Graham
Swift. „Į dienos šviesą“ – Vilnius: Alma littera, 2008. – 296 p.
Sveiki,
skaitytojai,
Pernai
vienas didžiausių mano literatūrinių atradimų buvo britų rašytojo Graham
Swift (g. 1949) kūryba. Po Motinos sekmadienis (2019, Baltos
lankos) greitai perskaičiau Vandenų žemė (2009, Lietuvos rašytojų
sąjungos leidykla), o šį, paskutinį lietuviškai dar neskaitytą kūrinį
tausojau, netgi turėjau įtarimų, kad tai prastokas rašytojo darbas, nes
internete nėra beveik jokių platesnių įrašų apie šią kiek daugiau nei prieš 11 metų
išleistą romaną pavadinimu Į dienos šviesą (angl. The Light of
Day), kuri originalo kalba pasirodė 2003 metais ir pateko į ilgąjį Man
Booker literatūros sąrašą. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Audronė Šolienė.
Istorija
pasakoja apie senstelėjusį buvusį policininką Džordžą Vebą, kuris nušalintas
nuo pareigų dirba privataus detektyvo darbą. Pasakojimas yra apie vieną jo
gyvenimo dieną, tačiau per ją iš esmės atskleidžiamas visas jo gyvenimas. Tokį pasakojimo
juvelyrinį būdą naudojo kitas garsus britų rašytojas Ian McEwan viename
geriausių savo kūrinių Šeštadienis. Lėtas ir mąslus, asociacijomis ir
nuotrupomis pasižymintis pasakojimas yra iš vienos pusės gana šabloniškas ir
banalus, kadangi turime klasikinę žmogžudystės istoriją, kurioje viskas
atskleidžiama nuo pat pradžių – moteris, isteriškai įsimylėjusi savo vyrą,
nenori jo prarasti, todėl kreipiasi į detektyvą, kad šis padėtų sekti jos vyrą
ir meilužę, karo pabėgėlę Kristiną iš Kroatijos. Ir be žmogžudystės, galima
sakyti, daugiau nieko neįvyksta, nes pasakotojas, kuris ir yra tas pats
detektyvas, prisimena savo vaikystę, tėvų laidotuves, analogišką klientės
situaciją savo šeimos aplinkoje. Romanas, kuris turi iš esmės visus banaliausius
pop romano siužetinius elementus, lyg ir turėtų būti pasmerktas dūlėti kokioje
nors nepastebimoje knygų komiso sandėlio krūvoje, tačiau tas, kas žino, kaip
rašo Graham Swift, – o rašo jis labai gerai – tas gali patvirtinti seną gerą
tiesą, kad kartais nesvarbu, ką rašai, svarbiau – kaip rašai.
Romanas
turi visus atbaidančius dalykus, kurių nemėgsta aštrių, dinamiškų,
šokiruojančių ir populiariosios literatūros skaitytojai, kurie knygą vertina iš
to, ar penki pirmieji puslapiai „užkabina“. Tokiems skaitytojams romanas gali
pasirodyti „per lėtas“, „sukasi siužetas apie nieką“. Ką gi, kadangi skaitote
ne šiaip romaną, o literatūriškai „svarke suvirintą“ tekstą, kurioje ypatingas
dėmesys skiriamas pasakojimo tonui ir poetiškai raiškai, tad nesitikėkite
pataikavimo. Smagu, kad vertėjai Audronei Šolienei pavyko perteikti tą neskubaus
pasakotojo išpažinties toną, kuris sudaro visos istorijos intymią atmosferą ir
įspūdį, jog skaitytojas įsibrovė į vienišo vyro vidinį pasaulį, kuriame sueižėjusios
sienos ir dvelkia baisia vienatve.
Pasakojimo
technika – tai svarbiausias šios knygos privalumas. Koliažiniu principu
sudurstyta istorija turi analogiškų situacijų žemėlapį, todėl nenuoseklumas
tampa itin dideliu literatūriniu privalumu. Tarkim, Vebo istorija su padėjėja
Rita ir kliente, kurią jis sužavi savo kulinariniais sugebėjimais, analogiškai
lyginama su Napoleono III ir jos žmonos ištrėmimu. Istorinių įvykių ir
asmeninio gyvenimo sugretinimas išryškina romano pagrindinę mintį: kas verčia
mus pasirinkti ir priimti nelengvus gyvenimiškus sprendimus ir kiek tuose
pasirinkimuose yra spontaniško aistringo pasirinkimo ir kiek šalto proto,
apsaugančio mus nuo tragedijos?
Graham Swift
Autoriaus
proza apskritai pasižymi niūriai perteikta nuotaika, jo literatūra gana
gyvenimiška, egzistencialistinė. Į dienos šviesą, sakyčiau, būtų labiau
panašus į Motinų sekmadienis variantą ir dėl stiliaus, ir dėl vienos
dienos įvykių vaizdavimo perspektyvos. Geriausias jo romanas Vandenų žemė
kur kas platesnio užmojo knyga, ji išskleidžia visuomenės pokyčių panoramą,
neatsiejamą nuo britų kraštovaizdžio, epochų kaitos, todėl Į dienos šviesą
atrodo kur kas paprastesnė, siauresnė knyga, tačiau toli gražu ne prasta, toli
gražu.
Vienas
paveikiausių romanų elementų yra autoriaus mokėjimas perteikti emocinį
intelektą per pasakotojo toną. Analizuojant veikėjo biografiją, detektyvas
atrodo kaip apšepęs, brutalus mačistas, bent tokį įspūdį turėtų susidaryti
skaitytojas, tačiau visa jo kalbėsena liudija absoliučiai priešingus vyriško
pasaulio elementus. Detektyvas ilgai svarsto apie gėlių parduotuvę, apie suolelį
parke, kurį jis įrengė tėvų atminimui, nevengia kalbėti kulinarinėmis
temomis ir save laiko puikiu virtuvės šefu, kur savo sugebėjimus demonstruoja lesbietei dukrai. Tačiau jo nevaržo dukters prigimtis, kaip, atrodo,
nevaržo pasaulio pokyčiai ir galimybė prarasti dar ir detektyvo reputaciją,
prarasti vienintelę savo mylimąją Ritą, kuri, anot pasakotojo, ji netrukus ir
paliks vienui vieną.
Viena
įspūdingiausių aprašytų simbolinių scenų buvo apie miestelį, kurio niekaip pats
negaliu ištarti (Čizlherstas!), kur žmonės patenka į tamsų urvą, slėpdamiesi
nuo Antrojo pasaulinio karo lėktuvo atakų. 10 tūkstančių žmonių grįžta į urvus
tarsi pirmykščiai žmonės ir slepiasi patys nuo savęs, nuo to, ką žmogus daro su
pasauliu, kaip kad kiekvienas iš mūsų, kaip ir Džordžas Vebas, kuris turėtų
pasikliauti logika, sveika nuovoka, vis vien nieko neišsaugo ir net nesistengia
išsaugoti, todėl atrodo, kaip nuolat jis yra grimztantis į tamsą, į savo urvą
ir apmaudą.
Labai
trapus romanas, kurio grožis yra subtiliuose nutylėjimuose ir neišrašytuose
pasakojimuose, kurie idėjiškai jungiasi į tylią istoriją, Dieve, tikrai ne
žmogžudystės ar viską prarandančio pono Vebo istoriją, sakyčiau, jungiasi visa
toji istorija į gyvenimo laikinumo ir pažinimo patyrimą: pažinti savo nuopuolį
ir rasti tam pateisinimą, kad galėtum gyventi ramia sąžine, o tai tolygu kautis
su savimi pačiu ir laimėti. Nepasižymėjau šįkart nė vienos citatos, nes viskas,
ką paimčiau iš knygos, būtų ne tai, ką suvokiu, ir ne tai, ką autorius savo
subtiliu pasakojimu sako, o sako jis viską už teksto, per jausmą, būseną,
asociacijas, tai, ką sukelia šis puikus rašytojas yra literatūrinis katarsis,
dėl kurio Graham Swift priimu į geriausių rašytojų panteoną.
P.
S. Ir dar – išverskite daugiau šio rašytojo knygų į lietuvių kalbą,
susimildami!
Jūsų
Maištinga Siela
