Sveiki,
Lyg ir nepasakyčiau, kad
labai žaviuosi šiuolaikiniu vokiečių kinu, nors retkarčiais pasitaiko neblogų
perliukų, o štai vokiečius pavadinti gerų ir kokybiškų serialų šalimi irgi
nekirba nei liežuvis, nei klaviatūra. Visgi vokiečiai Jantje Friese ir Baran bo
Odar (nors jis ir šveicaras), bendradarbiaudami su Netflix ir kitais serialų
kūrėjais, sukūrė unikalų trijų sezonų serialą „Tamsa“ (angl. Dark),
kuris ir mus, lietuvius, įtraukė į savo mįsles ir rebusus. Po itin sėkmingo
projekto šis duetas pasiryžo tęsti savo realizaciją ir sukūrė dar vieną serialą
pavadinimu „1899“ (vok. 1899), kuriame labai panašiai kaip ir
„Tamsoje“ juntama istorijos autentika.
Tiesą sakant, „Tamsos“
mačiau tik du sezonus, po to šį serialą padėjau į šalį ir dabar po šio naujojo
projekto starto pamaniau, ar nebūtų verta sugrįžti ir pribaigti tai, kas
nepribaigta. Nes projektas buvo novatoriškas, autentiškas, įdomus ir
įtraukiantis. Visgi žiūrėdamas pirmąjį „1899“ sezoną nepalioviau galvoti apie
„Tamsą“, nes šis kūrėjų duetas akivaizdžiai naudoja tai, ką pasiekė su
ankstesniuoju projektu. Atpažįstama įtampa, pasakojama tamsi ir tiršta
stilistika bei žaidimas su persikėlimu per laiko tunelius naratyvu.
Šioji istorija prasideda 1899
metais, laive plaukiančiu iš Europos naujo gyvenimo ir brolio besiilginti pabėgėle
Maura Franklin. Slėpdama tapatybę, ji tikisi surasti brolį, spaudžia savo
rankose laikraščio iškarpą apie dingusį jūrų laivą „Prometėjas“. Atrodo, kad
autoriai ims ir išnaudos Bermudų trikampį, tą ypatingą tikrovėje egzistuojančią
jūrų vietą, kurion pradingo ne vienas laivas. Aišku, naujam laivui lemta gauti
signalą, jog netoliese yra prieš keturis mėnesius dingusio „Prometėjo“ buveinė,
iš kurio buvo išsiųstas signalas... Taigi laivu plaukia ne tik Maura, bet
ištisas tautų katilas: graži ir prakauli sutenerė, nekaltoji geiša su savo
motina, karą išgyvenęs epileptikas, jo nuolankioji žmona, juodaodis ir
šviesiaplaukių šeimyna iš Skandinavijos... Ir žinoma, jau tikriausiai nė vienas
serialas nebeapsieina ir be LGBTQ veikėjų kaip būtinojo naratyvinio komponento
(kas savaime yra sveikintina), kunigu apsimetantis portugalas ir arogantiškas avantiūristas
ispanas. Žodžiu, laive daug visko, tad pamažu narpliojamos jų istorijos,
aiškinamos paslaptys, bet kartu viskas apgaubiama laivo vaiduoklio „Prometėjo“
paslaptimis. Laivo kapitonas po savo miegamuoju atranda slaptą nusileidimą į...
prisiminimų pasaulį, netgi į ateitį.
Visas serialas
sudurstytas kaip Kubikas rubikas, atrodo, serialo kūrėjai džiaugiasi vedžiodami
savo žiūrovą po daugiaplanį pasaulį, kurio egzistavimas yra viso serialo idėjos
pagrindas: ar šis pasaulis iš tikrųjų yra tik sapnas, o gal tai tikrovė? Kas
žaidžia šį dievišką visatos žaidimą? Pateikiami, kaip ir galite numanyti, net
keli šios istorijos variantai, tačiau serialo pabaiga viską atperka su kaupu,
nes kūrėjai nusviedžia mus į tolimą tolimą ateitį kosmose, kada nuo žarnelių ir
aparatūros atsijungusi Franklin pagaliau suvokia, jog ji labai ilgą laiką gyveno
ne tame laive, kuriame manėsi esanti, ir viskas tebuvo dirbtinio intelekto
simuliakras. Iš tikrųjų šiek tiek skiriasi nuo „Tamsos“, nes tai jau kita
serialo idėja – kaip žmogui, kuris turi visus jausmus, instinktus, kurį galima
psichologiškai ir visaip kitaip palaužti, atsilaikyti ir ištrūkti iš dirbtinio
intelekto sukurto pasaulio, kuris yra pernelyg tikras, kad būtų dirbtinis?
Aišku, kai kada serialo
kūrėjai pernelyg sušablonindavo veikėjų poelgius ir jų šnekamąją kalbą.
Pavyzdžiui, bėgdami nuo į laivą besiskverbiančios keistos juodos substancijos,
veikėjai laksto koridoriais ir vieni kitų klausia: „kur jis nuėjo?“, nors visi plikomis
akimis mato, kas ir kur pasuka klaidžiais koridoriais. Kam tas dirbtinis ir
netikras apsimestinis interesas? Aišku, kai kada veikėjai atrodo pernelyg
plokšti, karikatūriški, pavyzdžiui, religinga skandinavų šeimynėlė, apsėsta religijos
imasi visur matyti velnius ir demonus, tačiau visus tuos veikėjus kaip paveikslėlius
apgaubia simuliakrinis pasaulis ir visa tai, kas jie manosi esą, tėra tik
literatūriniai kiautai.
Žiūrėdamas nepalioviau
galvoti ir apie „Vakarų pasaulis“ serialą, kurio pirmąjį sezoną sužiūrėjau aikčiodamas
iš susižavėjimo, tačiau antrojo neįveikiau nei pusės. Ar nenutiks taip ir su „1899“
serialu kitame sezone? Šį pirmąjį sezoną sužiūrėjau pusiaugulomis per vieną
šeštadienį ir jis mane tikrai įtraukė, kad pamiršau viską, net pavalgyti, o tai
ir yra, ko aš tikiuosi iš labai gero serialo! Galiu tik pasakyti: prašau, nenusivažiuokite,
kūrėjai, žemyn, nes turite gerą idėją ir gan gerai išplėtotas galvosūkis yra
tai, ką galima toliau autentiškai plėtoti kituose sezonuose.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą