Šios dienos citata: Popiežius Pranciškus I apie atleidimą, Dievą, žmogų ir gamtą

 

Sveiki, skaitytojai ir praeiviai,

Šiandien mirė popiežius Pranciškus I. Prisimenu, kaip mirė Jonas Paulius II, tada dar buvau mokykloje, nepamenu, kelintokas, bet praėjo ištisa epocha. Bandau suvokti, kaip per tą laiką pakito mano požiūris į krikščionybę ir Bažnyčią, kurion mane labai stūmė mano kadaise gyva dar buvusi močiutė.

Nemanau, kad esu labai nuskriaustas, kad nepriklausau tai bendruomenei, manau, Bažnyčia yra ne tik duodanti, bet ir imanti. Daug ko mes nežinome ir kažin, ar sužinosime, kas iš tikrųjų yra Vatikanas ir ką jis darė bei daro, koks tikrasis popiežių vaidmuo. Žinoma, pasaulyje daug dokumentinių filmų, labai tamsių ir juodų, o konspiracinių teorijų labai daug, tačiau Romos katalikams ši antroji šv. Velykų diena išties reiškia daug, ypač nuolankiesiems jų tikintiesiems. Praėjo ištisas Pranciškaus I-ojo (priminsiu, kad popiežiumi šis argentinietis buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną). Kaip ir kadaise Motina Teresė, taip ir Pranciškus I yra palikęs nemažai reikšmingai guodžiančių žodžių.

Šiandien per radiją išgirdau, kad Pranciškus I-asis į  istoriją įeis kaip tas, kuris ėjo už silpnesnį žmogų, guodė jį ir gynė. Rinkdamas citatą, perskaičiau nemažai, bet kažkodėl šioji dažnai pasikartojanti, man įsiminė labiausiai.

„Dievas atleidžia visada, žmonės kartais, gamta – niekada. Turime rūpintis gamta, kad ji neatsakytų sunaikinimu.“ Popiežius Pranciškus I

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 107: gyvenimas ant lotoso lapo su perspektyva

 

Sveiki,

Prieš miegą geriu kmynų arbatą ir baiginėju skaityti knygą. Antroji šv. Velykų diena ir viskas turi būti šviesu ir gera. Visai kaip šiame vaikiškai guodžiančiame paveikslėlyje, primenančiame pasakų veikėją Coliukę.

Taip jau nutiko, kad jau pusmetis prie mano darbo stalo yra padėta Sal Rachele knyga „Sielos integracija“, bet tik šiandien ją atsiverčiau, tarsi, kaip sako kiti, iki tol reikėjo žinoti, kad šie raštai išversti į lietuvių kalbą egzistuoja (vertė Živilė Vazelytė, išleido Mijalba, 2023), o ranka pakels reikiamą momentą pati. Toje knygoje kalbama (skaičiau kol kas tik fragmentą) apie sielos dvynes liepsnas ir aukštesniųjų dimensijų būtybes, apie kurias jau žinau labai seniai iš kitų šaltinių.

Kartais atrodo, kada nieko negali pakeisti, tik žiūrėti kaip bėga iš čiaupo tas vanduo, matyti skalbimo mašiną, kriauklę, veidrodį, kuris niekaip nesikeičia, o šitie dalykai surašyti knygoje egzistuoja kažkur paslėpti, nematomi, neapčiuopiami, nepatiriami. Beprotiška, kai pagalvoji, kiek esame materialios ir įrėmintos būtybės; tokie akli ir kartais apleisti ir apsileidę savo ribotumu, kad net sunku patikėti, jog tai Maja, jog tai tik iliuzija, kurią sukūrė Sąmonė. Tokiomis akimirkomis, atrodo, imsi ir perskaitysi knygą „Sielos integracija“, imi tikėti, kad viskas ims ir kažkaip persivers, pasikeis, nušvis, nuskaidrės, susikurs situacijos, apsireiškimai, kurie visais varpais bylos, jog esi viso TO dalis. Taip jau būta ne karta, tas žinojimas, jog viską galima keisti, jeigu tik atsisakai to, kas tave riboja, kas tave daro mažą kaip Coliukę, kuri gyvena ant lotoso lapo su miniatiūrine varle.

