Sveiki,
Kai tik pasirodė pirmosios „Tedis“ (Ted) (2012 m.) filmo reklamos,
pamaniau, kad būtų tikrai šaunu nueiti į teatrą ir pamatyti šį filmą, bet
nenuėjau. Tiesa, visai neseniai pažiūrėjau „prie progos“, kaip sakant, ir galiu
pasidžiaugti, kad nejau į šį filmą. Nors filmas neprastai įvertintas kritikų ir
pačių žiūrovų, tačiau man jis slinko be didesnio susižavėjimo...
Pripažįstu, kad filmas turi šiokią tokią holivudinę idėją – kalbantis meškinas,
kuris mėgsta seksuoti ir gerti alų. Subanalintas ir desakralizuotas meškiuko
simbolis, kuris dar ir brutaliai įvilktas į „Amerikietiško pyrago“ žanrą tampa
nemenku magnetu minioms kino teatruose. Tiesą sakant, tikėjausi iš filmo kur
kas daugiau, bent jau iš paties siužeto, nes atsiliepimų tikrai buvau skaitęs
ir girdėjęs neprastų, tačiau pirmoji filmo pusė slinko itin lėtai, praktiškai
šyptelėjau vos keletą kartų. Meilė ar geriausias draugas? Pasirinkimo kamuojamas
vidutinės klasės amerikietis pagaliau turi susitupėti ir išaugti iš vaikystės. Viskas
būtų ir gerai, bet pabaigoje meškinas ir vėl atgyja, nes filmas negali
pasibaigti liūdnai ir tai, sakyčiau, dar labiau supaprastina filmą iki primityvaus
holivudinio (pus)niekalo.
Gražioji Mila Kunis – jos neįmanoma nevalgyti, dievinu jos dideles gražias
akis, Mark Wahilberg‘ą irgi jau daugelis pažįsta iš kitų jo darbų – priekaištų jiems
kaip ir neturiu. Na, „Tedis“, nežinau, man asmeniškai nėra nei stiprus filmas,
nei toks, dėl kurio reiktų „dėti į kelnes“, žudant troškulį jį pamatyti.
Pamačiau, ir kas iš to? Šiaip net filmas „Super mano buvusioji“ šiuo atžvilgiu
man buvo daug įdomesnis ir įtraukė daug labiau, o „Tedis“ lieka „Tedžiu“ – daug
žadantis, tačiau suteikiantis mažai palaimos.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą