2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis

Filmas: "Dabar ir visada" / "From Here to Eternity"



Sveiki,

Legendinių filmų bagažą kas savaitę pateikia LRT naujoji rubrika „Kino žvaigždžių alėja“, kurioje švystelėjo ir šis „Oskarais“ įvertintas kino perlas „Dabar ir visada“ (angl. From Here to Eternity) (1953), kuris pasakoja apie Havajuose įsikūrusius karininkus. Pastarųjų tarpe atsiranda romantiškas maištininkas, kuris atsisako kovoti bokso ringe ir todėl yra terorizuojamas vietinių tarnautojų. Iš esmės iš dviejų siužetinių linijų sukalta romano ekranizacija tikriausiai galėjo patraukti dėmesį savo išvystytu siužetu, atmosfera bei (šiandien jau nė į galvą nebešautų) kiek to meto kinui amoraliomis santykių gairėmis...

Vis daugiau žiūriu senojo kino ir galiu pasakyti, kad filmas „Dabar ir visada“ absoliučiai geras filmas, bet kažkodėl neabejoju, kad po metų ar kelių jo praktiškai neatsiminsiu. Filmas absoliučiai manęs neįtikino, viskas suręsta pagal to meto kino manierą, scenos konstruojamos tarsi teatro scenoje, viskas kiek negyva, pvz., palyginkime šių dienų kine vaizdinius apie vyrų gyvenimą tarnaujant kariuomenėje ir anuomet, atrodo, kad anuomet kine viskas pateikta taip skaniai ir žaviai, kad tiesiog jokio smurto, keiksmų, pavydo nė nebūta... Tiesiog visi gražiai mankštinasi, draugiškai gyvena, dalijasi gultais ir dušais, visi sąžiningi ir t. t. Tiesiog neįtikina nei tas karininko gyvenimas, o romantinės scenos, tenka pripažinti, kad ir kaip skaniai bekeltų nostalgiją senajam gerajam kinui, visgi ir tėra tik paveikios tiek, kiek žiūrovui suveikia nostalgijos jausmas, o ne realiai jausmą perteikiančiose scenose pagal aiškius šablonus vaidinantys aktoriai.

Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, tačiau filmas manęs nesužavėjo, nes kuo toliau žiūrių „seną gerą kiną“, tuo vis daugiau jam turiu priekaištų dėl nenatūralumo ir šablonų, netgi paties pačiausiems perlams. 

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą