2016 m. kovo 29 d., antradienis

Filmas: "Deadpool" / "Deadpool"




Sveiki,

Vienas labiausiai komentuotinų šio pavasario filmų be jokios abejonės yra „Deadpool“ (angl. Deadpool) (2016), kuris iš proto išvarė minias – vieni nusiminė, kiti išėjo pakeltais pirštais, kad filmas puikus. Jau kuriamas filmo tęsinys, ir aš galvoju, kodėl gi ne, juk „Pagirios Las Vegase“ antroji dalis tikrai nebuvo prastesnis variantas už pirmtaką, tačiau trečioji dalis – žinot, pradeda nusibosti. Čia kaip su tuo krauju, kūrėjai ir verslo magnatai užuodžia naftos gręžinius nors ir už 100 kilometrų. 

Grįžtant prie filmo, pasakysiu, kad patiko. Tikrai, kažkaip absoliučiai prablaškė šis komedijos ir super herojaus miksas. Kažkaip šis miksas visai įtikino ir išvengė skystos banalybės, kurią kartais pateikia parodijų filmai, iš kurių norisi išeiti jau po penkių minučių, bet tik ne „Deadpool“. Tiesa, kai kada lietuviai yra tikrai keisti. Kai kada filmų pavadinimus išverčia taip, kad tiesiog gėda darosi prieš visą pasaulį, negi dabar negalėjo kažkaip sulietuvinti, pasitelkdami fantaziją? Tiesiog.

Taigi, super herojus iš pradžių žiūrovams prisistato kaip homoseksualus herojus, o vėliau paaiškėja „X-meniška“ meilės istorija su mergina ir dėl ko visa ši velniava. Aišku, ta dalis, kai herojus suserga vėžiu primena banalų kritimą lygioje vietoje – toji drama neįtikina, neįtikina ir ta banalybė, kad jis nesirodo savo meilei nudegintu kūnu, velniai žino ko bijodamas – ego? Jaunystės prarasto fizinio patrauklumo? Panašu iš serijos: neturiu gražios suknelės, į vakarėlį neisiu. Priešingai, nei būtų galima pamanyti, man labiausiai patiko, liaudiškai sakant, filmo bajeriai. Tas plepus šelmis šmaikštuolis išties tyčiojasi iš super herojų stoiškumo ir tai jis daro taip taikliai – bravo scenaristams bent jau šiuo aspektu. Nepaisant kai kurių nuvalkiotų dalykų, filmas gyvas, dinamiškas, šmaikštus ir pakeliantis nuotaiką. Taigi.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 8.4


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 26 d., šeštadienis

Filmas: "Šokantys arabai" / "Dancing Arabs"




Sveiki,

„Kino pavasario“ repertuaras jau savaime yra kokybės rodiklis, todėl nepraleidžiu pažiūrėti ir seniau rodytus šio festivalio filmus. Šįkart apie izraelietišką filmą „Šokantys arabai“ (angl. Dancing Arabs) (2014), kuris jau savaime sufleruoja, jog bus kažkuo politiškai karštas ir, kaip neretai būna šios šalies filmams, militaristiškas. Na, gal pradėsiu nuo tokio nevykusio vertinimo, kaip „tikėjausi kažko daugiau“. Ir žinoma, tikėjausi, tačiau jau nuo pat pradžių keistai pinasi tarpusavyje nederantys žanrai.

Filmo pradžia, kai berniukas nukrenta besukiodamas anteną, panaši į komediją, kai supuola šeima, o kitą akimirką jau visi kvatoja spoksodami TV ant sofos. Palaukit, kur aš papuoliau? Toliau – bėga metai, politinė atmosfera Izraelyje keičiasi, berniukas suauga, išvažiuoja į sostinę studijuoti ir prasideda naujas žanras – romantinė drama, kur svarbi socialinė atskirtis, kultūrų draugystė ir priešiškumas, jis, būdamas arbų kilmės, pamilsta žydę. Toliau kiti etapai – nauja moteris, kuri padovanoja savo sūnaus tapatybę... lyg ir viskas gerai, lyg ir įtikina, tačiau kažkaip visumoje filmas pasirodė banalus, lyg ir komedija, lyg ir norėjo parodyti politinius ir istorinius niuansus, lyg ir išvis tapatybės virsmą... Filmas gana eklektiškas, todėl visumoje, kur lyg ir nugali meilė, viskas atrodo brokuota filme. Jeigu siužetą perkeltumėme į Holivudą ir tą pačią istoriją pasakotume amerikietiškoje aplinkoje, tai filmo išvis nebūtų įmanoma žiūrėti. 

Taigi, darau išvadą, kad filmas, bent man, pasirodė įdomus tiek, kiek egzotiškumo davė politiniai niuansai ir istorinis kontekstas. Paties herojaus asmeninis gyvenimas ir jo meilė bei drama mažai kuo jaudino, lyg būtų nutolusios kasdieniškos paauglių santykių problemos, kurios trukdo mokslams ir kitiems siekiams. Tik politiškumas, dėmesys istorinei eigai ir šiaip edukacinių barjerų ištroškusioms gurmano lietuviškoms akims gali pasirodyti visgi įdomus šis filmas.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.3


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Čikaga" / "Chicago"




Sveiki skaitytojai,

„Geišos išpažinties“ ir „Gilyn į mišką“ režisierius Rob Marshall tikriausiai nesitikėjo tokios sėkmės, statydamas filmą „Čikaga“ (angl. Chicago) (2002), kuris buvo nominuotas net 13 „Oskarui“, iš kurių pelnė net 6, įskaitant ir geriausią metų filmą. Net keista pasidarė, kai suvokiau, jog šio filmo kažkaip dar nesu matęs, tik pradėjęs žiūrėti staiga susivokiau, kad fragmentiškai tarp TV reklamų esu visgi matęs... Tiesą sakant, dabar sunku įvardyti šio filmo sėkmės priežastis ir tokį įtikimą įvairiems kino kritikams, nes filmas sužiūrėjo, liaudiškai tariant, „visai nieko“.

Tiesą sakant, 2009 metais režisierius bandė pakartoti „Čikagos“ sėkmę su filmu „Devyni“, į kurį sukvietė visas dainuojančias mega Holivudo žvaigždes ir tas filmas man padarė kur kas didesnį įspūdį nei „Čikaga“, gal viskas būtų kiek kitaip, jeigu būčiau pasirinkęs kitokią chronologinę tvarką. Bet jau šaukštai po pietų. Iš tikrųjų „Čikaga“ man nepasirodė briliantinis filmas, nors aktoriai parinkti puikiai. Nuostabiai pasirodė ir ta pati Chatherine Zeta-Jones, kuri pelnė už antrą planą „Oskarą“, puikiai ir Reene Zellweger, tačiau išvis man labai patiko siūbuojančių krūtų savininkė Queen Latifah. Miuziklas tarp kalėjimo sienų priminė savotišką XX a. pradžios nusikaltėlių skandalus pamėgusią Čikagą kaip „Karmen“ savotiškas perdirbinys. Naivi blondinė, įsitvėrusi į savo banalią svajonę tapti ryškia kabareto žvaigžde, priminė netgi muilo operų lygio manipuliatorę. Kaip vertinti filmą? Kaip kabaretą, kaip gana planingai surengtą šou, kičą, neturintį nieko bendro su realybe. Geros dainos, šokiai, kriminalinis kontekstas, besivaikančių sensacijų minia, kuri čia pat už posūkio pamiršta savo „dievukus“, kur reikia mokėti meluojant save pateikti, jeigu nori nors kiek žmonių dėmesio...

Filmas neblogas, nors „Devyni“ man kaip miuziklas ir istorija patiko kiek labiau, tačiau ir „Čikaga“ turi labai daug gerų dalykų – aktorius, vizualumą, kabaretinę dvasią, istorinį Čikagos kontekstą ir tiesiog tokį filmą lengva kažkodėl žiūrėti, priimama be didesnių lūkesčių kaip reginį su neblogu turiniu. Taigi žiūrėti galima.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela