Sveiki,
Atrodo, kad
1962 metai tai dar ne taip ir seniai, tačiau netgi tuo laikotarpiu pietinėse
JAV valstijose klostėsi itin sunki juodaodžių integracija į lygiateisišką
visuomenę. Užkietėję pietiečiai kaip
įmanydami engė ir net persekiojo juodaodžius, prasikalsdami įstatymams. „Deganti Misisipė“ (angl. Mississippe Burning) (1988) yra paremtas
realiais įvykusiais įvykiais vietos apylinkėse apie tris nušautus jaunuolius,
kuriuos nužudė vietos šerifo mafija.
Iš esmės filmas
primena kitus juodaodžių ir net vergovės filmus. Ryškiausiai tikriausiai būtų
prieš kelerius metus matytas filmas „Selma“ (2014). Daugybę nominacijų ir
apdovanojimų pelniusi „Deganti Misisipė“ yra, manyčiau, labiau detektyvinio
braižo istorinis filmas, kuris tik iš dalies apčiuopia tuokart įsisenėjusias
nuo vergovės panaikinimo laikų juodaodžių teisių problemas. Kitą vertus šio
filmo scenarijus puikus, ir puiki jo realizacija. O koks jaunutis atrodo čia
aktorius Willem Defoe ir dukart „Oskaro“ laimėtoja Frances McDormand! Visgi negalėjau
piktintis absoliučiai iš konteksto ir logikos iškritusia scena, kai patyręs FTB
pareigūnas galiausiai išgauna iš moters prisipažinimą, kur paslėptas kūnas, net
neparūpinęs jai apsaugos, skuodžia į pergalę ir šlovę, o žmona sumušama iki
sąmonės netekimo. Koks policininkas liudytojai neparūpins apsaugos? Filme yra,
gal dėl efektingumo, gal dėl to, kad iš tikrųjų taip vyko 1962-aisiais, keletas
tokių keistų logikos ir veiksmų iš FTB pareigūnų neatitikimo.
Visgi filmas
lėtas, detektyvinio stiliaus, su žiaurumo kontekstais, kur moralė ir
siauraprotiški rasistiniai įsitikinimai, dangstomi Biblijos eilutėmis ir
kreivomis nacistiniais šypsniais. Ką galima galvoti per filmą apie to meto
pietiečius civilius gyventojus? Kad jie nieko nesiskiria nuo Hitlerio pasekėjų,
nes idėjos tokios pats. Filmas emociškai paveikus, įdomus iki paskutinės minutės.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 65/100
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą