Han Kang „Vegetarė“. – Vilnius: Vaga, 2017.
Sveiki,
Skaitytojai,
Šie metai
Lietuvos literatūros padangėje yra paskelbti Azijos šalių literatūros metais.
Gal tai viena iš svariausių priežasčių, kodėl Pietų Korėjos rašytojos Han Kang romanas Vegetarė buvo išverstas taip greitai, nors dar tik pernai laimėjo The Man Booker International prestižinį
apdovanojimą. Knyga apie jauną moterį, kuri sąmoningai ėmė ir atsisakė mėsos, o
pajutusį laisvės pojūtį, pamažu ėmė virsti... medžiu. Atrodytų itin paprasta
alegorinė pasakojimo plotmė, bet visgi grįsta gana logiškais medicininiais
terminais kaip depresija, nervinė anoreksija, šizofrenija ir t. t. Nepaisant
viso pagrindimo, autorei pavyko išgauti ir mistinių pasakojimo atspalvių,
savotiško „azijietiško magiško realizmo“, kuris Vegetarės pasakojimą padaro labiau „skanesniu“.
Jeigu ne
prestižinis apdovanojimas, tikriausiai šios knygos niekada neturėtume
lietuviškai. Tačiau tai menka bėda, kur kas įdomiau skamba, kad romanas verstas
ne iš anglų, bet iš korijiečių kalbos ir šį žygdarbį atliko Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas,
kuris kaip vertėjas dar nebuvo pakliuvęs į mano skaitytinos literatūros
sąrašus. Tiesą sakant, tekstas, kad ir alegorinis, jis nėra sudėtingas: kone
primityvūs sakiniai, retkarčiais kone meditatyvūs, tikslūs be didesnio daugžodžiavimo
stebina savo logiškumu. Mėgstantiems aiškų stilių, šis romanas turėtų patikti,
nes pobūdžiu primintų populiariosios literatūros tekstus, tačiau akivaizdu, kad
autorė kur kas kruopštesnė ir įdomesnė ne sakinių sandaroje, kiek idėjiniame
romano lygmenyje.
Žinoma,
nemažai knygos egzotikos suteikia faktas, kad veiksmas vyksta Pietų Korėjoje,
todėl jų kultūros niuansai smarkiai skverbiasi į kontekstinius pasakojimo
klodus, pvz., vien sunkiai įsivaizduojamo skonio valgių pavadinimai, tėvų ir
vaikų santykiai išties daug ką sufleruoja apie korijiečių kasdienybę. Kitą
vertus, jų gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo įprastų vakariečių gyvenimo kokybės:
tos pačios šeimos problemos, neištikimybė, vaiko auklėjimas, savaitgaliai su
šeima ir alinantis darbas, kad galėtum išlaikyti būstą, yra taip pažįstama
lietuvio kasdienybė, kad to azijietiško dvasingumo nelabai ir rasite, bent jau
tokio, kokie teikia, pvz., stori grožiniai kūriniai apie Indiją ar Japoniją,
tikrai ne. Vegetarė visais
atžvilgiais daugiau vakarietiškas kūrinys, gal dėl to šitaip lengvai prasiskynė
kelią į pasaulinę literatūrą? Dėl savaime kiekviename pasaulio kampelyje
suprantamų žmogaus egzistencinių problemų?
Taigi romano
centre atsidūrusi moteris Jonghė tiesiog stebina savo pilkumu ir mokėjimu
prisitaikyti. Iš pradžių istorija pateikiama iš sutuoktinio perspektyvos, kuris
patenkintas ramiu žmonos gyvenimu, kol ši vieną dieną neatsisako valgyti mėsos.
Tikriausiai būtent žmonos sapnai tampa mistiškiausiu knygos dalyku, kurie
primena azijiečių siaubo filmus, vėliau įvykiai rutuliojami priežasties ir
pasekmių grandine. Aplinkiniai Jonghę pradeda laikyti nenormalia, griežtasis
tėvas skelia antausius, primena senas auklėjimo klaidas, tačiau tylioji Jonghė
pamažu tampa vis uždaresne ir panaši į augalą, tačiau nuo to aplinkiniai tik
dar labiau skalambija liežuviais ir prasideda kelių šeimų suirutė. Keliomis perspektyvomis
perteikta vegetarės istorija išties stulbina savo, rodos, trapia pusiausvyros
idėja: užtenka gyvenime pakeisti vieną, rodos, nereikšmingą dalyką ir, žiūrėk,
griūna ištisi gyvenimai. Romanas dėl tokio „žemės drebėjimo“ (savotiško drugio efekto) verčia suklusti
skaitytojus, o kiek mes patys esame priklausomi vieni nuo kitų sprendimų?
Rašytoja Han Kang.
Maždaug romanui
įpusėjus, kai jau aišku, jog pasakojimas bus „šeimyninis“ ir pagrindinė herojė
visomis išgalėmis laikysis savo, staiga autorė keičia pasakojimo perspektyvą ir
istoriją ima pasakoti svainis. Romanas perauga į keistų seksualinių santykių
erotinį pasakojimą. Iš vienos pusės jis atrodo estetiškas ir meniškas: vyras
tapo ant nuogos moters gėles, gėrėsi jos apgamu ant užpakaliu, o iš kitos
viskas gali atrodyti itin amoraliai – vyras naudojasi psichiškai nesveika
moterimi patenkinti savo geiduliams ir pabėgti nuo nelaimingos santuokos. Galiausiai
likusi trečioji perspektyva – kalbanti sesuo, kuri prisimena savo sunkią
vaikystę ir bando įspėti, kas Jonghę padarė tokią, kokia ji yra. Keldama daugybę
versijų ir narstydama sesers gyvenimą, galiausiai sesuo reflektuoja savo pačios
depresijos priežastis, tačiau netgi „nušvitimo momentas“ nepadeda išsaugoti
alpėjančios nuo bado sesers... Galiausiai autorei nebuvo svarbu ką nors gelbėti,
jai kur kas svarbiau paleisti destruktyvų mechanizmą ir žiūrėti, kaip
personažai „sudega“ prieš savo įvardyto nelaimingo gyvenimo ugnį.
Vegetarė išties geras romanas, nors nepasakyčiau,
kad geriausias šių metų kūrinys, tačiau pasikapsčius po jo prasmes ir
alegorijas galima nemenkai susimąstyti ir pasidaryti apibendrinimų. Tai kūrinys,
kuris kelia gurmaniško skaitymo malonumą, kuriame rasite iš pirmo žvilgsnio
vienos šeimos, o kartu ir milijonų žmonių panašias istorijas ir kartu kiekvieno
asmeninę nelaimingo gyvenimo liudijimą. Kur mus nuneša nepasitenkinimas
gyvenimu? Vieni kaip išmanydami stengiasi laikytis vaikų, kai kurie suserga
nepagydomomis ligomis, tokiomis pritrenkiančiomis formomis, kad audrina
skaitytojo vaizduotę, bet iš esmės tai romanas apie keturis kelius, kaip
pabėgti iš Seulo ir provincijos, kaip pabėgti nuo savo gyvenimo rutinos, nuo tų
užkalkėjusių, liūdnų ir beprasmių dienų, kurie išsunkia tave iki paskutinio
lašo, kada iš tikrųjų imi lakstyti laukais. Kitą vertus alegorijoje galima
įžiūrėti ir savotiškos terapijos, dvasinio vaisto, kurio nesuprato Jonghės
aplinkiniai – tykus noras pabėgti į augalijos pasaulį sufleruoja, koks jai (ir
mums daugeliui) atrodo brutalus ir atgrasus žmonijos pasaulis. Apie nesuvoktą
sveiku protu laisvę, kuri juntama tik intuityviai. Nelygu iš kokios
perspektyvos Jūs pažiūrėsite.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą