Filmas: "Šioje šalyje nėra vietos senukams" / "No Country for Old Men"

Sveiki,

Labai seniai, net pačiam dabar gėda, ketinau pažiūrėti brolių Joel ir Ethan Coen 2008 metų geriausią pripažintą kino filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (No Country for Old Men) (2007 m.). Kritikų išliaupsintas ir apdovanotas pačiu aukščiausiu įvertinimu kino industrijoje. Tiesą sakant, man filmas taip pat labai patiko, bet ar jam taip besąlygiškai atiduočiau šį apdovanojimą – pasiginčyčiau.

Pats siužetas jau kažkur lyg ir matytas – kriminalinė drama su šalto trilerio užtaisu, kontrabandos ir didelės pinigų sumos disponavimas tarp „geriečių“ ir „blogiečių“. Tikriausiai filmas žavi savo raiška, nei pačiu siužetu – jis pakankamai, švelniai tariant, neoriginalus. Aktoriai puikiai atliko savo darbus, buvo nepaprastai įtikinami, įdomūs. Įtampos filme taip pat esamos sveikos, nepasakyčiau, kad šimtą procentų išlaikyta, nes dialogai kartais subanalėdavo, pradėdavo pliaukšti apie šį bei tą ir nieko nepasakydavo informatyvaus, tačiau viskas esmėje buvo liuks.

Kai kuriomis vietomis man priminė Tarantino filmą „Nužudyti Bilą“ dalis, ypač įtemptas tykojimas su šautuvu namuose, laukiant serijinio žudiko. Manau, filmas pakankamai stiprus būti nominuotas bent „Oskarui“, nes tai ne tik eilinė kriminalinė istorija, bet ir kartu nupasakojama ištisa adaptacijos „prarastosios kartos“ istorija, kitaip sakant, Vietnamo karo veteranų kartos saulėlydis Amerikoje, kai ištisas amžius nugyventas ir turi pasitraukti iš darbų ir užtarnautos garbės į šešėlį. Tai kartu pasakojimas apie jau prarastą laiką, bandymas su juo susitaikyti...

Šiaip rekomenduoju ne tik rimtesnio filmo mėgėjams, filmas puikiai pritaikytas ir plačiajai ir nors kiek mąstančiai būtybei.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 91/100
IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Trūkusi jaunystė" / "Wasted Youth"

Sveiki,

Į rankas visai atsitiktinai papuolė graikų filmas „Trūkusi jaunystė“ (Wasted Youth) (2011 m.). Kitiems šis filmas labai patiko. Žinot, mano filmo vertinimai susideda ne vien tik iš „patiko“ ir „nepatiko“, dažniausiai esu linkęs pridėti balų už tai, kad įžvelgiau kažkokį mechanizmą, kažką, kas juostą dažniausiai pakylėja į šviesą, šįkart busiu negailestingai subjektyvus ir griežtas šiam filmui. Nepatiko. Lėtas, tėknus pasakojimas, kasdienybės įspūdžiai ir pabaigoje įvykdytas kriminalas, paliktas paties žiūrovų teismui... Tiesą sakant, buvo super nuobodu, šiaip mėgstu europietišką filmą, bet šis tiesiog trūkinėjo, neišlaikė mano dėmesio, vis blaškė mane. Ypač erzino tas paauglys su riedlente, nebuvo jokio charakterio, vien tik super natūralumas.

Žvelgiant giliau, supranti, kad filmas kalba apie visą Graikiją, jos visuomeninę, tautos emocinę būklę, persisunkusią krizę, bedarbystę, depresiją, liūdesį, rutiną... Tai filmas, kuris pasakoja apie Graikijos krizę, mums čia atrodo, kad Graikijoje niekas nedirba, visi tinginiai, filmas visa tai lyg ir atperka ir leidžia pasinerti į vidutinio graiko kasdienybę, gyventi su tuo baisiu karščiu, su vidutinio amžiaus vyru, nusivylusiu gyvenimu, ir leidžia gyventi su jaunąja karta, tačiau, kaip jau minėjau, man filmas visai nepatiko, o gal buvau nepasiruošęs tokiam natūralizmo pliūpsniui – nežinau, tačiau yra kaip yra.

Stipriai šio filmo rekomenduoju nežiūrėti pramoginio filmo mėgėjams, gurmanai gali susigundyti ir jiems dar gali ir patikti, žinau, kad taip ir bus, tačiau man nebuvo visai „be ryšio“, tačiau sėdėjau „dugne“.

Mano įvertinimas: 3/10
IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Ką daryti per karščius?

Sveiki karščių ištikti,

Va, tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, jau galima pavadinti tikra vasara. Kondicionieriai ofisuose ir mašinose sukasi kaip vijurkai. Freonų sezonas atidarytas. Kažkas juokėsi, kad ledų pardavinėjas tikras džiaugsmas. Nelabai vykusi „profesija“. Kai vėsu – niekas neperka, o kai karšta – pačiam stovėti per karščius irgi ne kas. Sunku ledų pardavėjams rasti aukso vidurį, bet tiek to, ledų dar niekada nesu pardavinėjęs, o tik valgęs. Užuojautos nesulauksit! Cha!

O man karštis patinka! Užtat nesiskundžiu, bet leidžiu sau žiemą taip drėbti žodžiams, kad putos veržiasi ir tučtuojau užšąla.

Šiltnamis pradarytas. Vėdinasi mamos pomidorai. Trešnės jau prisirpusios linguoja virš vasarnamio. Šuo išsižiojęs guli šešėlyje. Jei šuo išleidęs liežuvį, jis taip vėsinasi, nes per tą baisų kailį, kuris apsaugo žiemą, tikriausiai mažai kas tepraeina. Vargšai šunys... O jie taip dar ir vandens nelabai mėgsta, ką jiems vasaromis daryt pririštiems prie būdos? Tik iškišus liežuvį laukti, kad kuo greičiau ateitų ruduo. O ruduo tegu neateina, neateina tas šaltis, nuo kurio depresija pradeda kąsti į užpakalį. Labiausiai baisu tos trumpos ir plieno spalvos dienos. Cha! Užuojautos nerasta tiems, kuriems per karšta! Karščiu reikia mėgautis, bet atsargiai, gerkit daug skysčių ir mėgaukitės, brangieji, mėgaukitės...

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com   

Filmas: "Traukinių žymėjimas" / "Trainspotting"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting) (1996 m.) Kažkada vaikystėje buvau matęs šį filmą, tačiau praktiškai galvoje nieko neišliko. Filmas priskiriamas prie tokių pasakojimų kaip „Requiem for a Dream“, „Kendė“, „Ugningos merginos“, „Prozako karta“ ir t.t. Filmas manęs nenustebino, kai kurie fragmentai staiga atsigamino, aišku, dabar šviežiomis akimis viskas atrodo kiek kitaip. Iš visko tikriausiai išskirčiau Ewan McGregor, kuris šiuo vaidmeniu pradėjo tikrą savo kaip aktoriaus karjeroje šturmą. Nepaprastai puikus jo buvimas juostoje darė savo, taip pat išskirčiau ir charizmatiškąjį Robert Carlyle, sukūrusį itin problematiško psicho portretą.

Šiaip filmas statytas pagal romaną. Savo laiku buvo vadinamas geriausiu metu britų filmu, o kai kas jį iki šiol laiko to dešimtmečio šedevru. Ar jis šedevras, dar pasiginčyčiau, bet įtariu, kad savu laiku filmas darė milžinišką įtaką tiek savo vaizdiniais apie narkotikus, tiek naujai filmų bangai apie priklausomybę ir žmogaus dvasinį degradavimą, jaunimo ir visuomenės problemas.

Iš pradžių mane šiek tiek šokiravo, kai pradžioje vaikinas lenda, „ištriedęs“ į tualetą narkotikus, į klozetą skambant Dž. Bize „Karmen“ muzikai – nesakykit, filme apčiuopiau daug avangardo, prieštarų. Šiek tiek įtarimo kelia ir filmo pabaiga – vaikinas su pilnu pinigų krepšiu į naują gyvenimą. Optimistiška, tačiau žinoma, kad priklausomybė nuo narkotiku praktiškai be reabilitacijos ir laisva valia neatsisakoma. Yra dar visokiausių prieštaravimų pačioje istorijoje, tačiau muzikos takelis nepaprastai puikus – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio dvasia, o Born Slippy „Underworld“ iš vis fantastiška!

Šiaip siūlau filmą visiems be išimties, nors man asmeniškai kažko labai ypatingo jame gal ir nėra, bet nesigailiu pažiūrėjęs. Dėl jauno aktorių kolektyvų, berniokiškumo, man filmas šiek tiek dvelkė paaugliškumu, bet tai ne problema. Tikriausiai.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Erina Brokovich" / "Erin Brockovich"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Eirina Brokovič“ (Erin Brockovich) (2000 m.). Na, pradėsiu iškart nuo to, kad šis man labai patiko, net nesitikėjau, kad kriminalinis siužeto vingis gali būti toks gyvenimiškas, realus (filmas pagal tikrus faktus!) gali būti iš tikrųjų jaudinantis ir įdomus. Erina Brokovič – tai realiai gyvenime egzistuojantis žmogus, trijų vaikų motina, kuri įsidarbinusi advokatų kontoroje, netikėtai „užkabina“ aukso gyslą ir prisiteisia iš magnatinės galiūnės įmonės rekordinę Amerikos istorijoje kompensacijos sumą ir pati už tai gauna 2 milijonus atlygio. Nepaprastai man patiko Erina Brokovič ir įsimintinas Julios Roberts vaidmuo, už kurį ji iškovojo „Oskaro“ statulėlę.

Šiaip Julia Roberts vis pasipainiodavo mano filmų liūne, tačiau nepasakyčiau, kad ji man labai patiktų, taip matomai būdavo įdomi aktorė, tačiau kažkaip vis nenupirkdavo manęs, o Erina Brokovič buvo pavykęs šuolis aukščiau bambos – charizmatiška, netaktiška, stačiokiška, užjaučianti – toks keistas grubios ir kartu jautrios moters Brokovič personažas iš tikrųjų, manau, galėjo J. Roberts atnešti talentingos aktorės šlovę – matomai taip ir atsitiko. Puikiai šiame filme vaidino ir Albert Finney. Filme patiko, kad jis nėra visą laiką slegiantis, jame yra ir humoro prieskonių, kai kas buvo matomai tiesiog šabloniškai pagrąžinta – kaip ant taip čekio įteikimas Brokovič. Patiko ir motinos portretas – jis labai įtikinantis, patiko ir moters darboholikės įkūnijimas. Taip, mane išties jaudino ir norėjosi žiūrėti ir žiūrėti, mėgautis.

Apskritai esu biografinių dramų mėgėjas, tad „Erina Brokovič“ įrašau dar vieną į tą ilgą sąrašą, kuriame, tikriausiai nematyti galo. Bet taip ir gerai. Tegu geras kinas niekada nesibaigia.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.3 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis" / "The Best Exotic Marigold Hotel"

Sveiki,

Visai atsitiktinai nusprendžiau pažiūrėti ką nors lengvo ir kartu įdomaus, štai šitaip pasitaikė filmas „Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis“ (The best exotic Marigold hotel) (2012 m.). Iš tikrųjų džiaugiuosi pataikęs į dešimtuką, ši draminė komedija taip įdomiai, smagiai susižiūrėjo, kad pasijutau praturtėjęs tiek puikiais personažais, aktoriais, vaizdais, istorija. Subtilus ir gyvenimiškas humoras lengvai pulsuoja šioje juostoje, o puikus aktorių kolektyvas iš senesnės kartos neleis užmigti. Visi buvo puikūs, labiausiai gal norėčiau išskirti Judi Densh, kuri kaip visada man pasirodė puiki ir be gailesčio nuo šiol įtraukiu į savo mėgstamiausių kino moterų sąrašus.  

Filmas šiek tiek kurioziškas – būrelis britų nuvyksta į Indiją ir apsistoja viešbutyje, išreklamuotame internete, tačiau viešbutis pasirodo esantis nesutvarkyta skylė. Visi personažai turi savų ydų, silpnybių, skaudulių ir kiekvienas šioje kelionėje su jais susiduria ir juos išgyvena. Originalu tai, kad visi personažai beveik perlipę penkiasdešimtmetį ir pagauti naujo gyvenimo šėlsmo bando dar kaip reikiant pagyventi – čia spėjama ir numirti, ir įsimylėti, ir flirtuoti, ir juoktis... Išties, gyvenimas senatvėje suteikia antrą šansą pajusti gyvenimą iš naujo – taigi filmo idėja paprasta kaip dukart du, bet vis tiek graži.

Filme sutinkame „Lūšnynų milijonieriaus“ aktoriuką, indiškos ir britiškos kultūrų persipynimą, modernizacijos ir indiškų papročių persipynimą. Taip, filmas šviežias, gaivus, juokingas, retkarčiais graudus – toks subalansuotas. Man patiko. Vertinu tikrai gerai.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pabėgimas iš Šoušenko" / "The Shawshank redemption"

Sveikučiai,

Šįkart į mano rankas įkrito senas įvairiais apdovanojimais (net 7 „Oskarai“) apipiltas filmas – „Pabėgimas iš Šoušenko“ (The Shawshank Redemption) (1994 m.). Šiek tiek nustebau, jog filmas pastatytas pagal Stiveno Kingo sukurtą istoriją, nes Kingas labiau garsėja kaip siaubo ir mistinių istorijų kūrėjas. Iš tikrųjų šį filmą labai seniai mačiau vaikystėje, bet makaulėje niekas nebebuvo išlikę, tad žiūrėjau kaip „naują“. Iš esmės nusprendžiau filmą pažiūrėti dėl vienos svarios priežasties, dėl IMDb reitingo, pagal jį šis filmas yra geriausiai įvertintas pasaulio žiūrovų ir užimą pirmą vietą su kol kas 9.2. taškų. Man šiek tiek keista, kad šis filmas atsidūrė šioje pozicijoje, nes, mano galva, tokie nesenstantys hitai kaip „Šindlerio sąrašas“, „Forestas Gampas“ ir t.t. yra daug žemiau, o jie geresni filmai.

Filmas man pasirodė įdomus ir geras, bet ne toks geras, kad labai jau sukrėstų ir patiktų. Atpažįstamas epinio pasakojimo braižas, kurį dabar Spilbergas panaudojo kurdamas „Karo žirgą“, šitoks epinio pasakojimo būdas buvo labai paplitęs 1990 – 2000 metų filmų sraute – tas pats „Forestas Gampas“, „Rudens legendos“, „Sidro namų taisyklės“ ir t.t. Viskas įvilkta į panašų „celofaną“ – muzikos takelis, ilgesingas smuikas, peizažai, graudulingas heroizmas, bėgimas per laukus į vienas kito glėbį, istoriją pasakoja koks nors personažas iš savo atminties ir t.t. Šiaip šio filmo epiškumą šiek tiek dengia uždara erdvė – kalėjimo sienos, bet tai tik apgaulė.

Manau, kad tai filmas buvęs savo laiku gal ir didvyris, bet šiandien jis manęs nepaėmė iki galo, nors ir personažai, ir Morgan Freeman bei Tim Robbins buvo puikūs, charakteringi, tačiau persisunkusi holivudiško draminio heroizmo pasikartojimai manęs jau nebeužkrėtė. Juosta man pasirodė jau ištęsta, ilgas pasakojimas šiek tiek vargina, nors ir jaučiama metų slinkstis, kalėjimo kasdienybė – tai taip ir turėjo būti. Bet šiaip vis vien siūlau pasižiūrėti, tai ne prastas filmas, tačiau IMDb pirmos vietos toli gražu nevertas.

Mano įvertinimas: 7.5/10 
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 9.3

Jūsų Maištinga Siela