Seksas - tikrasis gyvenimo variklis, o Meilė - pakelės šungrybiai?

Sveiki mielieji, tikiuosi jūs dar luzginate savo ausytes ir uodegytes, nors ir prasidėjo nauja mokslų era. Viskas lyg ir turėtų būti normaliai, tik ir vėl nežinau apie ką noriu pakalbėti. Arba minčių milijonai, bet nežinau, kurią norisi pagvildenti. Velniai rautų, pakalbėsiu šiandien apie seksą! Paprasta, primityvi ir aktuali tema visais žmonijos laikais. Seksas yra kone vienas iš gyvenimo stimuliuojančių variklių, kuris paduoda kurą smegenims (ir ne tik). Beje, kad ir kaip bebūtų banalu, sekso sritis vis dar po seksualinės revoliucijos tebėra ypač pelninga ir vertinama sritis. Vyrų žurnalai, pornografija, kuri plinta ne kaip maras, bet skrieja šviesos greičiu per internetinius Okeanus ir verčia žiūrėti, stebėti, kaupti, diskutuoti, fantazuoti ir, niekam nėra paslaptis, mėgautis. Būtent, šiais laikais, na kur šiais, visą amžių, seksas buvo viena iš savo instinktų pasitenkinamumo priemonių. Visoje žemėje yra tik du sutvėrimai, kurie mylisi ne dėl giminės pratęsimo, bet dėl malonumo yra žmogus ir delfinas. Visiems kitiems sekso malonumai tikrai nesuprantami ir kokiam Brisiui ar itin kilmingam rotveileriui tikrai nesvarbu kokia poza ir kokiomis aplinkybėmis „padaryti“ priešingos lyties kalaitę. Ir visgi, seksas yra toks dalykas, kuris skaldo mus į dvi stovyklavietes. Vieni seksą laiko normaliu dalyku, kuriuo galima užsiiminėti bet kur ir bet kada, nes neva esame „žmonės“ ir tai yra normalu. Ir iš vis savo įgeidžių tenkinimas šiais laikais nebėra skrupulingai varžomas, atvirkščiai, skatinama išlieti susikaupusias aistras, norus ir kitus dalykus. Kitame fronte stovi užsiciklinę skeptikai ir moralės mylėtojai, kurie sako, kad seksas yra kažkas gėdingo ir nedoro. Šiai nuomonei susidaryti be jokios abejonės turėjo religija, kuri išmokė žmogų gėdytis, drovėtis ir smerkti seksualinius lėbautojus, taip ilgiems amžiams ant mūsų uždėdama laisvės apribojimo antsnukius ir grandines. Viduramžiais ne viena prostitutė degė ant laužo kaip eretikė arba apkaltinta kaip paleistuvystės skleidėja ir šėtono garbintoja. Seksu galėjo ir, manau, iki šiol dar sėkmingai tebemanipuliuojama. Žmonės mėgsta smerkti kekšes, prostitutes, nes yra kaip Coca – Cola prigazuoti moralės. Nesakau, kad tai – blogai. Bet ir vėl, lengviau kitą nuteisti nežinant tikrųjų priežasčių, dėl ko žmogus užsiiminėja nuolatiniu seksu su skirtingais asmenimis. Galbūt tai būna išsilavinimo stoka, bedarbystė, pinigai gaunami be didelių pastangų, sunkus gyvenimas, vaikystės traumos ir begalės kitų priežasčių. Mes jų gyvenimų net nežinome, bet kaip apsitraukę Dievų ir Deivių marškas teisiame ir smerkiame. „Na, šita, tai jau tikra kurva“. Nepalaikau ir tų žmonių, kurie atsiduoda savo kūniškiems įgeidžiams. Iš tikro, manau, kad tai – asmeninio žmogaus apsisprendimo laisvė ir kaip jam geriau, taip jis tegul ir daro. Mano individualumas priima tik tai, kas susiję su Meile, turiu galvoje seksualinius dalykus. Jeigu žvelgiant į sekso esmę, juk kažkada seksas buvo laikomas šventu ritualu, kurio esmė ne malonumas, o seksualinės sueities produktas. Seksą žmonės laikė juodumos ir baltumos susiliejimu, susijungimą dviejų pradų – moteriškosios ir vyriškosios. Į tai buvo žiūrima kaip didį dievų siųstą stebuklą ir dovaną. Šiais laikais vienas ar du pasikrušimai tėra tik normalus dalykas. Sekso subanalinimas ir suprimityvinimas kai kam atnešė ir naudos, bet visiškai ir galutinai pakeitė paties žmogaus požiūrį į seksą. Pripažįstu, kad drovumas yra gan gera vertybė, bet dabar tai gali būti ir didžiulė bėda. Jei esi tylus, kuklus, drovus, ant tavęs ir taškys fekalijas, turi kaip šuo letenom irkluoti per šūdų kalvas ir išplaukti į krantą. Seksas ir Meilė. Žmonės kaip tikri filosofiniai meistrai, persisunkę sufizmu, mėgsta laviruoti ir manipuliuoti šiais skirtingais dalykais. Mėgsta teisti kitus, pateisinti save... Galbūt dabar atrodys, kad aš palaikau pasileidėlių ir laisvamanių pusę, bet iš tikrųjų nepalaikau nė vienos. Aš palaikau ištikimybę. Kas yra ištikimybė? Aha, jei tu buvai neištikimas, vadinasi, tu jau gulėjai su kita! Kitaip ištikimybė nebesuprantama tik kaip per lovos kampą, arba ji yra tokia, arba ji visiškai neegzistuoja. Aišku, dar yra toks prasimanymas kaip Meilė, kuri viską koreguoja. Gaila, kad ji tampa dažnai tokia trumpalaikė ir neištransliuoja savęs 24 valandas per parą. Poros susituokia, rodos, turi planų, jau ketina turėti vaikelių, bet štai, kažkuriems ateina neištikimybė. Turiu galvoje seksualinę neištikimybę, nes kol kas visa kita pateisinama . Seksas išskiria, sujungia ir valdo visą pasaulį kaip ir pinigai. Tai koks visgi turėtų būti požiūris į seksą? Tavo? Mano? Mūsų visų? Vis prisimenu vaikystėje pačių sukurtą dainelę, kaip kaimynė su pieno kanėmis ant dviračio važiuodavo sunkiai mindama pedalus. Mes kikendavome ir dainuodavome: „Papais pedalus juk reikia minti...“ Taip, seksas reikalingas, tik koks jis turi būti, niekas nežino.

Maištinga Siela