Man regis, netgi patikėjimas, jog viskas yra įmanoma, bet niekas nevyksta, yra geriau, nei niekuo netikėti ir nesivilti.

Šiandien astronomai sako, kad danguje bus meteoritų lietus. Kai kurie teigia, jog iš tikrųjų gyvename po stikliniu didžiuliu kupolu ir meteoritai tėra tik liepsnojančios viso to atplaišos. Sako, kad Katy Perry pabuvojimas kosminėje erdvėje tik surežisuota vaidyba.

Netgi jeigu ir šitaip. Žinome, kad bent jau yra gyvenimas ir yra jo pabaiga. Tai turėtų irgi paguosti.

Maištinga Siela

Leidykla "Slinktys": sraigės logotipas

*

Sparčiai auganti ir populiarėjanti leidykla „Slinktys“ turi puikų logotipą.

Lietuvos leidėjų asociacijos pateikta informacija, leidyklos logotipas vaizduoja apvalų sraigės kiauto siluetą su spirale ir dviem ragų linijomis.

Leidyklos vadovas Juozas Žitkauskas yra minėjęs, kad pavadinimas „Slinktys“ ir logotipas yra giliaprasmiai ir simbolizuoja drauge su tavimi visur keliaujančius namus, o leidykla iš lėto slenka į viršų, visai kaip sraigytė.

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Robin Van de Walle apie meną, kurio nereikia interpretuoti (gongshi)

 

Sveiki,

Tikriausiai „Literatūroje ir mene“ (Nr. 8, 2025) įdomiausiai šįkart susiskaitė Robin Van de Walle straipsnis „Akmenų stebėjimo menas“. Toji filosofija apie renkamus akmenis man priimtina, nes anksčiau tą darydavau visada, ar būčiau prie jūros, ar kur nors nulytame žvyrkelyje, kur mirgu margu žvirgždas. Deja, jokios kolekcijos nesurinkau. Geriausia, ką padariau su tais akmenukais, tai išdalijau kaip dovanas arba subėriau į kaktusų vazonus. Yra dar senų striukių kišenėse, kai aptinku, nuolat stebiuosi, kad vis dar tebėra. Visgi Robin Van de Walle iš savo aistros, kuri vadinasi azijietiškai gongshi, t. y., kaip supratau, aptikto gražaus akmens patalpinimas tam tikroje žmogaus erdvėje ir jo grožėjimasis. Apie tai, kad jo nereikia niekaip interpretuoti, tai nutolsta nuo vakarietiškos meno koncepcijos. Cituoju autorių:

„Mene ir literatūrologijoje šitai pasireiškia polinkiu nuolat aiškinti ir interpretuoti kūrinį. Kai susiduriame su paveikslu ar tekstu, rodos, visada turime įžvelgti kažką už jo. Tokiam požiūriui pasipriešino Susan Sontag savo esė „Atsižadėkite interpretavimo“: mums būtina nuolat interpretuoti, analizuoti, psichologizuoti, skaityti tarp eilučių. Vakaruose visą meną suvokiame kaip mimenišką iš esmės, tai yra kaip tikrovės imitaciją. Todėl mūsų dėmesys kreipiamas į tai, kaip kūrinys susijęs su pasauliu. Užuot sutelkę dėmesį į formą ir poveikį, galiausiai kalbame tik apie tai, kas yra už kūrinio ribų.“ Robin Van de Walle

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 106: gerai, kai kartais reikia tiek nedaug!

