Filmas: "Lietaus žmogus" / "Rain Man"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai būtų nuodėmė nepamatyti Barry Levinson filmą „Lietaus žmogus“ (angl. Rain Man) (1988), kuris pelnė net keturis „Oskarus“, iš kurių už geriausią metų filmą ir geriausią aktorių – Dustin Hoffman. Ar tai dar nepakankama priežastis pažiūrėti? Daugelio pamėgtas filmas, nuolat įtraukiamas į geriausių filmų topus, iki šiol priverčiančius suklusti net jaunuosius kino maniakus.

Kažin, ar šiandien filmas sulauktų tiek daug dėmesio, kiek anuomet, bet tenka pripažinti, kad filmas išties geras, nors ir keistokas. Tom Cruise sukurtas gobšus personažas Čerlis, nori iš tėvo paveldėtų 3 milijonų ir netrukus sužino, kad juos užrašė „Lietaus žmogui“ t. y. jo broliui, kuris didelį dalį savo gyvenimo praleido klinikoje... Žodžiu, tai dviejų brolių ilga kelionė automobiliu per valstijas, kuriame išryškėja gobšuolio žmogiškoji pusė, kuri kažkada buvo palaužta tėvo nemeilės. 

Lėtas ir rimtas filmas, subrandinta klasika, kuri patiks kino gurmanams. Dėl ko be scenarijaus verta žiūrėti šį filmą? Žinoma, dėl Dustin Hoffman įvertintos vaidybos, išties atskleisti išskirtinius autisto „genijaus“ bruožus, kurie per visą filmą ryškinami iki nervinančio akto, bet žiūrovai linkę dovanoti, kadangi tai neadekvataus žmogaus elgesys. Ne ką prasčiau vaidina ir Tom Cruise, kantrybės ir gobšumo taurė skyla per pusę ir jo dvilypį charakterį persveria šviesioji charakterio pusė. Žinoma, šiek tiek nuvylė pabaiga, lyg kokioje pasakoje, viskas išteisinta ir aišku iki grynumo, galgi net nuspėjama pagal receptą, bet visumoje filmas tikrai geras ir vertas kieto žiūrovo.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Roko karalienė" / "Ricki and the Flash"

Sveiki, skaitytojai,

Meryl Streep, Meryl Streep, Meryl Streep... Šiemet tikriausiai pamačiau rekordinį kiekį filmų su ja, praktiškai visus nematytus jos nominuotus „Oskarui“ ir šiemet dar pasirodė naujas filmas „Roko karalienė“ (angl. Ricki and The Flash) (2015), kuris sulaukė gana vidutiniškos sėkmės ir gana vidutiniškų kino kritikų atsiliepimų. Režisierius Jonathan Demme, sukūręs legendinį „Avinėlių tylėjimą“ (1991), „Filadelfija“ (1993), „Reičel išteka“ (2008), šįkart ėmėsi kur kas linksmesnio filmo, nors tenka pripažinti, kad ankstesnieji jo filmai išties puikūs ir jų temos nepaviršutiniškos ir įdomios. Tai vienas iš režisierių, kurį mėgsta kino gurmanai, aš irgi.

Visgi „Roko karalienė“ tikriausiai vienas silpniausių šio režisieriaus darbų. Tiesiog gal tema ir nėra paviršutiniška, bet viskas taip suslėgta, kad primena pusiau banalią romantinę komediją. Kad ir pats Meryl Streep vaidmuo gana dviprasmiškas – iš vienos pusės garsi autoritetą turinti aktorė daro naują pašėlusį amplua, todėl be galo įdomu, o iš kitos pusės – na, kažkoks cirkas, specialiai publikai parenkami personažai „ne tipažai“, juk visi norės žiūrėti į močiutę rokerę, dvelkia kiču! Ir žinoma, jeigu M. Streep nebūtų atlikusi šio vaidmens, o tarkim menkai kam žinoma antro plano aktorė, tai tikriausiai filmas žiūrėtųsi dar prasčiau...

Ne, filmas nėra prastas, jį tikrai žiūrėjau su malonumu – ir kikenau sau, ir buvo retkarčiais gaila. Viskas čia saikingai surežisuota, o ir M. Streep galia vis dar kausto dėmesį, juolab, kad filmas muzikinis ir tikrai ne kartą išgirsite filme dainuojant. Tas faktas nieko nestebino, nes ir anksčiau ji dainuodavo kine, tereikia prisiminti miuziklą „Mama Mia“ ar dramą „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“. Žodžiu, netikėta buvo tai, kad filme ji vaidina su savo tikra dukra (tą tikriausiai visi pasako recenzentai) Mamie Gummer. Nenuginčysite, jos tikrai turi panašių bruožų, tačiau kokia M. Streep buvo gražuolė savo dukters metų, sunku apsakyti.

Na, ir daug dainų, roko ir country baladžių, baro kvapų, apgailestavimo, „susitupėjimo“. Žinoma, labiausiai žiūrovui rūpi motinystės ir šeimos santykiai, kurie gana gyvenime „tokie“ retai pasitaiko, tačiau viskas atleidžiama ir pagaliau susitaikoma. Gražus ir mielas filmas, o kiek vertingas – sunku pasakyti, kai kiekvienas tą vertę supranta kitaip.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Nacionalinė kultūros ir meno premija šiemet įteikta Andriui Užkalniui, Monikai Šalčiūtei ir Egidijui Dragūnui (SEL'ui)

Sveiki,

Ar čia man vienam Lietuvoje darosi ankšta? Reikia paburbėti ir būtinai „ant viso svieto“. Paskutiniu metu man, tiesą sakant, per daug Užkalnio. Užkalnis tą, Užkalnis aną... Užkalnis papeikė, Užkalnis sukritikavo, Užkalnis nusispjovė, Užkalnis sumalė į miltus, Užkalnis tyčiojasi, Užkalnis prieš patyčias... Žodžiu, Už to Kalno Užkalnis ir galėtų pasilikti, pasistatyti sau pirkią, priimti kokią Moniką Šalčiūtę, kuri gamintų maistą, įsirengti prabangų restoraną, užkandžiauti žmonėmis ir politikais (lyg politikai ne ta pati mėsa? žinoma, ne, skanesnė.).

Lygiai taip pat galiu pasakyti apie Egidijų Dragūną. Na, kiek gi galima apie jo sezoninį vairavimą neblaiviam? Prabraukia pro arenas, susimoka baudas, labdarai numeta, užgeria, sėda į automobilį, važiuoja pas policininkus ir vėl tas pats per tą patį, o mums linksma ir gražu. Žinoma, kol nenudauš kokios per pėsčiųjų perėją ėjusios mokinukės, kuri rankoje nešėsi žalią popieriaus lapą, ant kurio nupiešta jauki boružėlė, gal dar aukščiau ir saulytė išlindus, kruopščiai nupieštos gėlytės... Šitas istorijas mes žinome, bet ne, mums reikia skandalų, sekso, alkoholio ir kraujo! Todėl reikia ir girto važinėjančio SEL‘o ir Užkalnio apsilankymo restoranuose ir, neduok Dieve, kebabinėse, kad spauda galėtų skandalingai užrašyti ką nors iššaukiančio.

Kur kas įdomiau, kaip Norvegijoje Darius Samaitis rado pieno butelyje tarp miškų pragulėjusį apie 65 metus piniginį lobį! Kodėl neįvyko šiemet Mis Lietuva 2015 rinkimai – juk tai kriminalinio lygio išpuolis prieš grožį. Kol rašiau pirmą pastraipą apie Užkalnį, – šmaukšt! braukšt! – paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. Žinoma, mane labiausiai domina literatūra, nes kad ir kaip mėgčiau teatrą, jame lankausi itin retai (kokios kainos!), todėl ir aktorių vardai lieka neravėtas miškas. Šiaip džiaugiuosi, kad eseistė Giedra Radvilavičiūtė gavo premiją. Argi ne puiku!? Bet kam tikriausiai tai rūpi, nes mano postų jau seniai facebook‘e niekas nebelaikina, įdedu kaip į kokį pieno butelį žinutes apie kultūrą, meną, mokslinius tyrimus, atrastas planetas ir išsiunčiu į internetinį kosmoso vandenyną, nes niekam tai nebeįdomu, niekas net neskaito, o štai kaip kebabo padažas užtiško iš to paties facebook‘o laimėtų marškinėlių, tai to superinio įvykio fotografija įmesta į srautą iškart sulaukia daugybės nykščių į viršų. Sakysite, kas per draugai sėdi mano facebook‘o ratelyje (dievaž, kaip kokioje sektoje! bažnyčioje?), tie patys Radži, Užkalnis, žmogaus teisių aktyvistai, rašytojai, ponai, tinginiai, klubuose susipažinę su manimi, giminaičiai savais interesais ir vaikystės klasiokai, kurie sėdi savo novergijose ir skrodžia žuvį, nes ne kasdien jiems pavyksta rasti šlamančių pieno buteliuose.

Sakau, Jums, kad norint, kad kažkas kažką pasakytų apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją arba bent jau palaikintų, reikia premiją įteikti Užkalniui ir SEL‘ui su Šalčiūte – už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinių tekstų kokybę.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paranormalūs reiškiniai: Vaiduoklio dimensija" / "Paranormal Activity: The Ghost Dimension"

Sveiki, skaitytojai,

Ką gi, sulaukėme dar vienos dalies iš „Paranormalių reiškinių“ tirados. Tiesa, šį filmą linkę versti įvairiai ir „Paranormalus aktyvumas“, ir „Paranormalūs reiškiniai“, tačiau kūrėjai gali pasidžiaugti sukūrę tikriausiai vieną iš pačių prasčiausių šios serijos filmų „Paranormalūs reiškiniai: Vaiduoklio dimensija“ (angl. Paranormal Activity: The Ghost Dimension) (2015), kurį režisavo Gregory Plotkin. Tiesą sakant, mane nervina šioji serija ir jos pavadinimai, nes beveik prieš metus jau pristačiau penktąją šios serijos dalį, kuri buvo labiausiai atsiskyrusi nuo visų dalių savo siužetine linija, tačiau pasirodė, jog įmanoma dar ir taip, kad tai buvo filmas tarp ketvirtosios ir penktosios dalies ir oficialiai „Vaiduoklio dimensija“ yra penktoji dalis, bet tai jau šeštasis šios serijos filmas. Žodžiu, pasiklysti kaip kokioje dimensijoje nesunku.

Štai buvau apsidžiaugęs, kad tarpinis filmas buvo ganėtinai vykęs, nes po nevykusios ketvirtos dalies triukų, kurie, na, pripažinkime, buvo pirmųjų gerų dalių atkartojimas. Jau maniau, kad po šios dalies filmų scenaristai ir kūrėjai pasirūpino kelti kartelę aukštyn ir štai „Vaiduoklio dimensija“ sugadino visus reikalus. Šioji dalis vėl grįžta prie pirmosios dalies triukų ir praktiškai nieko naujo nepateikia. Buvo siaubingai nuobodu ir tai nesąmoninga, nes prieš daugel metų, kai pamačiau pirmąją dalį, tai „dėjau į kelnes“, o dabar toks nuobodulys, kad tiesiog norisi filmo kūrėjų paklausti, kiek jiems sumokėjo, kad filmas būtų toks „šūdas“? Nes tikrai, pilnai tikiu, kad investuotojai prašo to paties produkto ir neleidžia talentams prasiveržti, todėl produktas išeina tiek scenarijumi, tiek režisūra apgailėtinas.

Filmas absoliučiai varginantis ir neįdomus. Vėl tas pats per tą patį, įdomi mintis buvo, kai mergaitės, nufilmuotos 1988 metais, nusako vaizdus iš šių dienų realijų, kai vyrukai žiūri jų juostas, kai pagalvoji, tai išties baugi idėja, ties ja ir reikėjo apsistoti kūrėjams ir ją vystyti, o visi kiti, kaip antai judantys paveikslai, dingstanti elektra tampa košmariška nuobodybė. Lygiai taip pat kone paniekinamai erzina veikėjų elgesys, pvz., klykianti moteris visą minutę „ką tu matai?“, vyrukas tamsoje rėkia „nieko nematau“ – toks betikslis „susikalbėjimas“ įgauna tokią erzinančią įtampą, kad norisi išsitraukti kočėlą ir kiekvienam personažui trenkti per galvą. Negi jūs tokie buki? Ypač tie nelogiški faktai, kai jie išsikviečia kunigą, realiai yra įsitikinę, kad namuose yra antgamtinė būtybė, vis tiek dukrą, prijunginėję lempų, palieka miegoti vieną savo kambaryje. Logiškai atrodytų taip, kad motina drebėtų apsikabinusi dukrą savo lovoje, bet ne, tikriausiai už kadro norėjo pasidulkinti su vyru, kol mergytė pabus kambaryje... Na, tiesiog daugybė neįtikėtinų absurdų, kurie ne tik paniekina pirmųjų dviejų dalių filmo originalumą ir baisumą, bet tiesiog atvirai tyčiojasi iš žiūrovo. Ačiū Dievui bent tai, kad filmai šios serijos vis trumpėja ir trumpėja... Žodžiu, nieko gero iš šios serijos nebeliko.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 4.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Amerikos gangsteris" / "American Gangster"

Sveiki, skaitytojai,

Turėjau neapsakomą malonumą pažiūrėti mano mėgstamo režisieriaus Ridley Scott filmą „Amerikos gangsteris“ (angl. American Gangster) (2007), prisipažinsiu, kad žiūrėdamas senas juostas apie gangsterius, tame tarpe ir „Krikštatėvis“, „Kartą Amerikoje“ ar net vienas iš naujausių „Žiaurūs 1981-ieji metai“, nepajuntu to kvapo gniaužiančio jaudulio, kurį pajunta man rekomendavę žmonės. Tiesiog apkaltinau temą – gangsteriai ne man, tačiau R. Scott, na, negali sukurti prasto filmo, juolab, kad žaviuosi visais jo darbais, universaliomis temomis ir žanrais. Prisipažinsiu, labai bijojau, kad šis filmas nepatiks.

Žiūrėjau prieš miegą ir, žinokite, kai kurie siužetai „nuėjo“ į mano sapnus! Filmas išties įsimenamas ir puikus. Galima paploti vien už nuostabų scenarijų, kuris įtraukė, pateikė daugybę intrigų, nepaviršutiniškų charakterių, laikmečio dvasios, urbanistinės aplinkos, galiausiai gatvės ir teisėsaugos politikos. Tiesiog visko labai daug ir tiršta, bet tikriausiai jaučiasi režisūrinis įdirbis, dėmesys detalėms, kurios nėra specialiai akcentuojamos, bet kinomano akims visgi pastebimos. Kadangi istorija biografinė, jaučiasi didelis dėmesys autentikai ir noru interpretuoti kuo tiksliau ir kuo arčiau realijų. Nuostabius vaidmenis sukūrė šiaip jau R. Scott mylimas aktorius Rassell Crowe, bet labiausiai mane sužavėjo visgi Denzel Washington‘as, kurio atliktas pagrindinis Franko Luko vaidmuo išties vertas geros analizės – griežta tvarka, aiški šeimos ir gyvybės saugojimo bei globojimo pozicija ir čia pat to paneigimas – kulkos į kaktą, narkotikų prekyba, griaunami gyvenimai. Išties vertybiniu atžvilgiu šis ramus kaip belgas personažas padarė gana didelį įspūdį. Na, ir jau mirusi aktorė Ruby Dee, kuri atliko gangsterio motinos vaidmenį, gavo nominaciją į „Oskarą“ kaip geriausia antro plano aktorė.

Filmas išties puikus, jis teikia visokeriopą malonumą ir yra gana aukštos prabos, tikrai turėtų patikti serialo „Narkotikų prekeiviai“ žiūrovams. Neskubus, bet gilus ir nepaviršutiniškas scenarijus leidžia mėgautis ne tiek veiksmu, kiek personažų pasaulio savivokomis, jų vertybėmis. Rimtas, nekasdienis filmas, kuris daug kam turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela