamės vieni į debesų lovas
Prieš tai ilgai ilgai svajoję apie meilę,
Apie laimę mes svajojame taip karštai,
Karščiau už karštą sniegą, kalnus pusnyje.

Mes leidžiam sau prisiūt sparnus
Ir be skausmo bėgti paskui aitvarą, svajonę.
Mes tokie vaikai, tokie be liūdesio ir skausmo,
Mes leidžiame draugams ilgai ilgai nesugrįžti į namus.

Ir gulamės kaip sunkios pienių galvos,
Palydėdamos gintarinę saulę vakaruos.
Apsimetame, kad nepažįstam nieko nieko
Ir esame kartu su visais, bėgam į rytojų kitą.

Mes ilgai ilgai neleidžiame pražysti sielai,
Bijodami, kad žydėsim tik vieną kartą.
Tik kartelį gersime dangaus platybėj
Ir manysime, kad esame tikri dievai.

Mes gulamės kaip knygos puslapiai balti,
Suspaudžiam savo istorijas tarp akių vokų
Ir ilgai ilgai bėgam paskui aitvarą, svajonę
Ir apsimetam, kad nieko nepažįstam, kad nieko nieko
nenutiko...

2009 02 15

Laikas - prabanga, kurią tausojame arba švaistome veltui

Sveiki mielieji, pastaruoju metu kažkaip apleidau savo blogą. Bet visi turime savų rūpesčių, nuotaikų ir kitų dalykų, kurie tiesiog vagia iš mūsų gyvenimo laiką. Per pastarąją savaitę pagaliau atšventėme „Baltijos kelio“ dvidešimtmetį. Vėl užplūdo patriotinė jausmų banga ir nepaliestas bei nesugadintas fundamentalus vienybės jausmas. Negana to, dar priedu sulaukiau grasinančių laiškų susidoroti su manimi, nes neva esu išsigimėlis ir bravo, gavau dabar naują titulą, pedofilas, kadangi mano www.one.lt skin‘e pavaizduoti du maži vaikai. Iš tikrųjų tokie dalykai turėtų nerūpėti, bet tik ne man. Vėl suaudrino senesnio nesaugaus gyvenimo refleksus. O kai dar tie žmonės iš to paties būrio, dabar suprantu už kokį pasaulį ir kodėl kovoju. Kiekvienas toks „išpuolis“ duoda vis didesnio ryžto, žiebti vis didesnius smūgius atgal ir suvokti tikrąsias žmogaus vertybes, kodėl gyvenu, kodėl kovoju, kodėl nenoriu, kad šimtai tokių, kurie taip pat kenčia įvairias psichologines prievartas, būtų kitoniškai laisvi pagal savo norus, prigimtį ir įsitikinimus. Bet šiandien ne apie tai noriu kalbėti, noriu kalbėti apie? Net pats nežinau. Apie laiką. Taip taip, apie laiką. Vasara jau eina į pabaigą ir sunku patikėti, kad kitą savaitę, jau antradienį, prasideda kalendorinis ruduo. Vasara ištirpo tiesiog ant mūsų galvų net nepaliesdama kojų pirštų galiukų. Laiko sąvoka labai plati ir kiekvienam ji vis kitokia. Vis didėjantis technologijų pasaulis tiesiog taip įtraukia į darbų sūkurius, kad tiesiog pamirštame, kad gyvename. Arba gyvename tik savaitgaliais ir atostogų metu, o visa kita tėra tik egzistavimas, laukimas tikrojo gyvenimo. Iš tikrųjų sunku kovoti su laiku. Klausimas, ar iš vis su juo reikia kovoti ar draugauti? Kažkur teko skaityti, kad žemės ašis šiek tiek pasislinko ir dabar para praranda vieną sekundę, todėl diena susitraukia. Viena vienintelė sekundė ir laikas pagreitėja, žmonės tiesiog įpranta gyventi tokioje aplinkoje, kad laiko nepastebi. Atrodo dar vakar žaidžiau su viena mergaite smėlio duobėje, o šiandien jau ji septyniolikos ir greitai gimdys. Kažkaip neįtikėtinai viskas greitai keičiasi. Kartais makabriškai juokauju, kad gimsti ir belieka atsisėdus laukti tik mirties, nes ji dažniausiai ateina neregėtai greitai. Gimimas, kūdikystė, vaikystė, mokykla, universitetas ar kolegija, darbas, žmona ar vyras, vaikai, anūkai, pirmoji pensija ir galiausiai visa ko gale vainikuoja lakuotas ir visas tviskantis pušinis karstas su raudonu aksomu, bet be čiužinio. O visa kas vyksta šioje distancijoje tėra tik desperatiškas noras išgyventi laiką ir kuo labiau jį pratęsti. Kam? Dėl ko? Jei dalį gyvenimo, mes net nejaučiame, kad gyvename iš tikrųjų. Aišku, yra tokių žmonių, kurie įtaigos pagalba save įtikina, kad laikas praleistas darbuose yra prasmingas, netgi labai. Mano manymu, geriausias laikas yra skirtas gyvenimui čia ir dabar. Tai be galo sunku. Galbūt net neįmanoma viso laiko skirti vien savo gyvenimui, nes tai jau tampa prabanga. Tai visą laiką ir buvo prabanga. O jūs paklauskite savęs, ar norite tokio laiko? Mes vis laukiame naujų išbandymų, naujų naujovių, pavasarių, kažko, ko ne patys kartais nežinome, o kai dažniausiai tai ateina, mes net patys nesuprasdami kaip automatiniai matuokliai pradedame laukti kažko kito. Laikas pilnas stebuklų, ne tik nostalgiško laukimo kokių nors permainų ar įvykių. Laikas gydo žaizdas, prislopina nuoskaudas, laikas gelbsti mus nuo užsiciklinimo. Iš tikrųjų, kas gi pasakys, kam geriausia skirti vieną iš brangiausių savo gyvenimo sąjungininkų – laiką? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Laiką mes suvokiame kaip atkarpą. Nuo to momento iki to momento pabaigos. Visai kaip linijinį gyvenimo distanciją, kaip augimą ir veiksmų, situacijų kitimą, galbūt net chaoso, bet jeigu tai – netiesa? Jeigu laikas yra kitoks? Laikas, kuris egzistuoja mūsų makaulėse visiškai nesiderina su tikruoju Laiku. Nesileisiu į fantazijas, koks visgi tikrasis tas mūsų ir viso Pasaulio Laikas, tai turi gimti jumyse pačiuose. Tiesiog noriu, kad susimąstytumėt, kam skiriate savo laiką? Galbūt parūkimas už kampo penkias minutes, tuo tarpo skirtos pasivaikščiojimui, gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą. Juk nežinai, ką gali sutikti gatvėje, ką galime sutikti stotyje, pavėlavę į autobusų ar traukinį. Niekada nežinai, kas gali nutikti rytoj. Tai sakydamas, vis prisimenu nuostabų filmą „Paslaptinga Benežemino Batoro istorija“. Kaip tame filme puikiai pavaizduotas mūsų gyvenimo laikas atvirkštine ar įprastine tvarka. Gyvenimas yra tarsi distancija, niekada nežinai, kada gali finišuoti. Ir aš nenoriu tikėti, kad finišas yra mirtis. Tai būtų per daug paprasta ir banalu, mūsų racionalių protų atžvilgiu. Bet kaip tame filme sakė, žmonės savo gyvenime kažką daro: vieni gyvenime laukia traukinio, kiti taiso laikrodžius, kažkas būna mama ir tėvu, o dar kiti visą gyvenimą šoka.

