Sveiki,
Šiandien
noriu pasidalyti atradimu – tai naujausias rumunų režisieriaus Cristian Mungiu
darbas „Už kalvų“ (rumn. Dupa dealuri) (2012). Na, šis
režisierius puikiai lietuviams žinomas kaip puikaus ir netikėto 2007 metais
įvykusio hito „4 mėnesiai, 3 savaitės, 2
dienos“ kūrėjas, kuris buvo rodomas net didžiuosiuose Lietuvos kino
teatruose ir labai patiko ne tik man, bet ir kino gurmanams. Naujausias šio
režisieriaus darbas taip pat neliko nepastebėtas, jį kuo puikiausiai įvertino
tarptautiniame Kanų kino festivalyje, ten šis filmas gavo geriausio scenarijaus
ir geriausių dviejų pagrindinių aktorių titulą.
Filmas
išties jei neįspūdingas, tai labai geras. Tai stulbinamas pasakojimas apie
stačiatikių izoliuotą bendruomenę, kurioje atsiduria dvi draugės, išėjusios iš
vaikų namų. Atsidūrusios šioje bendruomenėje, jos pažįsta „rūstųjį dievą“, o
tiksliau tai, kaip jį pateikia religiniai fanatikai. Pasaulietė mergina, kuri
atvyko pasiimti savo geriausios jaunystės draugės, staiga suvokia, kad ji jai
nebepriklauso, ji jau pasirinko Dievui, „už jo ištekėjo“, tapdama religingos
bendruomenės dalimi, todėl jai tenka atsikovoti draugę, konkuruojant dėl meilės
su pačiu Dievu. Tai itin jautrus, konfliktiškas filmas, distiliuojantis begalę
subtilių temų susijusių su žmogiškumu ir dieviškumu, su pasaulietiškumu ir
atsidavimu savo regulai – tiesos ir teisingumo paieškos tampa ypač skaudžios,
kadangi jos neturi ryškių ribų, iki blogio ir gėrio tik labai mažas žingsnis. Puikiai
ištransliuota energetika, pasaulėžiūra, šaltis ir tikinti Rumunija, personažų
slopinamos aistros, įtikinami dialogai ir siužeto vingiai, galų galiausiai
puikus aktorių darbas – tai nepaprastai leido mėgautis ilgu, labai ilgu filmu.
Einant
filmui link pabaigos, pasijuto šioks toks užtęsimas, norėjosi kažkokių
judresnių posūkių siužeto vingiuose, bet bendras vaizdas buvo labai stiprus,
tiesiog gyvenau su tomis vienuolėmis, mačiau, kaip jos žiūri į pasaulį ir kaip
į pasaulį žiūri besiblaškančioji Alina. Tai nevienpusis, dideles problemas
iškeliantis filmas, kuris kelia ne tik religines ir pasaulietines sąsajų
problemas, bet apskritai egzistencinius klausimus, kurie ilgam pasilieka po
seanso. Džiaugiuosi, kad filmą galėjome išvysti ne tik „Scanoramos“ festivalio
programoje, bet per LRT televiziją rubrikoje „Elito kinas“. Šiuo metu filmą „piratiškai“
galima pasižiūrėti beveik kiekviename online
filmų svetainėje – nepraleiskite progos pažiūrėti pustrečios valandos
trunkantį epą, kuris nors kiek mąstantį žmogų turėtų nepalikti abejingo. Man ši
juosta tapo viena stipriausių kol kas regėtų šiais metais.
Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų
vidurkis: 79/100
IMDb:
7.6
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą