Filmas: "Naminių gyvūnėlių kapinės" / "Pet Sematary"

Sveiki,

Praėjo lygiai 30 metų nuo 1989 metų siaubo knygų karaliaus Stephen Kingo romano „Naminių gyvūnėlių kapinės“ pirmosios ekranizacijos, tad šiemet sulaukėme naujos šio kultinio filmo versijos „Naminių gyvūnėlių kapinės“ (angl. Pet Sematary) (2019). Tiesa, tai jau nebe pirmas kartais, kada po ilgo laiko perkuriamos jau klasika tapusios šio rašytojo ekranizacijos. Jeigu neklystų, paskutinis lyg ir buvo „Kerė“. Dažniausiai taip nutinka, kad palyginus su pirmosiomis versijomis, naujosios ekranizacijos nuvilia...

Tiesą sakant, ne ką iš vaikystės prisimenu iš pirmosios ekranizacijos. Galimas daiktas, kad filmui įpusėjus tiesiog užmigdavau, nes vaikystėje nelabai (kaip ir daugeliui iš mūsų) neleisdavo žiūrėti siaubo filmų. Dabar laikai kiti... Visgi šioji ekranizacija nėra jokia tragedija, viskas prasideda kiek pernelyg nuvalkiotai šabloniškai – jauna šeima su dviem mažais vaikais atsikrausto į atokų provincijos namą, kuriame ima dėtis keisti dalykai, nes į jų valdas patenka naminių gyvūnėlių kapinės, už kurių plyti paslaptingos mistinės pelkės. Jeigu tose pelkėse palaidosi naminį gyvūnėlį, jis sugrįš pas tave gyvas, tačiau jau pasikeitęs – agresyvus ir demoniškas. Nereikia turėti itin didelės fantazijos, kad suprastum, kuo visa tai pasibaigs, kai ateis laikas palaidoti vieną šeimos narį...

Naujoji filmo versija, kad ir pasižymi šviežiais vaizdiniais ir šiuolaikiniais atributais, tačiau kažin kokio siaubo stebuklo nesitikėkite. Veikėjai veikia pagal skausmo ir netekties logiką, ypač vyrukas, kuris nori susigrąžinti dukrą, nors geriausias to pavyzdys – prisikėlęs siaubūnas naminis katinas Čerčilis vyrukui nieko nepasako apie demonišką prigimtį ir būsimus padarinius. Ar taip blogai geisti sugrįžtančių vaikų? Taip! Laikas susitaikyti su žmogaus trapumu ir mirtingumu, tačiau šiame filme nemirtingumas tampa gyvųjų pragaištimi.

Manau, kad filmą buvo galima „sukalti“ ir kur kas atmosferiškesnį, dabar atrodė pernelyg amerikietiškai šabloniškas, veikėjai vienkrypčiai, nors štai žmonelei ir vaidenasi mirusi ligonė sesuo, tačiau visa tai neišplėtota, viskas daugiau ar mažiau „tik tarp kitko“, tik dėl to, kad romane apie tai rašoma. Buvo galima pasitelkti ir kitokį šios istorijos režisūrą, matymą, padaryti kokį noir stiliumi arba net nežinau... Tačiau filmas ryškiai užsakytas pratęsti tai, kas jau buvo papasakota 1989 metų versijos matyme.

Tai tikrai ne pats prasčiausias siaubo filmas, bet ir kažin koks – pasikartosiu – ne stebuklas.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Kuri diagnozė ir ką ji reiškia? Bibliobibulis, Tsundoku, Abibliofobija

Sveiki,

Neseniai iš leidyklos Sofoklis gavau taip geidžiamą Man Booker International trumpojo sąrašo Amos Oz knygą „Judas“ ir jame aptikau puikius knygos skirtukus. Kažkada juos rinkdavau, tačiau, kai stalčius prisipildė, visokios kraustynės ir apsivalymai kartais pasitarnauja į naudą, todėl kolekciją tiesiog laisva valia sušlaviau į šiukšlių dėžę. Dabar skirtukus tiesiog palieku perskaitytoje knygoje ir bevartant seniai perskaitytas knygas smagu šį bet tą ten atrasti ir prisiminti...

Sofoklio viename iš skirtukų radau knygų žiurkėms, knygų gurmanams ir literatūrologams galgi net rašytojams tinkančius tris terminus, prie ko knygų fetišizmas gali privesti. Taigi.

Jus gali kamuoti bibliobibulizmas, o toks žmogus vadinamas Bibliobibuliu – tai žmogus, kuris per daug skaito. Skaitau ne tiek ir daug palyginus su kitais, nes neturiu tiek daug laiko, tačiau neturėdamas tiek daug laiko neleidžiu sau skaityti bet ko.

Kitas japoniškas terminas Tsundoku – tai reiškinys, kai prisiperkama daug knygų, bet jų neskaitoma. Nepasakyčiau, kad šis terminas tiktų man, tačiau kartą permetus knygų alkis būna didžiulis t. y. Vilniaus knygų mugėje, kurioje paprastai susišlaviu visas geidžiamiausias naujienas, naiviai manydamas, kad bent kokius tris mėnesius nepirksiu jokios knygos ir skaitysiu iš tos krūvos. Dažniausiai vis tiek lieka bent kelios knygos neskaitytos, nes... ir vėl nebelieka laiko, nes ateina naujos knygos.

Abibliofobija – tai baimė, kad baigsis dalykai, kuriuos galima skaityti. Nesąmonė! Dažniausiai norisi kuo greičiau perskaityti, kad galėčiau kuo greičiau užsikabinti už kitos knygos, kuri, visgi viliesi, bus dar geresnė. Bet jeigu yra šis žodis, vadinasi, turėtų būti ir reiškinys. Gal tai jūsų diagnozė?

Visgi reiktų sukurti naują terminą, tinkantį man t. y. pačių naujausių knygų troškulys, kai dar neperskaitai ir tų per paskutinį pusmetį susikaupusių naujienų-sensacijų-būtinųperskaityti.

Jūsų Maištinga Siela

Ilgasis Booker Prize 2019 knygų sąrašas / Booker Prize 2019 Long List

Sveiki,

Laukiau, kol šiais metais paskelbs Booker Prize ilgąjį knygų sąrašą ir pramiegojau, nes tik iš facebooko sužinojau, jog jis jau paskelbtas, net buvau pamiršęs datą, gal dėl to, kad vasara, atostogos, galvoje zuja kasdieniai kiti dalykai. Iš tikrųjų labai laukiau šio sąrašo, nes šiemet pirmieji metai, kada pasikeitė šios premijos mentoriai, kurie anksčiau buvo „Man Group“. Visgi galvojau, ar pasikeitus mentoriams, kaip nors ši premija patirs didelių pokyčių, tačiau pokyčių neįvyko, pasikeitė nežymiai tik premijos pavadinimas, o pažvelgus į ilgąjį sąrašą tampa aišku, kad nemaža dalis pavardžių Booker premijos pretendentai – veteranai, jau pelnę arba nekartą nominuoti šiai premijai, pavyzdžiui, Margaret Atwood, Salman Rushdie ar Deborah Levy.

Paskutiniuoju metu Bookerio laimėtojais ir nominantais labai domisi mūsų lietuviškos leidyklos, tad nusprendžiau trumpai apžvelgti knygas, kurių dalis, manau, tikrai per artimiausius kelerius metus sulauksime ir lietuviškai.

Bernardine Evaristo (UK), Girl, Woman, Other (Hamish Hamilton)

Goodreads reitingas 4.49

„Mergina, moteris, kita“ – tai 12 istorijų grandinė, papasakota šiuolaikiškai ir dinamiškai. Tos istorijos apie skirtingas moteris, dažniausiai juodaodes, gyvenusias įvairiais laikotarpiais ir jų asmenines kovas.

Chigozie Obioma (Nigeria), An Orchestra of Minorities (Little Brown)

Goodreads reitingas 3.75

„Minorinis orkestras“ – tai iš Nigerijos kilusios rašytojo romanas apie naivuolį paukštininką iš Nigerijos, kuris įsimyli turtingą merginą, kuri bando nusižudyti. Galiausiai jis emigruoja mokytis į Kiprą, tačiau jį apgauna ir jis tampa klajojančiu benamiu... Tai ilgas širdį veriantis epas, kaip žmogus kuo labiau leidžiasi į pasaulį, tuo labiau jis tolsta nuo savo svajonės. Šitą ir aš mielai perskaityčiau.

Deborah Levy (UK), The Man Who Saw Everything (Hamish Hamilton)

Goodreads reitingas 3.85

„Žmogus, kuris mato viską“ iš tikrųjų nemato nieko. Va, šitą tai tikrai noriu, kad kas išverstų! Romane pasakojama apie 1988 metus, kada pagrindinis veikėjas Solas rašo politinį esė apie Vokietijos Demokratinę Respubliką, jis įsivelia į politinius niuansus, tačiau „serga“ „The Beatles“ muzika, bando nusifotografuoti perėjoje, kurioje legendinė grupė padarė albumo viršelio nuotrauką, galiausiai apmąsto savo nevykusius santykius... Staiga istorija pakrypsta ir apie šiuolaikinę Europą, viskas atrodo chaotiška, nes autorė sulieja žmogaus veiksmų cikliškumą su istoriniais Europos kontekstais, kurie dėsningai atkartoja veikėjo gyvenimo periodiškumą. Kvepia tiesiog labai gera knyga, o autorei tai jau trečioji Booker nominacija. Netrukus BALTO leidykla išleis jos knygą „Karštas pienas“ – prieš trejetą metų nominuota Bookeriui.

Lucy Ellmann (USA/UK), Ducks, Newburyport (Galley Beggar Press)

Goodreads reitingas 4.33

„Antys, Newburyportas“ – tai ilgiausias ir storiausias šiais metais Bookeriui nominuotas romanas, kurį parašė amerikiečių romanistė. Knyga jau vadinama romano žanro revoliucija ir daug kas ja susidomėjo. Šioje istorijoje aprėpiama informacinio poveikio šiuolaikinių žmonių gyvenime žala, kai nuolat esame gąsdinami karais, nuodais, nesveiku maistu, šaudynėmis mokyklose ir visais negatyviais įvykiais, kuriuos kasdien girdime ir veikia mūsų sąmonę, kai jaudinamės net ne dėl savo problemų, o viso pasaulio... Romanas, manau, daug žadantis, aktualus ir globalus.

Valeria Luiselli (Mexico/Italy), Lost Children Archive (4th Estate)

Goodreads reitingas 3.90

Autorės knygoje „Prarastų vaikų archyvas“ pasakojama apie vyrą ir žmoną, kurie su dešimtmečiu sūnumi sėda į automobilį „Volvo“ ir susiruošia pervažiuoti nuo rytinės pakrantės kone pusę JAV, kad surinktų medžiagos savo dokumentiniams darbams ir patirtų gamtos grožį. Šeima keliauja, viskas atrodo idealu, tačiau juos pasiekia žinia, kad prie Meksikos ir JAV sienos yra sulaikyti tūkstančiai vaikų, kurie vėl bus išsiųsti į Meksiką nežinia kokiam likimui, nes jie negali patekti į JAV... Gaubiami šio politinio įvykio, netrukus paaiškėja, jog sūnus šioje kelionėje jaučia, kad tarp tėvo ir mamos vis labiau versi santykių bedugnė... Romanas pasižymi pasakiškai gražiai aprašoma kelione, subtiliais santykių atskleidimais ir prisiminimų, patirčių archyvavimu kiekvienam iš knygos veikėjų.

Jeanette Winterson (UK), Frankissstein (Jonathan Cape)

Goodreads reitingas 4.00

Autorė lietuviams puikiai žinoma dėl knygos „Apelsinai ne vieninteliai vaisiai“, „Kam būti laimingai, jeigu gali būti normali?“ Šįkart ji parašė romaną „Frankisšteinas“, kuris yra apie žmonių kūnus, kuriuose jie gyvena, ir kūnus, kuriuos jie norėtų turėti. Remdamasi dalinai „Frankenšteinu“ autorė kuria ir rimtą, ir kartu juokingą pasakojimą apie transeksualų gydytoją, apie Viktorą, kuris grįžta gyventi pas mamą ir bando sukurti sekso lėlę vienišiems vyras... Iš anotacijos matyti, kad romanas aktualus jau vien dėl to, kad gyvename kūno kulto laikotarpiu ir visi daugiau ar mažiau turime sudėtingą santykį dėl savo netobulumu. Manau, romanas išties įdomus.

Salman Rushdie (UK/India), Quichotte (Jonathan Cape)

Goodreads reitingas 4.44

Dar tik pasirodantis romanas pasauliniu mastu senbuvio Booker rašytojo Salman Rushdie romanas „Kichotas“ yra šių dienų Don Kichoto pavyzdys. Anuomet Servantesas kūrė šį romaną pašiepti riterių kultūrą, o Rushdie versija siekia pašiepti moralinio ir dvasinio nuosmukį ženklinančią nūdienos kultūrą. Pasakojama apie šių dienų Kichotą, kuris įsimyli televizijos žvaigždę ir kartu su įsivaizduojamu sūnumi leidžiasi per šiuolaikinę šalį, kad įrodytų savo meilę ir ištikimybę... Iš aprašymo atrodo kiek kitoks romanas, nei įprasta S. Rushdie, bet jis ir čia neatsisako savotiško savo juodojo arkliuko – magiškojo realizmo. Manau, anksčiau ar vėliau romaną matysime lietuviškai, nes šis rašytojas pas mus skaitomas.

Max Porter (UK), Lanny (Faber & Faber)

Goodreads reitingas 4. 25

Kaip daugelis sutaria dėl šios knygos – ji keista ir tuo įdomi! Rašytojas pasakoja apie netoli Londono įsikūrusį mažą miestelį, jo žmones ir gyvenimus. Autorius sujungia mitologiją su šių dienų realybe, stebi pavienius miestelėnus ir pasakoja jų istorijas... Galiausiai viso miestelio žmonės tampa orkestru, vienu balsu, kurį klausosi mitinė būtybė iš praėjusio amžiaus, kurią vietos vaikai vaizduoja kaip gamtos-miško būtybę. Daugelis romaną vadina drąsiu ir originaliu.

Margaret Atwood (Canada), The Testaments (Vintage, Chatto & Windus)

Goodreads reitingas 3.95

Kanadiečių rašytojos Margaret Atwood romanas „Testamentas“, žinoma jau iš viršelio, yra 1984 metais pasirodžiusio romano „Tarnaitės pasakojimas“ tęsinys, kuris paaiškina ne vieną dešimtmetį skaitytojus kamavusius klausimus, kas nutiko Ofredai. Teko man skaityti pirmąją dalį dar prieš pasirodant serialui, ir romanas pasirodė išties labai geras. Manau, jeigu ne TV serialas, prie kurio scenarijaus padirbėjo rašytoja, šios knygos tęsinio tikriausiai nė nebūtų. Atwood puiki romanistė, už „Aklasis žudikas“ 2000 metais ji jau pelnė Booker ir tai įspūdingas kūrinys, tik labai bijau, kad šioji knyga yra tik literatūriškai perteikta jos scenarijaus kita versija...

Kevin Barry (Ireland), Night Boat to Tangier (Canongate Books)

Goodreas reitingas 4.11

Airių rašytojo romanas „Naktinis laivas į Tangerį“ pasakoja apie du pagyvenusius nusikaltėlius Morisą ir Čarlį, kurie naktinėja laive ir laukia vieno iš jų dukros. Šioji naktis jiems lemtinga, kadangi jie iš naujo permąsto ir prisimena savo draugystę, bendradarbiavimą, smurtą, nusikaltimus ir visus praeityje patirtus nuotykius. Rašytojas su nepaprastu humoro jausmu ir lyrizmu perteikia dviejų korumpuotų vyrų gyvenimus.

Oyinkan Braithwaite (UK/Nigeria), My Sister, The Serial Killer (Atlantic Books)

Goodreads reitingas 3.79

Iš Nigerijos esanti rašytojo šiemet su romanu „Mano sesuo, serijinė žudikė“ šovė į sensacijų viršūnę ir tikriausiai yra kol kas daugiausiai iš nominuotų goodreads puslapyje sulaukusi komentarų ir įvertinimų... Knygoje autorė tirštai ir juodomis spalvomis aprašo seserų ištikimybę; Ajola žudo savo vaikinus, kuriuos įsimyli, o sesuo padeda nuslėpti jos nusikaltimo įpročius, tačiau ji negali jos įduoti policijai, nes ji jos sesuo. Tačiau viskas ima keistis, kai Ajola susipažįsta su jos simpatija iš ligoninės... Knyga apie ištikimybę, priedangą, psichinius sutrikimus, manau, tokia knyga sudomintų daugelį lietuvių, kurie persisunkę skandinaviškojo stiliaus detektyvų ir norėtų šio to naujo.

John Lanchester (UK), The Wall (Faber & Faber)

Goodreads reitingas 3.70

Britų rašytojo distopinis romanas „Siena“ tik iš pažiūros gali priminti „Sostų karų“ saugomą sieną nuo žiemos ir nakties klajūnų... Kylant vandeniui žmonės ima gyventi salose, jie save izoliuoja statytinėmis sienomis, tarp tautų kyla karai, o pagrindinis veikėjas saugo sienos ruožą nuo priešų, bet kartu paklūsta ir savo viršininkams. Tai kataklizmų distopija, kuri ne vien apie klimatą, bet ir apie politinius valdžios užkulisius, skaldymą ir valdymą.

Elif Shafak (UK/Turkey), 10 Minutes 38 Seconds in This Strange World (Viking)

Goodreads reitingas 4.10

Šios autorės lietuviams pristatinėti nereikia. Leidykla „Tyto alba“ periodiškai kasmet išleidžia po vieną jos romaną ir ją puikiai daugelis skaito, nors man pačiam kol kas neteko... Naujausias autorės romanas „10 minučių, 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ pasakoja apie mirštančią moterį Leilą, kuri prisimena visą savo gyvenimą. Kaip ir O. Pamukui, taip ir šiai turkų rašytojai, neužtenka papasakoti vien tik žmogaus gyvenimą, šalia visada pasakojama egzotiškų tradicijų turinčios tautos istorija.

Filmas: "Keršto planas" / "Destroyer"

Sveiki,

Jau seniai nemačiau aktorės Nicole Kidman taip įdomiai ir savotiškai nugrimuotos kaip filme „Keršto planas“ (angl. Destroyer) (2018), kurioje ji atliko buvusios narkomanės ir alkoholikės, tapusios detektyve, vaidmenį. Filmą režisavo režisierė ir aktorė Karyn Kusama, kuri dar anuomet, pristačiusi fantastinį veiksmo filmą „Aeon Flux“ (2005) man nepadarė absoliučiai jokio įspūdžio, bet kas nesuteikia dar vieno šanso, kai į projektą pakviečia tokio kalibro aktorę kaip N. Kidman?

Visgi šiame niūriame filme slampinėjanti N. Kidman su vienu ir tuo pačiu odiniu švarkeliu ir apšepusiu peruku man priminė seną gerą kietą lesbietę, tačiau šioji detektyvė kuopia savo praeities lovį ir bando visomis išgalėmis sutvarkyti dukros Šelbės gyvenimą. Filmo pagrindas – socialinio dugno kriminalas, pagrįstas smurto ir keršto forma. Pasakojimas sukonstruotas chaotiškai, veikiant vienoje laiko erdvėje, bet nuolat nusikeliant į praeities įvykius, kurie pamažu paaiškina veikėjos elgseną ir sudėlioja biografinę istoriją... Visgi šiame niūriame filme viskas labai greitai pabosta. Režisierė bando išlaikyti trileriui būdingą ritmą ir vietomis jai tikrai pavyksta, pavyzdžiui, susišaudymo scena, kurioje pasirodo serialo „Juodoji našlaitė“ žvaigždė Tatiana Maslany, tačiau po to seka sunkus gumos tempimas, daugelis scenų tuštokos, ištęstos, nenusisekusios.

Apskritai kalbama, manau, kad šiam filmui išsiskleisti trukdė du pagrindiniai dalykai – režisūra ir scenarijus. Kai scenarijuje sudedama viskas, ką iš esmės kinas jau yra papasakojęs (motina, besivaikanti savo praeities ir trokštanti keršto už mylimojo nužudymą) ir kai tas scenarijus tiesiog vos kiek kitokiu rakursu bando, bet nepavyksta, išartikuliuoti viso to nors kiek kitoniškiau, tada reikia super talentingo režisieriaus, kuris gebėtų bent tą medžiagą surežisuoti netikėtai, tačiau ir filmo režisūra nėra aukšto pilotažo – daugelis dalykų bespalviai, beskoniai ir kerštaujanti motina atrodo truputį nuobodžiaujanti ir, tiesą sakant, nelabai įdomi nei kaip kerštaujanti asmenybė, nei kaip nevykusi motina. Kelios geresnės scenos neatperka blankoko visumos įspūdžio, o po neįprastu N. Kidman makiažu slepiasi iki galo taip ir neišnaudota aktorė, kuri atrodo, padarė viską, ką reikėjo, tačiau, kai scenarijus neįdomus, o režisūra be kibirkšties, tada belieka kas dešimt minučių tikrinti, ar filmas greit pasibaigs...

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb:6.2

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Penelope Lively "Mėnulio tigras"

Penelope Lively. „Mėnulio tigras“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 – 280 p.

Sveiki, skaitytojai,

Britų rašytojos Penelope Lively (g. 1933) romanas Mėnulio tigras (angl. Moon Tiger) šviečiasi iš tolo su žalia etikete The Golden Man Booker ženkliuku, o tai reiškia, kad knyga apdovanota ne tik Bookerio premija, bet ir skirtoje 50-osiosms šios premijos metinėms išrinkta iš devinto dešimtmečio laimėtojų pačia geriausia knyga ir įtraukta į trumpąjį penketuko sąrašą, kur atsiduria greta kitų laimėjusiųjų kaip M. Ondaatje Anglas ligonis (1992) ir H. Mantel Vilko dvaras (2009), kuriuos taip pat galima skaityti lietuviškai.

Iš anglų kalbos vertė veteranė Violeta Tauragienė, kuri lengvais pop romanais nepasižymi ir vien jau vertėjos pavardė sufleruoja, kad knyga gali būti gardus kąsnelis – kas man nutiko šių metų pradžioje, kai ėmiausi skaityti V. Tauragienės iš prancūzų kalbos verstą Mathias Enard romaną Kompasas. Visgi beskaitant Mėnulio tigrą retsykiais tekdavo nusileisti ant žemės ir perskaityti erzinančias romano vietas ir šį bei tą pasižymėti apie knygos struktūrą, tad šįkart noriu pasidalyti savo pastebėjimais.

Romane pasakojama apie merdinčią žurnalistę ir istorikę Klaudiją Hempton, kuri ligoninės palatoje priiminėja artimus žmones, tačiau jos intelektu pasižymintis skaidrus protas jau užtemęs, ji vis labiau gyvena chaotiškai iškylančioje praeityje, o tokių knygų, kurios pasakotų gyvenimo istorijų mirties patale tiek priprašyta, kad iškart ėmė kilti įtarimas, ar tai nebus dar viena tiesiog vienos spalvingos asmenybės istorija, kuri galiausiai niekur nenuveda, tik išgyveni daug istorinių nuotykių ir eilinį kartą įsitikini, kad gyvenimas gražus literatūroje, o tikrame gyvenime jis kur kas nuobodesnis arba priešingai – kur kas spalvingesnis, nelygu, koks romanas. Visgi šiame romane esama tam tikro žavumo.

Visų pirma pati Klaudijos asmenybė nėra gana tipiška, ji nepasižymi itin didele dorove, taktiškumu ir netgi galėtume tam tikrais atvejais ją pavadinti kale, o pagrindiniai netobuli ir ne Biblijos pašvaiste nutvieksti personažais literatūroje visada įdomesni už pelenės tipo moteris. Iškart kyla daug klausimų dėl Klaudijos santykių su broliu Gordonu, kurie iš pradžių pliekiasi kaip šuo su kate ir atrodo viskas nekalta, tačiau iš to „neišaugoma“, nes fragmentuotame pasakojime įvairiais laikotarpiais iškyla jų bendravimas ir skaitytojui jau beveik nekyla įtarimų, jog brolis ir sesuo jaučia vienas kitam seksualinį potraukį. Aiškinant aristokratiškai, jie patys save laiko buržuazijos atstovais, todėl linkę į ekscentriškumą, tai jie laiko savaime suprantamu dalyku, todėl ir incestas tose sluoksniuose (jeigu žiūrėsime istoriškai į monarchus) laikomas savaime suprantamu dalyku, tačiau čia XX amžiaus vidurys, todėl Gordono žmonai Silvijai, ilgą laiką nenutuokiant apie jųdviejų santykius, tai atrodo tik buržuazinis sąmojis.

Priešingai nei būtų galima numanyti, Klaudijos tikroji gyvenimo meilė nėra brolis, o Egipte per Antrąjį pasaulinį karą prarastas mylimasis Tomas. Praradimo skausmas toks didelis, kad jis Klaudiją paženklina visam likusiam gyvenimui atsainiai veltis ir vertinti šeiminius santykius. Dėl to jos tokie komplikuoti santykiai su dukterimi Liza, kuriai uždrausta ją vadinti mama, nes ji susilaukta nuo nemylimo vyro Džesperio.

Būtų galima sakyti, kad po karo Klaudija persimainė į seksualią medžiotoją panterą, kuri iš gyvenimo nelabai ko tikisi, tik pripažinimo, rungtyniavimo vyrų verslo ir intelektualų pasaulyje, kur juntamas ambicingos moters troškimas nugalėti ir savaip įrodyti savo asmenybės vertę. Tik iš pažiūros dėl to ji užsimena apie pasaulio istorijos rašymą, viską išmatuoti ir pateikti per savo perspektyvą, galiausiai šioji ambicija tampa esmine Mėnulio tigro pasakojimo konstravimo ašimi, mat Klaudija pasakodama savo istoriją, iš tikrųjų papasakoja ir didžiąją dalį XX amžiaus istorijos su tam tikrais ir senesnių laikų kontekstais, pavyzdžiui, konkistadorų įsiviešpatavimas Lotynų Amerikoje.

Penelope Lively

Vienoje romano plotmėje viskas iš pirmo žvilgsnio banalu – meilės istorija: užginta mylėti brolį ji įsimylį Tomą, tačiau jo netenka kare ir tas skausmas ir sunkis atliepia visą jos gyvenimą. Kitoje plotmėje – tai įaustas istorinio konteksto romanas, kuris rodo, kaip pasaulio įvykiai (antrasis pasaulinis karas, Vengrijos 1956 metų įvykiai, kino industrijos suklestėjimas ir t. t.) atliepia vieno žmogaus gyvenimą, kaip rezonuoja asmeniniai žmogiškieji ryšiai pasaulinių įvykių verpete. Tai romane neatrodo labai nauja, kur kas įdomiau, kaip daugiabalsis pasakotojas, kuris yra visažinis, pati Klaudija ir retsykiais ją supantys žmonės, atskleidžia tą filosofinį matmenį, bandymą susitaikyti, priimti save ir savo likimą besikeičiančio trapaus pasaulio erdvėje.

Vienas svarbiausių ir tikriausiai įdomiausių šio romano sąrangos dalių yra filosofiškasis Klaudijos kuriamos vadovėlinės, faktografinės istorijos pajautimas. Romane ji nuolat lyginama su racionaliuoju broliu Gordonu, o pati brolio apibūdinama kaip per daug emocionali. Egipte patirtos netektys, depresija smarkiai paveikia žurnalistės požiūrį į istoriją, nes ji pastebi, kad laikraštyje publikuojami straipsniai niekada neišreikš to, kas iš tikrųjų vyksta, nes faktografinė žiniasklaida yra atskirta nuo emocijos, kaip ir visa mūsų žinoma pasaulio istorija, kurios mokomės. Pasakodama savo gyvenimo istoriją ir kartu XX amžiaus istorijos fragmentus, pasakotoja sulieja taip parankų emocijoms išreikšti beletristinį tekstą su faktais, ko niekada nepamatysime jokioje „normalioje“ pasaulio istorijoje ar enciklopedijoje. Karo baisumai vadovėliuose aprašomi sausai – tik statistika ir pavardės, kurios laikui bėgant pasimirš, todėl Klaudijai, patyrusiai didžiosios meilės praradimą, itin svarbu faktams suteikti gyvumo.

„Vaikai ne tokie kaip mes. Jie – patys sau: neperprantami, neprieinami. Jie gyvena ne mūsų pasaulyje, o pasaulyje, kurį mes praradom ir kurio niekada nebeatgausim. Mes neprisimenam vaikystės – mes ją įsivaizduojame. Mes ieškom jos, bergždžiai, po dulsvais žemių sluoksniais ir randam vieną kitą sutaršytą skiautę to, kuo manėme ją esant. Ir visi to pasaulio gyventojai yra tarp mūsų, kaip aborigenai, kaip Mino laikų kretiečiai, kaip žmonės iš kitur, saugūs savo pačių laiko kapsulėje (p. 62)“.

Bet juk tai ne tik apie mūsų santykį su vaikyste, bet ir su visa mūsų pasaulio istorija!

Kitą vertus Klaudijos asmenybė neatrodo itin emocionali ir humaniška, taip, kaip ji elgiasi su dukra, Silvija ir Džerperiu, atrodo, kad ji intelektualiai šalta manipuliatorė ir tik romano pabaigoje atsiradęs naujas veikėjas Laslas iš Vengrijos atskleidžia ir užguitą humaniškąją Klaudijos pusę. Jaunystėje patirta trauma keičia moters likimą ir santykius.

Visgi lyginant su to dešimtmečio skaitytais Bookerio laimėtojais, tikriausiai ir K. Ishiguro Dienos likučiai bei J. M. Coetzee Maiko K gyvenimas ir laikai padarė didesnį įspūdį už P. Lively Mėnulio tigrą. Kodėl? Techniškai knyga parašyta chaotišku principus, susidaro eksperimentinės literatūros kūrimo įspūdis, kas savaime nėra nei gerai, nei blogai, tačiau lyginant su tais briliantiniais kūriniais, šis romanas atrodo tiesiog geras literatūros skaitinys, parašytas tiesiog gerai, bet literatūrinio švytėjimo, kokį paliko K. Ishiguro ar J. M. Coetzee visgi nepalieka. Gal romanas, kaip viena iš komisijos narių teigė „per tylus“, o man atrodo, kad jame pernelyg daug kalbama apie (ne)meilės poveikį vietomis per tiesmukai, nors ir išlaikant tą filosofinį istorinių įvykių interpretavimo ir autentikos potyrio balansą. Šiaip ar taip, manau, knyga gera, tad nesigailiu skaitęs.

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Be šansų" / "Long Shot"

Sveiki,

Komedija „Be šansų“ (angl. Long Shot) (2019) laikoma viena geriausių šių metų amerikietiškų komedijų, o kai jame pasirodo tokia pritrenkianti aktorė kaip Charlize Theron, man belieka tiesiog šį filmą pažiūrėti. Istorija pasakoja apie ambicingą JAV Prezidento sekretorę, kuris ruošia savo kandidatūrą į būsimus Prezidento rinkimus ir tikisi esamojo Prezidento palaikymo. Netikėtai, pradėdama rinkiminę kampaniją, ji sutinka buvusį mokyklos draugelį žurnalistą bedarbį, kuris tampa šio politinio šou dalimi ir... ji jį įsimyli.

Filmas išties prasideda gana juokingai ir efektingai, kai užsislaptinęs nevykėlis žurnalistas įsiplaka į neonacių būrį ir bando pasidaryti svastikos tatuiruotę... Viskas nenuspėjamai dinamiška ir absurdiškai kvaila, tačiau be galo linksma, kad atrodo, jog visas filmas toks ir bus, bet... Visų tų šunybių ir politinių užkulisių „puotoje“ filmas pernelyg nuspėjamas ir struktūrizuotas. Pernelyg „išminkytos“ komedijos žanro klišės: čia mes žinome, kad naujoji pora pasimylės, čia pasibučiuos, o čia, būtinai šioje pasakojimo atkarpoje, susipyks, o čia vienas kito nenorės matyti, o čia tikrai pasiilgs ir išskleis humanistinę pamokančią istorijos rūką... Žodžiu, filme nieko pernelyg daug naujo nėra, tokių politinių komedijų, kur veikėjai siekia posto, o galiausiai atsiveria pasauliui ir dėl to laimi, jau yra sukurta ne vienas.

Filmas bando žaisti „Gražuolė ir pabaisa“ žaidimą, kada tiesiog apkūnus ir šiek tiek apšepęs vyrukas netinka aukštai ir kultūringai damai į parankę. Visos šios istorijos kulminacija tampa masturbacijos vaizdo įrašo paviešinimas, kuris ne tik, kad nesugėdina pagrindinių veikėjų, bet ir tampa visuomenės palaikymo tramplynu, o mes gi žinome, kad realiame gyvenime viskas būna priešingai – prisiminkime #metoo judėjimą, K. Spacey atvejį ir daugybę seksualinių skandalų (išskyrus D. Trupo bendravimą su porno aktorėmis, bet nuo jo visi skandalai kaip vanduo nuo žąsies) viskas, įskaitant ir B. Clintoną, baigėsi pragaištimi. Filmas bando pasijuokti iš seksualinių nuotykių ir privataus gyvenimo pernelyg sureikšmintos įvaizdžių atskirties, tarsi bandant užgniaužti tai, kas žmogiška... Visgi filmas visumoje ganėtinai vidutinis, nors ir esama ne viena scena, dėl kurios tikrai nuostabiai pasijuokiau.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Madonna - Batuka [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Viena labiausiai Madonnos „nemadoniškiausių“ „Madame X“ (2019) albumo dainų tikriausiai yra „Batuka“, kurios vaizdo klipas pasirodė prieš kelias dienas. „Batuka“ – tai choriniu principu paremta daina su afrikietiškais ir portugališkais etniniais motyvais. Dainą pačią Madonną įkvėpė juodaodžių vergų gyvenimas, todėl vaizdo klipe pasirodo moterys iš Žaliojo kyšulio, kurios sudaro vieningą laisvą kolektyvinę sąmonę, kuri paveikta vietos bažnyčios. Daina kartu žymi išsilaisvinimą iš vergijos, bendrystę, tikėjimą ir viltį.

Apskritai kalbant, daugelis „Madame X“ albumo dainų turi tam tikrą geografinę kelionę po pasaulį, kur apdainuojami žmogaus teisių pažeidimai, smurto atvejai, vergija, neteisybė. „Batuka“ ypač etninis gabaliukas ir tai jau yra šeštasis vaizdo įrašas iš „Madame X“ albumo.

Pasiklausykite patys:

Žodžiai / Lyrics

Madonna – „Batuka“

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
It’s a long way (It’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
It’s a long day (It’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)

[Verse 1: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
Lord have Mercy (Lord have Mercy)
Things have got to change (Things have got to change)
There’s a storm ahead (There’s a storm ahead)
I hear the wind blowing (I hear the wind blowing)
Let me catch my breath (Let me catch my breath)
Will we win this race? (Will we win this race?)
Swear the road is long (Swear the road is long)
And the highway listens (And the highway listens)

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (’Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)

[Batucadeiras of Cabo Verde Interlude]

[Verse 2: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
I was up all night
I said a little prayer
Get that old man
Put him in a jail
Where he can’t stop us (Where he can’t stop us)
Where he can’t hurt us (Where he can’t hurt us)
We will stand tall (We will stand tall)
Underneath this tree (Underneath this tree)
‘Cause it’s a…

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (‘Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)

[Verse 3: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
But when we can stop it all (But when we can stop it all)
In the right way (In the right way)
We will stand together (We will stand together)
It’s a new day (It is a new day)
So don’t judge on your mind (Don’t judge on your mind)
Tell it [?]

‘Cause when we have a dream (‘Cause when we have a dream)
And you can’t stop us

[Bridge: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
Sing, “hallelujah” (Sing, “hallelujah”)
Say, “amen” (Say, “amen”)
Say, “hallelujah” (Say, “hallelujah”)
And say, “amen” (And say, “amen”)
I say, “oh, yeah” (I say, “oh, yeah”)
I said, “oh, yeah” (I said, “oh, yeah”)
I said, “amen” (I said, “amen”)
I say, “hallelujah” (I say, “hallelujah”)

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (‘Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)

[Batucadeiras of Cabo Verde Interlude]

[Instrumental Outro]

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Christina Aguilera - Best of Me [žodžiai / lyrics]

Sveiki, skaitytojai,

Šioji daina galvoje skamba jau kuris laikas. Tiesiog toks metas. Tokia nuotaika. Christinos Aguileros daina „Best of me“ įtraukta į 2012 metais pasirodžiusį muzikos albumą „Lotus“. Galinga daina neša nebanalią žinią apie kartais mus užklumpančius sunkumus ir tuos sunkius bandymus save įtikinti, kad esame stiprūs visa tai atlaikyti. Daina, kaip ir daugelis atlikėjos dainų, pasižymi energinga raiška, o albumo „Lotus“ vienas iš išskirtinių pop muzikos ritmo elementų – panaudoti būgnai sustiprina tą galingumo jausmą. Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog ši daina man kada nors patiks, bet šiandien taip, ir ja dalijuosi su jums.

Žodžiai / Lyrics

Christina Aguilera - "Best Of Me"

Think I'm steel
Tough as nails
Never feel
Never fail
But you're wrong
So damn wrong
Feel the weight
Of your hate
I still bleed
My heart aches
As you take
And you take

Words cut through my skin
Tears roll down my chin
My walls crumble within
But I'll take it all on
And get up when I fall
'Til the last curtain call

But you'll never get the best of me no more
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

So I'm cold, made of ice
Heart of stone born to fight
But I cry
I still cry
Are you happy to know
I'm unhappy alone?
Take your shot, I'm wide open

Words cut through my skin
And tears roll down my chin
My walls crumble within
But I'll take it all on
And get up when I fall
'Til the last curtain call

But you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

'Cause you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

Heartbroken and beaten
Knocked down and mistreated
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
Now the pain is deleted
And I will never repeat it
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
No, I won't let you bring me down

Knocked down and mistreated
Heartbroken and beaten
Still I rise undefeated
'Cause you'll never get...

'Cause you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

Heartbroken and beaten
Knocked down and mistreated
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
Now the pain is deleted
And I will never repeat it
I will rise undefeated
I will not let you bring me down

Jūsų Maištinga Siela