Jūsų Maištinga Siela

Odė ryžoms merginoms! Raudonplaukės moterys ir merginos

Sveiki mielieji, kad nebūtų nuskriaustos merginos, šiandien jums pristatau raudonplaukes merginas. Keista, bet būtent „ryžos“ merginos man kone labiausiai patinka, jos visada turi savo išskirtinumo ir aistros. Na taip, juk ne kiekvieno būdo mergina gali, nori ir būna „ryža“ arba raudonplaukė. Tam reikia drąsos ir šiaip savotiško charizmo kalibro. „Ryžas“ merginas tiesiog įsimylėjau, kai pirmą kartą per TV pamačiau Oskaro Koršunovo spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ vaidinančią Rasą Samuolytę su ryškiai žalia suknute. Man taip gražiai atrodo, kad iki šiol eidamas gatvėmis negaliu atitraukti akių nuo raudonplaukių merginų. Jurga Ivanauskaitė taip pat ilgą laiką buvo raudonplaukė, mano mama dažydavo plaukus tamsia rubinų spalva ir nuo vaikystės imponavo ši ryški, aistringa ir įdomi spalva. Rasa Samuolytė, Jurga Ivanauskaitė, Rasa Kaušiūtė, Asta Stašaitytė ir kitos moterys tiesiog keri raudonais, ugniniais plaukais. O Jums ar gražu?

M.S.

Merginų silpnoji vieta - gražus vaikinas: (gražūs vyrai - vaikinai)

Sveiki mielieji, pamenu visos merginos tiek ir dievagojasi, kad vaikinų galvoje tėra tik alus ir dideli papai. Iš dalies tai - tiesa. Bet ir merginų galvoje ne kas kitą kaip tie patys dalykai: gražus vaikinas ir meilė. Iki šiol pamenu, kaip kaimo mergos pamačiusios kokį naują šviežienos gabalą trilinkos aikčiodavo tarsi "papliupusios" (rujojančios) kiaulės. Merginų trauka vaikinams tikrai nėra mažesnė, nei vaikinų trauka merginoms. Kartais atrodo, kad merginos netgi turi daugiau to perdėto susidomėjimo kita lytimi ir tą neslėpdamos akivaizdžiai demonstruoja. Tik nedaugelis gali pasigirti ramia "žiūrėsina" į priešingos lyties atstovą. Todėl kaip tyčia, žinau, ko nori merginos, įdedu to tipo vaikinų nuotraukų, į kuriuos praeidamos gatve atsisuktų ir ne kartą pasižiūrėtų įdėmiai. Tik merginų apmaudui, dažniausiai tokie irisai būna "brokuoti" ir priklauso ne tai orientacijai. Bet pasaulis tuo ir įdomus. O ką jūs manote apie šiuos vaikinus?

M.S.