 

Sveiki,

Man šiemet Šv. Velykos – tai kava į lovą, ramus skaitymas spaudos, kuri dar kvepia dažais, šaldytuve gerai įmirkusi iš vakar paruošta baltoji mišrainė ir žolių kvapas. Reiktų nusiskusti, reiktų ką nors dalyti, bet lėtai, neskubant, kartu kaip kokį tango ar ritualą, kurio velnias nepaskubins, nepastums, nesupainios.

Buvau šventai nusprendęs nedažyti jokių kiaušinių, nes niekas jų nesuvalgo, tačiau praeina mintys ir tradicijos nugali, o galų gale juk veiksme, kurį darai atsiveria ir kasdieniškosios gyvenimiškosios išminties lobiai.

Patiko man šis paveikslas, kur Van Gogas sėdi su paveikslo Mergina su perlo auskaru karikatūriniame prancūziško stiliaus Monmartro kvartalėlyje. Spalvingame kaip koks velykinis kiaušinis. Bandau susidėlioti praėjusią chaotišką ir nelengvą emociškai savaitę, kažkaip išvalyti priplėkusias tamsias mintis ir galvoju, kad pats laikas po visko prisipilti karštą vonią ir pamirkti tamsoje prie žvakių sūriame vandenyje. Savotiškame namų SPA.

Kiek nedaug, kiek nedaug, kiek nedaug... Reikia.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Audrius Ožalas apie tai, kaip pavyksta perskaityti tiek daug knygų

 

Sveiki,

Taip... Čia aš vienas iš tų, kurie jau ilgus metus seka ir paskaito Audriaus Ožalo knygų pristatymus. Gal ir net ne visus peržiūriu, perskaitau, užtenka užmesti akį į mėnesio atrinktųjų sąrašus ir, galima sakyti, aišku, ką skaityti. Esu komentavęs ir klausęs, kaip jam tiek pavyksta perskaityti, o štai... Po tiek metų ir atsakymas „Literatūroje ir mene“ be jokio stebuklingo atsakymo. Kelia nueina einantysis, o skaitytojas perskaito knygas tiesiog skaitydamas.

„Mane visada trikdo, kai žmonės klausia, kaip įmanoma perskaityti tiek knygų, ir tuoj pat aptaria tris per savaitę peržiūrėtus serialus. Peržiūrėti serialo sezoną trunka panašiai, kiek perskaityti knygą, gal net ilgiau. Tai prioritetų klausimas. Pavyzdžiui, kasdien naudojuosi visuomeniniu transportu, ten praleidžiu po valandą. Per darbo savaitę išeina maždaug penkios valandos. Tiek laiko užtenka perskaityti bent vieną knygą. Vakarais irgi skaitau. Manau, kad knygas mėgstantis žmogus per savaitę gali rasti laiko perskaityti bent dvi knygas, tad nėra čia jokių paslapčių.“ Audrius Ožalas

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Robert M. Sapolskį apie antisemitizmą, seksizmą, ksenofobiją ir propagandą

 

Sveiki,

Šią citatą perskaičiau Dovydo Kiauleikio rašinyje „Parazitai mūsų smegenyse“, kuriame autorius remiasi garsaus mokslininko Roberto M. Sapolsky mintimis. Turime keletą jo knygų, kurių neprisiruošiu niekaip perskaityti – „Nulemta“ ir „Elgesys“, – tačiau taip... Politikos manipuliacija akivaizdi, o mes ir šiandien, žvelgdami į rusas, manau, darome tą patį.

„Vienas iš pagrindinių ideologų ir propagandistų įrankių yra sukelti neapykantą ne mūsų bendruomenės nariams – juodaodžiams, žydams, musulmonams, tutsiams, armėnams ar romams, – vaizduojant juos kaip gyvulius, parazitus, tarakonus, ligą. Reikia pasirinkti kuo tolimesnį nuo savęs įvaizdį, kad tuos „kitus“ vargiai būtų galima laikyti žmonėmis.“ Robert M. Sapolsky

Maištinga Siela