2024 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Šios dienos daina: Andrea Bocelli – Les Feuilles Mortes / Tatiana Eva-Marie ft. Vinny Raniolo – Autumn Leaves [žodžiai / lyrics]



Sveiki,

 

Dievai, kokia gruodžio praėjo pilka ir juoda savaitė. Tokius orus dar menu iš vaikystės ir jie buvo būdingi lapkričio mėnesiui, tačiau ne kelioms savaitėms iki Kalėdų, kada paprastai džiaugdavomės sniegu ir važinėdavome rogutėmis. Visgi kažkas tikriausiai su ta gamta vyksta ir keičiasi, todėl mane apniko vėlyvojo rudens nuotaikos ir prisiminiau seną dainą, atliekamą pačiomis įvairiausiomis kalbomis, bet žinomiausia ji prancūzų „Les Feuilles mortes“ ir anglų „Autumn Leaves“ kalbomis.

 

Sudėtinga šios dainos genezė, nes ji sukurta iš skirtingų niuansų. 1945 metais, iškart po Antrojo pasaulinio karo, muziką parašė vengrų kompozitorius Joseph Kosma baletui. Galiausiai prancūzų poetas Jacques Prévert parašė pagal šią melodiją žodžius pavadinimu „Les Feuilles mortes“, o pirmąkart garsiąją prancūzų šansono stiliaus kūrinį įdainavo ir išleido 1949 metais Yves Montand, netrukus pasirodė ir angliška versija „Autumn Leaves“, kurią pirmąkart atliko Johnny Mercer, kūrinys tapo tarptautiniu mastu puikiai žinomas ir naudojamas plačiai filmų garso takeliams. Kūrinys toks populiarus, kad jį įrašė ir atliko beveik visi, kurie netingėjo: Edith Piaf, Patricia Kaas, Michael Buble, Dalila, Mireille Mathieu... Daugybę versijų galite pasiklausyti YouTubėje ir jos visos savaip geros ir savaip jaudina. Šiandien noriu pasidalyti italų tenoro Andrea Bocelli versija ir gal kiek mažiau kam žinomais šiuolaikiniais džiazo atlikėjais Tatiana Eva-Marie ir jai pritariančiu Vinny Raniolo angliška versija – pastarasis jaukus gyvo garso atlikimo įrašas man buvo atradimas!

 

Tatiana Eva-Marie gimė 1985 metais šveicarų ir rumunės šeimoje, šiuo metu dainuoja ir gyvena JAV. Ji dažnai vadinama „gipsy-jazz warbler“ (čigoniško džiazo lakštingala) ir yra laikoma tarptautine 1930-ųjų Paryžiaus muzikos atstove. Jos kūryba sulaukė didelio pripažinimo tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir Europoje. Ji ne tik atlieka dainas, bet ir vadovauja savo grupei Avalon Jazz Band. Jos balsas dažnai apibūdinamas kaip švelnus ir žavus, o jos pasirodymai pasižymi energijos ir entuziazmo pertekliumi. Tą tikriausiai ir pajusite jos besiklausydami.

 

Andrea Bocelli gimė 1958 metais ir garsiausio italų ir viso pasaulio tenoro tikriausiai pristatyti nereikia, nes jis ne kartą koncertavo Lietuvoje ir jis yra vienas labiausiai atpažįstamų pasaulio vyrų balsų. Savo prancūzišką šansono versiją atlikėjas išleido 2006 metais ir įtraukė į savo albumą „Amore“. Pasiklausykime abiejų versijų.



 

Andrea Bocelli – Les Feuilles Mortes

[žodžiai / lyrics]

 

Oh, je voudrais tant que tu te souviennes

Des jours heureux où nous étions amis

En ce temps-là, la vie était plus belle

Et le soleil plus brûlant qu'aujourd'hui

Les feuilles mortes se ramassent à la pelle

Tu vois, je n'ai pas oublié

Les feuilles mortes se ramassent à la pelle

Les souvenirs et les regrets aussi

Et le vent du Nord les emporte

Dans la nuit froide de l'oubli

Tu vois, je n'ai pas oublié

La chanson que tu me chantais

C'est une chanson qui nous ressemble

Toi tu m'aimais, et je t'aimais

Nous vivions tous les deux ensemble

Toi qui m'aimais, moi qui t'aimais

Mais la vie sépare ceux qui s'aiment

Tout doucement, sans faire de bruit

Et la mer efface sur le sable

Les pas des amants désunis

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

Mais la vie sépare ceux qui s'aiment

Tout doucement, sans faire de bruit

Et la mer efface sur le sable

Les pas des amants désunis



 

Tatiana Eva-Marie x Vinny Raniolo – Autumn Leaves

[žodžiai / lyrics]

 

The falling leaves

Drift by the window

The autumn leaves

Of red and gold

 

I see your lips

The summer kisses

The sunburned hands

I used to hold

 

Since you went away

The days grow long

And soon I'll hear

Old winter's song

 

But I miss you most of all

My darling

When autumn leaves

Start to fall

 

Since you went away

The days grow long

And soon I'll hear

Old winter's song

 

But I miss you most of all

My darling

When autumn leaves

Start to fall

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 84: emocinė duobė – tramplynas į pokytį!

 

Sveiki,

 

Anksčiau sekmadieniais prisijungdavau prie globalių meditacijų už pasaulio taiką, harmoniją ir gėrį. Žodžiu, 21 valandą Lietuvos laiku ir visame pasaulyje žmonės, išjungę kompiuterius, atsitraukę nuo serialų ir viryklių, nuo verkiančių vaikų ir lojančių šunų, susirasdavo sau tylos kampelį ir pamedituodavo, laimindami viską, kas yra šiaurėje, pietuose, vakaruose ir rytuose; palaimindami spalvas ir kvapus, kalnus ir jūras, mylimus žmones, miestus ir kultūras, taiką ir ramybę, paukščius ir orus... Vis prisimenu tas meditacijas, tik nežinau, kiek jos veikdavo mano tikrąją tikrovę ir pasaulį, ar anuomet pasaulis kažkiek tapdavo šviesesnis ir tauresnis? Galų gale sekmadienis iš tikrųjų įgaudavo šventumo ir tvarkos, nes ritualai ir susitelkimas kažin kaip paveikdavo mano ramybę, leisdavo susikoncentruoti nelengviems socialiniams iššūkiams, kurie manęs laukdavo mokykliniais laikais.

 

Dabar darau vis kitokias meditacijas ir jau tokias, kokias pats susikuriu. Labiausiai gulėdamas karštoje vonioje. Pajutau, kaip trūksta saulės ir vitamino D. Gruodis pas mane beveik nesiskiria nuo lapkričio, nėra sniego, tik šalti ir lietingi vėjai, žemas ir pilkas dangus slegia dienas, kurias dar šiek tiek prašviečia per anksti sujungtos kalėdinės lemputės. Bet ar ne už tai turėčiau būti dėkingas, ką? Juk tik šis tamsos metas leidžia įvertinti šviesius pavasarius ir vasaras? Kiekvienam savo laikas ir tikriausiai tik tai, kad dedi kasdien pastangą pagerinti tikrovę, tikrovė tau ir atsidėkoja pokyčiais. Dabar man, galima sakyti, emocinė duobė, bet kas ta duobė, jeigu ne tramplynas į pokytį? Tad reikia ruoštis roges, nes negali būti visada prastai!

 

Jūsų Maištinga Siela


Žemėlapis: populiariausias kiekvienos Europos šalies alus / Map: Popular Local Beer Brands of Europe

 

Sveiki,

 

Populiariausias kiekvienos šalies alus nebūtinai reiškia, kad geriausias. Pavyzdžiui, šiemet kad ir kaip norėjosi mėgautis Kroatijoje populiariausiu jų šalies alumi „Karlovačko“, deja, man jis nelabai patiko. Tikriausiai taip jau ir yra, kad kiekvienam savo, tačiau vykdami į kokį nors šalį, galite pasinaudoti šiuo žemėlapiu.

 

Maištinga Siela


Filmas: "Šypsena 2" / "Smile 2"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Režisierius Parker Finn 2022 metais daugelį nustebino pristatydamas siaubo mistinį filmą „Šypsena“, kuris daugeliui išties paliko neblogą įspūdį. Man taip pat filmas anuomet susižiūrėjo neblogai, nors negalėčiau pasakyti, kad buvo tas, kurį žūtbūt reikia pamatyti. Praėjo keleri metais ir režisierius ryžosi pristatyti filmo tęsinį pavadinimu „Šypsena 2“ (angl. Smile 2) (2024), pastarasis daugiau ar mažiau buvo sutiktas labai panašiai kaip ir pirmoji dalis.

 

Nors lietuviai kai kada mane stebina savo keistu išrankumu, mat daugelis, lygindamas šią dalį su pirmtaku, teigia, kad pirmoji dalis yra nepalyginamai geresnė. Visgi mano subjektyvia nuomone būtent antroji dalis yra techniškai efektingesnė. Įspūdį gali prislopinti nebent tai, kad naujų idėjų šiame filme scenarijaus autoriai nebepasiūlo, o toliau tęsia tai, kas buvo sugalvota anksčiau. Taip jau su tais siaubo tęsiniais yra, sudėtinga sukelti geresnį įspūdį, nes esame paveikti pirminių patirčių. Šioje dalyje pasakojama populiarios pop muzikos atlikėjos Sky Riley gyvenimo istorija. Garsi atlikėja po narkotikų skandalo ir avarijos bando sugrįžti į pasaulinės muzikos sceną ir, atrodo, jog mergina praėjusi ne vieną reabilitaciją ir gijimą išties yra labai valinga ir žino, ko nori, tačiau ją ištinka lemtingas atsitiktinumas ir ji gauna mirtiną prakeiksmą, perduodamą mirties akivaizdoje. Besišypsantys apsėstieji nusižudo ir tokiu būdu stebėjusiam perduoda prakeiksmą. Deja, Sky visa tai pamato ir jai jau kitą dieną pamažu ima vaidentis mirusysis narkotikų prekeivis, ji ima gauti keistas žinutes iš nepažįstamo numerio, o galų gale veidrodžiuose ir tikrovėje regėti nebūtus dalykus, kurių nebegali sukontroliuoti, todėl netenka tikrovės ir laiko nuovokos, o aplinkiniams atrodo, kad mergina vėl grįžo prie narkotikų.

 

Šiaip noriu pagirti scenarijų, manau, jis realizuotas žanrinio kino rėmuose techniškai labai gerai. Nebuvo daug lėkštų ir erzinančių niuansų, absurdiškų dalykų ir sprendimų, kuriant pagrindinius veikėjus. Visgi labai patiko temperamentingoji aktorė Naomi Scott iš  filmo „Aladinas“. Pastarajai labai pasisekė sukurti juslingą ir efektingą vaidmenį šiame siaubo filme, kas apskritai tokiuose žanriniuose filmuose būna gana retai, nes veikėjai būna vienkrypčiai ir infantilūs. Filmo finalas kažkuo panašus į šiemet matytą siaubo filmą „Substancija“ (2024), kuriame sprendimas ištaškyti visą siaubą scenoje ir parodyti siaubą viešai plačiajai visuomenei tampa labai efektyvu. Aišku, šiam filmui iki efektyvaus filmo „Substancijos“ pritrūksta socialinės kritikos niuansų, tačiau „Šypsena 2“ išlaiko įtampą, smalsumą, kameros judesį, saikingą mindfuck‘o, suvelto laikų ir erdvės scenarijų, tačiau tenka pripažinti, kad iki tikrojo hito, t. y. filmo, apie kurį visi kalbėtų kaip apie „Substanciją“, visgi pritrūksta, nes filmas orientuojasi į masinį žiūrovą, todėl negali būti pernelyg nepatogus ar toks, kuris paliktų pernelyg daug neaiškumų. Visgi tai man daugiau ar mažiau patikęs filmas.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.8



Jūsų Maištinga Siela 

2024 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Filmas: "Ar aš rasistas?" / "Am I Racist?"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Amerikiečių aktorius, režisierius ir komikas Matt Walsh kartu su Justin Folk, praeityje sukūręs tokį didžiulį komedijos ir dokumentikos derinį filme „Kas yra moteris?“ (2022), toliau tęsia šių žanrų savitą miksą naujausiame savo filme „Aš aš rasistas?“ (angl. Am I Racist?) (2024). Intelektualaus pobūdžio komikas atskleidžia amerikietiškų socialinių realijų pasaulį, kuriame dominuoja prieštaringumas, paradoksai ir manipuliacija.

 

Tiesą sakant, filmą sužiūrėjau gana keistokai. Iš pradžių tikėjausi daugiau provokuojančių dalykų, bet ne provokacijos čia svarbiausia, o besiplečiantis amerikietiškojo gyvenimo burbulo absurdiškumas. Aktorius susikūrė savo personažą ir nagrinėja rasizmo problematiką, kuri pastaruoju metu JAV-ose itin eskaluojama įvairiomis žiniasklaidomis priemonėmis. Iš esmės prieita prie to, kad rasizmo reiškinį nagrinėjantys mokslininkai ištisai tauškia apie baltosios rasės žmonių viršenybę, kurie visi be jokios išimties yra laikomi rasistais, nes kažkada buvo pavergę juodosios rasės atstovus, segregavo kitus spalvotuosius. Eilinis baltasis amerikietis turi jausti kaltę, atsiprašinėti ir kaip nors atpirkti kitos rasėms žmonėms istorinę padarytą skriaudą – žodžiu, prieita netgi prie vadinamo „sisteminio rasizmo“, kada netgi nebūdamas rasistu, tu vis tiek tampi rasistu, nes gimei baltasis. Režisierius rengia įvairius realybės šou primenančius pasirodymus, organizuoja pseudo seminarus kovoje su rasizmu, kuris iš dalies nė neegzistuoja, nes jis primestas kaip socialinis reiškinys. Kol kas Europoje, ačiū Dievui, to neturime, tačiau amerikiečiai kasdien tas „paaiškinama“.

 

Tam tikros scenos nepaprastai pavykusios. Autorius į savo filmavimą pakviečia rasizmo naujosios bangos teoretikę, kuri pati sumoka kitos rasės atstovui už tai, kad jam nenusišypsojo ar šypsojosi per daug, todėl tai yra rasizmas. Spalvotasis paima maloniai pinigus ir smagiai iš situacijos pasipelno... Teoretikė liko sukrėsta, nes primestas rasizmas suveikė paradoksaliai priešingai ir baltiesiems priskirta KALTĖ/NUODĖMĖ padaro juos socialiai pažeidžiamus. Iš to galima kuo puikiausiai pasipelnyti kaip ir iš visos rasizmo eksploatavimo idėjos. Juokingai, bet šokiruojančiai pateikiamos socialinės tikros situacijos, pvz., kaip per vieną renginį personažo kostiumą vilkintis artistas nepamojavo juodosios rasės mergaitėms, tai motina nuėjo net iki nacionalinės televizijos, sukėlė tokį skandalą, tiek paverkė ir išpūtė burbulą, kad dalis visuomenės tiesiog norėjo griebti šakes be jokių paaiškinimų ir tiesiog nugalabyti animatorių už tai, kad nepamojavo mergaitėms. Ką tai rodo? Amerikiečiai gyvena dirbtinai didinamų įtampų socialiniame burbule. Leidžiamos knygos apie rasizmą, vyksta koučerių paskaitos, išduodami specialistų pažymėjimai ir iš to tiesiog pelnomasi ant kiekvieno kampo bandant įžvelgti rasizmo apraiškas ten, kur jų net nėra. Režisieriui, manau, per humorą pavyko pradengti tą manipuliavimo visuomenėje užuolaidėlę ir atskleisti kaltės bei aukos dirbtinai sukurtą konstruktą, už kurio stovi mums menkai žinomos manipuliuojančios valdžios struktūros, pastarosios smarkiai finansuoja šį chaosą.

 

Baisiausia tikriausiai yra tai, kad rasizmas yra tik vienas iš tų įrankių kvailinti visuomenę, skaldyti ir valdyti, o kiek dar yra kitokių su morale, socialiniu elgesiu, politika ir kt. susijusių būdų kiršinti ir virti tame absurdiškame iškreiptos tiesos burbule. Manau, kad panašūs dariniai vyksta jau kuris laikas ir pačioje Lietuvoje. Paklusnumo ir vienos tiesios, suformuotos per žiniasklaidos kaleidoskopą viešai negalima paneigti, turi pritarti įsivaizduojamai daugumai, nes kitaip būsi palaikytas vatnyku, homofobu, rasistu ir kt., nors gal nesutinki tik su tam tikrais aspektais, bet kam tai rūpi, tu vis tiek būsi kokiu nors vatnyku. Manau, kad užplūdus mūsų šalį svetimšaliams, kurie važinėja woltais, boltais ir taksi automobiliais, netrukus atsiras panašios problemos. Kol kas lietuviai labai pakančiai žiūri į atėjūnus, tačiau, o kas, jeigu vieną dieną politika sugalvos sumanipuliuoti, jog esame priešai ir pateiks mums susipriešinimo scenarijus, kurių išbandymams būsime neabejingi ir sužvėrėsime dėl tariamos tiesos?

 

Šiaip filmas labai aktualus, tačiau kai kurios scenos man pasirodė vis tiek surežisuotos ir primena ne tiek tikrovę, kiek tiesiog dokumentinio filmo imitaciją, nors esama gyvų ir provokuojančių pokalbių, kurių tikriausiai nesuvaidinsi – žodžiu, toks miksas, kuris tikriausiai nėra pats svarbiausias filmo dėmuo, kiek svarbus yra pats amerikietiškos svajonės burbulo susprogdinimas. Deja, bet tai dar vienas burbulas iš šimtų kitų.

 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.7



Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Gwen Stefani – Bouquet [vinyl / LP] (2024)

 

Informacija apie albumą: Gwen Stefani – Bouquet [vinyl / LP] (2024) 


Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Simply Red – Love and the Russian Winter [vinyl / LP] (1999)

 
Informacija apie albumą: Simply Red – Love and the Russian Winter [vinyl / LP] (1999) 


Maištinga Siela