Sveiki,
Kai prieš daugel metų pamačiau dokumentinį filmą „Kelias
į Guantanamą“ (2006), buvau išmaudytas šaltu dušu. Toji dokumentuota istorija, kaip
vienas indų vaikinukas tiesiog iš gatvės pateko į baisiausią kalinių kankinimų
kalėjimą, nes buvo apkaltintas neteisingai Rugsėjo 11-osios terorizmu, mane
labai sukrėtė. JAV vyriausybei tuokart reikėjo įgyvendinti Džordžo Bušo šūkį „Už
tai tikrais kas nors sumokės“. Ir sumokėjo daug nekaltų žmonų, didžioji dalis
iš jų – islamistai, pagrobti ir paversti kaliniais be teisės prabilti.
Pasirodo, kad tai ne vienintelė tokia istorija. Štai Mohamedou
Ould Slahi taip pat buvo sulaikytas ir įkalintas liūdnai pagarsėjusiame
Guantanamoje. Filmas „Mauritanietis“ (angl. The Mauritanian)
(2021) pasakoja jo kraupią įkalinimo ir išsivadavimo istoriją, kuri tęsėsi
daugiau nei 13 metų. Vyras į laisvę, nieko nepadaręs, išėjo tik 2016 metais. Iš
jo laiškų išleista knyga, kuri tapo ne tik bestseleriu, bet ir padėjo
atskleisti baisius JAV vyriausybės ir armijos politinius manevrus, kankinimų ir
palaužimo sistemą.
Kaskart žiūrėdamas tokį filmą ar serialą, kuris
smarkiai dokumentuotas, ieškau ryšio su matytomis istorijos, kurie paliudytų
tiesą. Visai nesvarbu, kad tai vaidybinis filmas, jis išties sukrečia ir
paliudija prieš tai matytą „Kelionę į Guantanamą“. Kad JAV teisinė sistema yra
korumpuota, supuvusi ir neįtikėtinai įžūli, kad viduryje dienos „legaliai“ ir „teisėtai“
gali iš paprasto žmogelio, kuris ėjo nusipirkti ledų, padaryti monstrą, papirkus
žiniasklaidą ir teismus, jau nebekyla abejonių. Tą daro tie, kurie valdo JAV teisinę
sistemą ir... neslėpkime, apskritai visų šalių teisines sistemas. Tai ne
konspiracinė teorija. Taip susidorojama su žmonėmis, sukuriama politika,
patrauklumas. Vienas labiausiai šokiruojančių tokių teisėsaugos serialų yra „Apkaltintas
žmogžudyste“. Dviejų sezonų serialas, kuris susišaukia, sakyčiau, su „Maritaniečiu“
ir paliudija, kaip veikia legalus smurtas JAV-ose.
Pagrindinius vaidmenis sukuria įsimintini aktoriai. Legendinė
Judie Foster už šį vaidmenį pelnė Auksinį gaublį. Įtikinamai pasirodė ir Tahar Rahim. Vis daugiau
ir daugiau pasirodo tokių kino filmų iš Amerikos avilio, kurie labai gausiai
finansuojami, kurie atskleidžia tam tikras iš pradžių tik konspiracijų teorijų
lygmenyje sklandančius įsitikinimus. Visgi labai džiaugiuosi, kad filmas ne
apie tuos didvyrius, kurie šaudė ir prievartavo Artimuosiuose Rytuose, o grįžę
apkabina lyg didvyriai žmoną blondinę ir bučiuoja dukreles bei niurko šunį. Tai
ne toji Amerika, šis filmas iš esmės atskleidžia Bušo ir iš dalies Obamos veiksmų
neteisingumą. Kas keisčiausia? Kalinys buvo paleistas tada, kai prezidentu buvo
išrinktas Donaldas Trumpas.
Ką mes iš tikrųjų žinome apie amerikiečių politiką ir
jų veikėjų veidus, jeigu monstrą sukurti taip lengva turint armiją, pinigų ir
galią? Po tokių filmų susimąstau: ar po angelų kaukėmis, laisvę, toleranciją
bei demokratiją skleidžiančių politinių srovių nesislepia būtent tikrieji demonai,
o tie, kas atrodo iš pažiūros stačiokiški, neskanūs, nedemokratiški yra kur kas
geresni? Žiūrint tokius filmus ir žinant, kad viskas tikrovėje vyksta kur kas
žiauriau, neapleidžia jausmas, kad verta suabejoti bet kokiu deklaruojamu
teisingumu iš šalies. Pabaigoje rodomi dokumentiniai kadrai apie tikrąjį šio
filmo veikėją mane labiausiai sujaudino. Tokio šviesaus ir tiek besišypsančio
žmogaus nesu matęs. Ne kiekvienas tiek iškentęs geba atrasti tiek šviesos ir
gėrio gyvenime, nes pripažinkime, kad dažnai tokios traumuojančios patirtys
paprasčiausiai žmogų sunaikina iš vidaus. Geras filmas.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 7.5
Jūsų Maištinga Siela