Mirė vertėjas Gražvydas Kirvaitis (1939-2026)

 

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, šių metų sausio 6 dieną mirė vertėjas, literatūros tyrinėtojas, pedagogas, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos ambasadorių klubo narys Gražvydas Kirvaitis.

Gražvydas Kirvaitis gimė 1939 metų gegužės 31 dieną Vilkaviškio rajone, Rumokuose. Aukso medaliu baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą, 1957–1962 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo mokytoju, parašė anglų ir amerikiečių literatūros vadovėlius mokykloms su sustiprintu anglų kalbos mokymu. 1977 metais baigė Sankt Peterburgo universiteto doktorantūrą ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1968 metais pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Užsienio kalbų centre, 1976 metais tapo jo vedėju, nuo 1984 metų – docentu.

 

Dar studijų metais Gražvydas Kirvaitis pradėjo tyrinėti romano žanrą, savo disertacijoje nagrinėjo žymaus anglų rašytojo lordo Charleso Percy’io Snow romanų ciklą „Svetimi ir broliai“. Šis rašytojas pakvietė jaunąjį mokslininką į Didžiąją Britaniją; sovietiniai valdininkai ilgai svarstė, kol pagaliau lordo Snow atkaklumas nugalėjo ir Gražvydui Kirvaičiui buvo leista vykti konsultuotis disertacijos tema. Susipažinęs su parašyta disertacija, lordas Snow laiške Sankt Peterburgo universiteto mokslo tarybai rašė: „Man teko skaityti daugybę disertacijų apie savo kūrybą, parašytų įvairiose pasaulio šalyse. Viena ar dvi iš jų mane suglumino, daugelis buvo neblogos, o viena ar dvi, be abejo, geros. Mano nuomone, Kirvaičio disertacija yra geriausia iš visų. Turiu galvoje tai, kad jis supranta mano kūrybą taip, kaip aš pats norėčiau būti suprastas, o tokia laimė rašytojui retai kada pasitaiko.“

 

Gražvydas Kirvaitis – ir nepaprasto darbštumo vertėjas, į lietuvių kalbą išvertęs per trisdešimt romanų ir apysakų. Meistriškais Ray’aus Bradbury’io knygų vertimais („Marso kronikos“, „Pienių vynas“, „Sudie, vasara“) išpopuliarino šio rašytojo kūrybą Lietuvoje. Minėtini ir kiti Gražvydo Kirvaičio išversti mokslinės fantastikos klasikų kūriniai – Herberto George’o Wellso „Laiko mašina“ ir „Daktaro Moro sala“, Cliffordo D. Simako „Miestas“, taip pat plačiai žinoma Aldouso Huxley’aus distopija „Puikus naujas pasaulis“.

 

Įdomu tai, kad anais gūdžiais sovietiniais laikais, norėdamas kuo tiksliau išversti Ray’aus Bradbury’io kūrinį, Gražvydas Kirvaitis parašė jam laišką į Ameriką ant voko nurodydamas tik „Kalifornija, ponui Ray Bradbury“ – ir savo džiaugsmui gavo iš jo išsamų atsakymą su reikalingais paaiškinimais. Panašiai jis susirašinėjo ir su Šri Lankoje gyvenusiu Arthuru C. Clarke’u, versdamas jo mokslinės fantastikos šedevrą „2001 metų kosminė odisėja“, kurio lietuviškas vertimas pirmą kartą buvo išleistas dar 1974 metais. Gražvydo Kirvaičio vertimų kraitėje yra ir Michaelo Cunninghamo romanas apie Virginią Woolf „Tos valandos“, Jameso Fenimore’o Cooperio „Šnipas“, Anthony’io Burgesso „Šekspyras“, Rockwello Kento „Tyrai“, Williamo Somerseto Maughamo „Santuoka iš išskaičiavimo“.

 

Gražvydo Kirvaičio dėmesio teko ir vaikų literatūrai. Tarp jo verstų knygų vaikams – ir nepaprasto populiarumo sulaukusi Richardo Scarry’io paveikslėlių knyga „Ką žmonės dirba visą dieną“.  Šio vertėjo sudarytam ir išverstam anglų pasakų rinkiniui „Stebuklingas ragas“ net 90 tūkstančių egzempliorių neužteko, leidykla po poros metų turėjo išleisti dar 30 tūkstančių, bet ir tų greitai nebeliko. Pats Gražvydas Kirvaitis yra sakęs, kad anglų ir amerikiečių pasakas versti buvo nepaprastai sunku, todėl jis kruopščiai studijavęs Juozo Balčikonio, Dominyko Urbo ir kitų lietuvių vertimo metrų pasakų vertimus. Toks atsakingas požiūris į darbą, ypač į vertimus, jam buvo būdingas visą gyvenimą.

 

Gražvydas Kirvaitis puikiai išmanė anglakalbę literatūrą, Lietuvos žurnaluose ir almanachuose (ypač „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 1–13 tomuose) paskelbė daugybę straipsnių apie anglų rašytojus, paliko mums daugybę publikacijų literatūros kritikos, kalbos, kalbų mokymo ir vertimo teorijos klausimais. Parašė literatūros vadovėlius „Anglų literatūra“ (1971, su kt.), „Amerikiečių literatūra“ (1992, su kt.), taip pat lietuvių kalbos  ir anglų-lietuvių kalbos žodynų vaikams. Iš anglų kalbos išvertė istorijos, ekonomikos, literatūros kritikos ir kitų leidinių, o „JAV istorijos apybraiža“ lig šiol tebėra išsamiausias šios rūšies veikalas lietuvių kalba. Taip pat išvertė nemažai tekstų į anglų kalbą („The Concise Encyclopedia of Lithuania Minor“, „The Lithuanian Academy of Sciences“ ir kt.).

 

Be vertimo ir rašymo, Gražvydas Kirvaitis užsiėmė ir kita Lietuvai reikalinga veikla. Iškart po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pavedimu jis nuvyko į Londoną ir ten įkūrė Lietuvos informacijos centrą, važinėdamas po visą Angliją skaitė paskaitas apie padėtį Lietuvoje, kalbėjo per televiziją, lankėsi Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijoje ir parlamente. Už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant santykius tarp valstybių 2011 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Gražvydą Kirvaitį apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.

 

Gražvydą Kirvaitį prisiminsime kaip aukščiausios prabos vertėją, kurio verstos knygos skaitytojų buvo labai laukiamos. Daugelis Gražvydo Kirvaičio išverstų garsių autorių knygų sulaukė kelių leidimų ir sovietmečiu, ir buvo perleistos XXI amžiuje. Šis vertėjas rinkosi tik pačius geriausius autorius ir talentingai išversdavo jų kūrybą. Ir nors paskutiniais savo gyvenimo metais Gražvydas Kirvaitis apgailestavo, kad žmonės atpranta skaityti, savo darbui liko ištikimas iki galo – vertė ir spausdino noveles žurnale „Metai“, tikėdamas, kad „ką žmogus sužino gero ir šviesaus, tai daugiausia iš talentingai parašytų knygų“.

 

Maištinga Siela