Sveiki,
Rumunų
režisierius Cristi Puiu tikriausiai yra vienas iš tų režisierių, kuris iš
žiūrovų pareikalaus didžiausios kantrybės žiūrint jo kino juostas. Prieš kelerius
metus matytas jo filmas „Sieranevada“ (2016) mane absoliučiai pribloškė savo
natūralizmu ir kompozicija, kad ilgą laiką tausojau nematytą dar vieną jo darbą
„Pono Lazaresku mirtis“ (romun. Moartea domnului Lazarescu) (2005),
kuris iš esmės pratęsė tą gerą režisieriaus manierą vilkinti įvykius taip
gyvenimiškai absurdiškai, kad nesižavėti tikriausiai kino gurmanui neįmanoma. Jeigu
„Sieranavadoje“ visa šeima beveik tris valandas vis ruošiasi šventinei
vakarienei ir niekaip negali visi susėsti, tai šiame filme 63 metų senukas
bando patekti pas daktarus, tačiau kyla daugybė nenumatytų aplinkybių, kurios
trukdo gauti reikiamą pagalbą.
Filmas
iš tikrųjų priminė mano paties kelionę į ligoninę vežant senelį. Pažįstamos būsenos,
tačiau tokio absurdo, su kokiu susiduria Lazaresku, neteko susidurti. Iš tikrųjų
filmas sukaltas realistiniu pagrindu, tačiau jame formuojamas humoras toks gyvas,
nedirbtinis, toks, kokį kartais patiriame ir regime savo pačių gyvenime. Pustrečios
valandos trunkantis tąsymasis po ligonines mums tampa tikra kantrybės ir juoko
pramoga, o senukui mirties priežastimi, ką ir sufleruoja pats filmo
pavadinimas.
Kas
labiausiai stebina šiame filme? Režisieriaus galia ilgais kadrais kurti
realistinio tipažo scenas, išlaikant bendrą atmosferą, neslopinant tirštos
dinamikos, taiklių gyvenimiškų dialogų. Žinoma, čia esama daug gerų temų, kurias
taip retai regime kine: senatvės, nereikalingumo, alkoholizmo ir sveikatos
sistemos apkrovimo, žmogiškumo stygiaus... Kai kurie kadrai, kai medikai puola
senukui aiškinti, kad jis pats kaltas dėl savo alkoholizmo, užuot jam pagelbėję,
tampa kai kada ir mūsų lietuvių daktarų parodijomis. Sunku pasakyti, ar kalti
žmonės, ar perkrautos ligoninės, ar žmogiškumo stygius – iš filmo šviečiasi,
kad viskas viename, bet nepaprastai įdomu tose sultyse kartu su operatoriumi
dalyvauti kaip papildomam įvykių dalyviui ir tapti viso to nesutramdomo cirko
liudininku.
Vienas
svarbiausių ir žmogiškiausių veikėjų – greitosios pagalbos medikė, kuri per
tris ligonines visą naktį bando pristatyti Lazaresku. Netgi daktarų ambicijos
ir arogancija pagal medikų reitingą leidžia laisvai susidoroti tiek su ja, tiek
su Lazaresku. Kai kada filmas išties tiek vizualiai, tiek problematiškai
priminė man tokias TV laidas kaip „TV pagalba“, „24 valandos“ ar net „Farai“,
tačiau priešingai nei mūsų „realistiškose“ laidose, šiuo filmu režisieriui
svarbu atskleisti ne sensaciją, bet gėdingai sukirmijusią žmogiškumo stygių ir esminius
sisteminius sveikatos prieigos trūkumus. Filmas išties panardinantis į atskirą
vakuumą, kuriame nustebsite sutikę jei ne save pačius, tai bent kaimynus ar
tolimus giminaičius.
P. S.
Filmą lietuviškais titrais, tačiau kiek prastoka kokybe galite susirasti
filmai.in.
Mano
įvertinimas: 10/10
Kritikų
vidurkis: 86/100
IMDb:8/10
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą