Sveiki,
Režisierius
Wash Westmoreland ilgą laiką su ilgalaikiu savo partneriu Richard Glatzer kūrė
kiną, tačiau 2015 metais po itin sėkmingo „Oskaru“ įvertinto filmo „Vis dar
Elis“ (2014) režisierius mirė. Tai pirmasis Walsho darbas po partnerio mirties
ir jis vis dar laiko aukštai iškeltą kartelę. Šįkart jis kuria istoriją apie
realiai Prancūzijoje gyvenusią rašytoją „Koletė“ (angl. Colette),
kuri buvo nominuota literatūriniam Nobeliui. Pagrindiniam vaidmeniui pasirinkta
Keira Knightley – tikriausiai geresnės kostiuminių dramų veteranės nerastume,
nes jai šios rogės kaip antrieji namai dar nuo „Puikybė ir prietarai“, „Hercogienės“
bei „Anos Kareninos“ laikų.
Nors
pati istorija turi LGBT indeksą, tačiau ji veikiau apie moters būvimą vyro
šešėlyje. Ambicingo ir išlepinto vyro žmona Koletė rašo jo vardu puikius ir madingus
to meto romanus ir šitaip šeima vargais ne galais išbrenda iš skolų, tačiau
švaistūnas vyras, tvarkantis šeimos finansus, skatikų neskaičiuoja. Ne vieną
dešimtį metų pragyvenusi su vyru, Koletė šalia turi meilužių moterų ir su jomis
jaučiasi kur kas laimingesnė nei su vyru. Iš esmės šioji santuoka nėra jokia
tragedija, abu sutuoktiniai žino apie vienas kito aistras ir tai toleruoja. Tokių
porelių iš panašaus laikotarpio regime tikrai ne vieną panašiuose pasakojimuose.
Išties
seniai bemačiau tokio tipažo kostiuminę drama, kažkaip anksčiau jų lyg ir
kurdavo daugiau (o gal mano paties pasirinkimai tapo kitokie), tad buvau
pasiilgęs panašių istorijų. Kitą vertus, kad ir kaip „Koletė“ kaip filmas
beatrodytų geras, jis iš esmės itin tvarkingas, scenos ir kompozicija, kameros
darbas ir visa kita atlikta pagal tam tikrus nuspėjamus dėsnius, dėl ko
prarandamas režisūrinis individualumas. Pasigedau ir šiaip kitokios
interpretacijos, dabar žiūrint juostą neapleido jausmas, kad jo pagrindinė
užduotis atskleisti Koletę kaip tam tikrą neteisingumo užguitą moterį, o visi
jos seksualiniai nuotykiai tėra tik pagardas, dėl ko bus įdomiau žiūrėti. Čia
prisiminiau prieš kelerius metus matytą prancūzų filmą apie panašų laikotarpį „Šokėja“
(2016), kuriame irgi moteris mylinti moteris siekia savų tikslų meno sferoje ir
tai kažkodėl suveikė, kadangi filme pasireiškia tam tikras režisūrinis nesumeluotas
unikalumas, o „Koletėje“ to pasigedau. Bet nepaisant šabloniškumo, manau, filmas
iš esmės yra vidutiniškai geras.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų
vidurkis: 74/100
IMDb: 6.8
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą