Nuotrauka: Klaipėda, paminklas "Arka" – "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva"

Sveiki,

 

Aną saulėtą rugsėjo savaitgalį vaikščiodamas po Klaipėdos senamiestį, pamaniau, kad Klaipėda labai gražėja. Sutvarkytas Danės krantinės skveras išties atrodo daug geriau. Čia jau ir šokantis fontanas, ir ilga Klaipėdos istorijos juosta palei senąsias liepas. Ir žinoma, tas įspūdingas paminklas, kuris pastatytas 2003 metais, skirtas Lietuvai įprasminti. Paminklas „Arka“, kaskart vis kitoks, kaskart vis toks pat.

 

Jūsų Maištinga Siela

Klaipėda: meksikiečių restoranas Casa De Locos, nuotraukos, įspūdžiai, komentarai, atsiliepimai

 Sveiki,

 

Šįkart vaikščiodami po uostamiestį su draugais nusprendėme užsukti ne į mums įprastas restorano vietas, o išbandyti ką nors naujo ir unikalaus. Nepasakyčiau, kad esu didelis meksikietiškų patiekalų ir virtuvės mėgėjas, bet tai valgiai, į kuriuos nespjaučiau ir, manau, dažnu atveju labai sočiai ir skaniai prisikirsčiau.

 

Klaipėdos senamiestyje, Kepėjų g. 16-1 name, įsikūręs meksikietiškos dvasios ir virtuvės restoranas „Casa De Locos“ (liet. Bepročių namas) iš tikrųjų atrodo kaip atskiras pasaulis, atskilęs ne tik nuo viso senamiesčio, bet ir visos Klaipėdos. Įspūdingas kelių aukštų interjeras, nusidriekę ilgi vijokliniai vynuogynai, nuolat skambanti Lotynų Amerikos muzika, o dekoras primena tolimosios Meksikos uždarus kiemelius. Būtų įdomu, pamaniau, apsilankyti čia sutemus, nes visur įrengtas lauko elektrinis šildymas, mirgu-margu išvedžiotų lempučių, kurių, tiesą sakant, dienos metu nelabai matosi, bet sutemus turėtų atrodyti puikiai.

 

Iš tikrųjų tai įspūdinga terasinė užeiga, kuri turi ir vidines patalpas, ir balkonus po stikliniu stogu. Be galo išskirtinė vieta ir atmosfera, kuri žada daug, tačiau užmetus akį į meniu, pradedi suvokti, kodėl niekas pernelyg nekalba apie šią vietą. Pusę meniu sudaro vien alkoholiniai gėrimai t. y., įvairūs kokteliai, meksikietiškas alus, kurio tuokart jau nebeturėjo. Yra ir užkandžių, o vyrauja meksikietiškos tacos, tokie, kaip matote mano fotografijoje, perlenkti ir su įdaru apkepti paplotėliai. Užsisakiau su jautiena ir viskas, atrodo, buvo lyg ir gerai, tačiau su kiekvienu kąsniu jutau, jog jis nepaprastai sausas ir prėskas, mėsoje trūksta net druskos, tarsi būtų gailima prieskonių, kuriais garsėja šiaip jau meksikiečių virtuvė apskritai. Malonus aptarnavimas, nemokamas stalo vanduo, atmosfera, tačiau įtarimus patvirtino, jog su virtuvės patiekalais ne viskas gerai, palikti čia buvusių lankytojų atsiliepimai. Žinoma, atsiliepimų yra pačių įvairiausių, tačiau maisto atžvilgiu jie patvirtino mūsų patirtį. Maistas dažnai būna prėskas.

 

Visgi nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Padavėja pasiūlė aštrų ir skanų padažą, kuris puikiai tiko prie jautienos tacos (o jis iš tikrųjų labai aštrus!). Šiaip atmosfera išties puiki, tik, manau, administracijai reiktų dar kartą peržiūrėti ir įvertinti patiekalų kokybę, juk skanus maistas – tai ko nori iš tikrųjų visi lankytojai ir šioks toks žiupsnelis druskos ar ilgiau patroškinta minkštesnė jautiena pritrauktų daugiau lankytojų. 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Christina Aguilera – No Es Que Te Extrañe [letra / lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

 

Garsi amerikiečių atlikėja Christina Aguilera spalio mėnesį pristatys didžiulio savo muzikinio projekto ir albumo „Aguilera“ trečiąją trilogijos dalį. Visus metus skyrusi dėmesį Lotynų Amerikos muzikai, atlikėja neslepia, kad šis kūrybos etapas buvo savo šaknų paieškos ir atradimo refleksija. Albume, kurią sudaro trys dalys „La Fuerza“ (Jėga), „La Tormenta“ (Audra) ir „La Luz“ (Šviesa) pačiais įvairiausiais konceptais nagrinėjama Lotynų Amerikos muzikos istorija ir pačios atlikėjos gyvenimas.

 

Naujausia baladė iš „La Luz“ albumo pavadinimu „No Es Que Te Extrañe“ (Tai ne tai, kad tavęs pasiilgau) pasirodė prieš kelias dienas ir jau suvirpino ne vieno klausytojo širdį, nes, kaip pati atlikėja teigė, šioji daina yra tokia asmeniška ir autentiška, kokios ji dar niekada nebuvo išleidusi. Keliasluoksnė baladė, į kurią įsiterpia Lotynų Amerikos muzikos ritmai, iš esmės pasakoja tikrą atlikėjos vaikystės istoriją, kada amerikietė mama gyvendama su tėvu karininku iš Ekvadoro, nuolat patirdavo įvairų smurtą, kuris retkarčiais kliūdavo ir pačiai Christinai. Vaizdo klipe, kurį, beje, režisavo pati atlikėja, bandoma atkurti tą šeimos situaciją ir per muziką apmąstyti traumuojančios patirties padarinius. Nors didžioji dalis vaizdo klipo skirta vaidybinei daliai, bet jame sušmėžuoja ir autentiškos atlikėjos vaikystės nuotraukos. Dainos nuotaika ir emocionalus atlikimas lyginami su garsiuoju atlikėjos kūriniu „Hurt“, kuris pasirodė 2006 metais ir taip pat iš angliškosios muzikos perspektyvos apmąstė tėvo netekties istoriją.

 

Žodžiai / lyrics / letra

Christina Aguilera – No Es Que Te Extrañe

 

Mmm

 

Yo no sé si tengo ganas de mirarte

Porque duele solamente de pensarte

Tengo miedo de buscar y no encontrarte

O hallarte ya muy tarde y que ya no pueda amarte

 

Yo no sé si en tu mente aún hay recuerdos

Por a mí me quedan pocos, y uno de ellos

Es tu aroma, yo colgada de tu cuello

Ese no lo borra el tiempo, ese no lo borra el tiempo, mmm

 

No es que te extrañe

Solo es curiosidad saber qué estás haciendo

Si alguna vez te has preguntado lo que siento

No te preocupes, que yo nada estoy pidiendo

 

No es que te extrañe

Pero es que tengo miedo a que pasen los años

Y no te diga que ya entendí el pasado

Si fuiste ausente y callado

Fue porque también a ti alguien te hizo daño

 

Uoh-oh-oh

Oh-oh-oh, eh-eh

Uh-uh-uh

Oh-oh-oh, eh-eh-eh

 

No es que te extrañe

Solo es curiosidad saber qué estás haciendo

Si alguna vez te has preguntado lo que siento

No te preocupes, que yo nada estoy pidiendo

 

No es que te extrañe

Pero es que tengo miedo a que pasen los años

Y no te diga que ya entendí el pasado

Si fuiste ausente y callado

Fue porque también a ti alguien te hizo daño

 

Oh-oh

Uoh, ay

Uh-uh-uh

Oh-oh-oh, oh-oh-oh, oh-oh

Oh-oh-oh, oh-oh-oh, oh-oh

 

Ya no quiero más cobardes, no

Aunque memorias me falte, no

Son tantas y tantas preguntas sin respuestas

Tantas y tantas noches yo despierta

 

Y aunque escucho, ya nada te estoy pidiendo

Todavía me escucho llamando, me iría corriendo

Corriéndole al pasado tan ausente y tan callado

Y es triste decir que a los dos nos hizo daño

 

Mmm

Mmm

Mmm

Mmm

Mmm

 

Jūsų Maištinga Siela

Konspektas: Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly, kūrybos bruožai, simbolistinė poezija, temos, problemos, kontekstai

 Sveiki,

 

Puikus literatūrinis konspektas apie Vincą Mykolaitį-Putiną, jo gyvenimą, simbolistinę poeziją bei garsųjį romaną „Altorių šešėly“. Paspaudę ant nuotraukų, išdidinsite tekstą.

 

Jūsų Maištinga Siela

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Dominykas Vatiekūnas – Propagandistas [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Kai išgirdau naujausią aktoriaus, TV laidų vedėjo ir dainininko Dominyko Vaitiekūno naujausią dainą „Propagandistas“, juokiausi. Jūs tik pažiūrėkite vien jau dėl smagaus klipo, kuris šaiposi iš pačių patyčių. Sakyčiau, parinko labai gerus ir taiklius viešojoje erdvėje sklindančius pasisakymus, nes linksniuoti žodį propaganda tapo taip populiaru, kad jis tampa beveik kaip priežodis viskam įvertinti, kas nebepatinka. Tokia dainos ir soc. žinutė labai sveika ir reikalinga, kai atvirai kalbama apie LGBTQ neva skleidžiamą propagandą. Pasižiūrėkite patys.

 

Žodžiai / lyrics

Dominykas Vatiekūnas – Propagandistas

 

Paprastas žmogus bus nuvarytas į kapus

Prievartaujamas ištarti tą elgbtkjūplius

Gedimino kalnas slinkt pradėjo

Kai eitynės mūsų prasidėjo.

Nejaugi manot, čia tik sutapimas?

Meluojam mes, čia taikus susirinkimas

Naikinam tautą ir kuriam balaganą

Vietoj Lietuvos tuoj skelbsim eldžibitistaną

Nebeliks kariuomenėje vyrų,

Trumpų plaukų lezbietės išjos ant jūsų vyčių

Ir kur pasaulis ritas

Mes išnaikinom litus

Uždrausim duokim garo

Nebeliks tuoj nieko savo

Mes o ne ateiviai išguldome laukuose rugius ir mes atiminėjam iš

Nekaltų šeimų vaikus mes toliau varysim savo meilės propagandą nes

Meilė tiktai kuria ir niekada nepuola ir nekanda

Tai mes pastatėme piramides

Ir verčiam tūkstantmečius jus kankintis kas pastatė jas

Agresyviai spalvotai apsirengę mes

Kad jūsų rūbinėj praskiestume juodas striukes

Vyrai ims dažytis dėl propagandos mūsų

Moterų nepriims į darbą jeigu ji be ūsų

Ir tiek šeimų išardėm vis tiek mes nesustojom

Ir panos bus plaukuotom pažastim ir kojom

Ir viens ant kito jojam

Ir kanklėm nebegrojam

Uždrausim duokim garo

Nebeliks tuoj nieko savo

Mes o ne ateiviai išguldome laukuose rugius ir mes atiminėjam iš

Nekaltų šeimų vaikus mes toliau varysim savo meilės propagandą net

Jei tapsi ji vaizduotėj vis tiek tos meilės niekaip nesupranta

Mes toliau varysim savo meilės propagandą

Nes meilė tik tai kuria ir niekada nepuola ir nekanda.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Seserys Makaluzo" / "Le sorelle Macaluso" / "The Macaluso Sisters"

 Sveiki,

Italų režisierė Emma Dante 2014 metais parašė populiarią pjesę „Seserys Makaluzo“ (ital. Le sorelle Macaluso) (2020), kuri vėliau jos pačios režisūros dėka tapo filmu, privertusiu daugelį italų atsistojus ploti. Filmas nominuotas net septyniems itališko kino apdovanojimams, o kituose festivaliuose buvo priskiriamas prie pagrindinių konkursų favoritų.

 

Istorija pasakoja apie italų penkias seseris našlaites, gyvenančias Palermo miesto priemiestyje. Jų amžius gana skirtingas, vyresnės seserys prisiėmusios motinos vaidmenį globoja jaunesniąsias, o kad išsilaikytų, palėpėje augina balandžius, kuriuos nuomoja vestuvių ceremonijoms. Tiesa, laikas filme neapibrėžtas, neaišku, koks dešimtmetis, taip pat nekalbama apie tai, kas nutiko mergaičių tėvams, todėl įspūdis toks, lyg stebėtume eilinę seserų našlaičių dieną, kurios sumanė popietę praleisti prie jūros. Deja, prie jūros atsitinka nelaimė, kuri amžiams pakeičia seserų likimą. Vėliau rodomi vaizdai maždaug po dvidešimties metų, kada susirinkusios seserys vis dar viena kita kaltina, tačiau turi poreikį laikys drauge ir išsaugoti vaikystės namus. Pagal seserų tam tikrus požymius nesunku suvokti, jog režisierė žaidžia filme teatralizuotą žaidimą, sulydydama tikrovės patirtis su magiškuoju realizmu.

 

Filmo pabaigoje vaizduojama ir trečioji seserų atkarpa – senatvė, namų pardavimas, baldų išnešimas, galiausiai dar viena mirtis... Kiekviename periode netenkama po seserį ir filme tai tiek struktūriškai, tiek naratyvine prasme pasiteisina. Nors filmas mechaniškai struktūruotas ir atpažįstami šablonai, režisierei pavyksta išvengti banalumo ir holivudinio patose. Atsisakydama viską aiškinti pažodžiui ir palikdama laisvą valią tuščias istorijos vietas užsipildyti pačiam žiūrovui, sukuriamas vienos šeimos seserų kartos pasakojimas, kuris magiškai perteikia gyvenimo tėkmę, džiaugsmus ir sunkumus.

 

Filme labai ryškus balandžių motyvas, kuris reiškia ir išsilaisvinimą, ir gyvenimo džiaugsmą, ir sunkumą. Panaudota balandžių veisykla, skrydžiai nuo stogų dangumi, jų burkavimas tampa neatsiejamu seserų pulko metafora, kai kiekviena sesuo vis savitu charakterio bruožu sukuria kitonišką visumos atspalvį. Gali pasirodyti kai kam, kad dėl balandžių filmas pernelyg schematiškai teatrealizuojamas, kad pernelyg aikštingai brukamos buities detalės (spintelė, palėpė, laiptai, virtuvė ir t.t.), bet tai būdas režisierei kalbėti apie seserų būtį, nubrėžti intymias namų ribas, neišsipildžiusias svajones. Jaunystės laikotarpio koloritas paremtas gyvumu, jaunatviška ekspresija ir natūralumu, o kitos istorijos dalys labiau metaforizuotos, dramatiškai sumenintos. Man visgi filme atrodo išlaikytas balansas tarp metaforinio kalbėjimo ir gyvumo, nes vaidyba gyva, charakteriai spalvingi, išlaikytas balansas tarp gyvenimo džiaugsmo ir gyvenimo tragedijos, todėl šis italų filmas dar atmintyje išliks ilgai.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: nuotraukos iš Lukiškių aikštės, augmenija, gėlės, fontanas, medžiai

 Sveiki,

 

Peržiūrėdamas šios vasaros susikaupusias fotografijas, kurios nukeliaus į archyvą ir galbūt daugiau jų niekas niekada nepamatys, nusprendžiau geriau pasidalyti tais kadrais viešai (gal kam pravers). Dar prieš kelerius metus Lukiškių aikštėje, Vilniuje, buvo papiltas smėlis ir čia buvo tiek daug žmonių ir gyvybės. Šią vasarą tos gyvybės buvo nelabai, žmonės Lukiškių aikštėje kur ne kur slėpėsi (nuotraukose akivaizdžiai matyti) nuo kaitros medžių paūksmėse.

 

Tiesa, jau kuris laikas netyla kalbos priešais LMTA esančius sudžiūvusius, kone akmenimis pavirtusius medžius, kurių niekas nenupjauna ir nepasodina naujų. Tie medžiai išties Gedimino prospekto nepuošia, bet kol kas yra taip, kaip yra. Per pastaruosius 15 metų aikštė, mano akimis, keitėsi net keletą kartų ir geriausia ji buvo anuomet, su papiltu smėliuku, pilna linksmų atsipūtusių žmonių, kad ir ką tuokart bekiauksėtų žalieji ir valstiečiai, norėję iš šios vietos padaryti negyvą vietą su Vytauto Didžiojo paminklu.

 

Jūsų Maištinga Siela

Jūsų Maištinga Siela