Kultūros barai, A. Kristof "Vakar", Nemunas, V.Despentes "Vernonas Subutexas 3", Dr. Agnė Kajackaitė "Wo/Men"

 

Sveiki,

 

Maniau, kad jau per pastaruosius metus pavyko išguiti iš savo gyvenimo tą keistą įprotį pirkti kultūrinę spaudą. Dažniausiai net nebelieka laiko ne tik suskaityti įdomiausius straipsnius, bet dar net išvis neatsiverčiu, todėl leidiniai kaupiasi stirtomis, ir galvoju, gal vieną dieną parduoti... Bet vasara, atostogos, galvoju, gal tikrai pavyks rasti laiko „Kultūros barams“ ir „Nemunui“. O ką jau sakyti apie karštas „Baltų lankų“ knygas.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 5: leisk sau suklydus nejausti kaltės jausmo

Sveiki,

 

Kaltės jausmas ir savigrauža – labai galingas dalykas. Pastebėjau, kad mėgstu save kaltinti, o kai kaltinu dėl padarytų nesąmonių, tada tampu piktas ant savęs ir ant viso likusio pasaulio. Tai didelės energijos sąnaudos, kurios tampa negatyviomis jėgomis.

 

Šiandien prekybos centre aptikau Dalai Lamos minčių dienoraščius, išverstus į lietuvių kalbą. Išminčius labai gerai sako, kad reikia paleisti vakarykštę dieną su visais negatyviais potyriais, mintimis, nes labai lengva iš praeities nuolat atsitempti skaudulius ir didinti kančią. O juk mes buvome mokyti, kad išgyventi kaltę yra gerai, nes taip atperki nuodėmes, bet ar tikrai? Taigi šiandien paleidžiu praeities nesąmones, nedauginu, nedidinu ir neaštrinu šių situacijų, tad lieka erdvės plėstis, augti, priimti pokyčius. Visas kaltes – pro langą! Jos tikrai nei man, nei aplinkai nepadės augti.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Netikęs švietimas" / "Bad Education"

 

Sveiki,

 

Daug kam nėra paslaptis, kad privačios mokyklos tarpusavyje konkuruoja, kad pritrauktų ne tik turtingų tėvų vaikučius, bet gerai pasirodytų reitinguose. Galbūt pas mus Lietuvoje taip nėra itin ryškiai matoma ir aptarinėjama, tačiau, pavyzdžiui, JAV tai ryški takoskyra tarp valstybinių mokyklų ir privačių. 2003 metais JAV nugriaudėjo vienos prestižinės mokyklos skandalas, kuris, galima sakyti, tapo epiniu. Iš to atsirado ir vaidybinis filmas „Netikęs švietimas“ (angl. Bad Education) (2019).

 

Garsus mokyklų vadovas Frank Tassone jau apie 20 metų vadovauja privačioms prestižinėms mokykloms, o pastaraisiais metais pasiekė pagal pažangumą netgi JAV ketvirtą reitingo poziciją. Visgi geraširdis, nuolaidus, pozityvus, savimi pasitikintis vadovas su savo pavaduotoja turi paslaptį. Jie naudojasi tėvų į fondą įneštais pinigais savo asmeniniame gyvenime, todėl jie gyvena prestižiniuose rajonuose, turi prabangius automobilius, atostogas leidžia toli gražu ne vietiniame spa centre... Ilgą laiką niekas nė neįtarė, kad jie plauna pinigus savoms reikmėms, kol neįvyksta klaidos ir moksleivė rengdama straipsnį mokyklos laikraščiui neišsiaiškina tam tikrų dalykų...

 

Iš tikrųjų, turint galvoje, kaip amerikiečiai mėgsta ekranizuoti savo šalies skandalus, aferas ir kriminalines paslaptis, manęs šis filmas nenustebino. Iš pradžių tikėjausi linksmos komedijos apie mokyklos gyvenimą, kuriame išaiškėja kokios nors intymios sekso paslaptys ar bent jau priekabiavimas prie mokinių ir režisierius išrutulios pramoginio kino turinį su standartiniu amerikietiško nusikaltimo koloritu. Visgi pinigų afera didžiulė, o tikrieji asmenys gavo išties nemažai metų. Puikiai su vaidmenimis susidorojo Hugh Jackman, kuris suvaidino gėjų aferistą vadovą ir Allison Janney. Filmas paremtas tikrais faktais perteiktas pusėtinai rimtai, problema kebli, nepatogi, manau, daugeliui žiūrovų, ypač tiems, kurie domisi edukaciniais dalykais ir vadovavimu, filmas patiks. Visgi daugiau pažiūrėjus panašių amerikietiškų skandalų ekranizacijų, akivaizdu, jog tai vienas iš daugelio tokių filmų.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 4: dėkingumas – laimės variklis

 Laba,

 

10 000 žingsnių ir vėl!

 

Dėkoju Visatai už viską, kas nutiko ir kas nenutiko, kas vyksta ir kas dar įvyks. Dėkingumas – vartai į suvokimą, kad viskuo yra pasirūpinta ir nieko nereikia daryti, nes kartais besistengdami pataisyti tai, kas tik iš pažiūros atrodo taisytina, sukeliame sau kančią. Žinokite, dėkingumas gydo, netgi giliai jį pajutus iš dabarties taško, galima susigraudinti. Nes ilgai maniausi esąs kažkokioj dykumoj, kur žūtbūt turiu surasti vandens, kad išgyvenčiau, o su dėkingumu staiga suvoki, jog esi viešbučio lovoje, o vandens stiklinė ant naktinio stalelio. Kitaip sakant, viskas įskaičiuota ir pasirūpinta.

 

Kalbu, aišku, metaforiškai, bet tai geras būdas sau priminti, kad dėkingumas atbaido nuo tuščių ambicijų ir troškimų, leidžia mėgautis čia ir dabar, ir tik taip, kaip yra, bei nutiesia kelią į geresnį pokytį.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tarp dviejų pasaulių" / "Ouistreham"

 

Sveiki,

 

Prancūzų filmas „Tarp dviejų pasaulių“ (pranc. Ouistreham) (2021) pasakoja apie uostamiestį Ouistrehamą, į kurį atsikrausto vidutinio amžiaus moteris ir bando susirasti darbą 20 metų nieko nedirbusi, tiesiog buvusi šeimininke ir žmona. Tiesą sakant, filmo nė nebūčiau žiūrėjęs, jeigu ne prancūzų kino ikona Juliette Binoche pasirodymas. Mažo biudžeto europietiško kino maniera nufilmuota istorija gana slogi, retsykiais dėl tikroviškų socialinių sunkumų, su kuriais kasdien susiduria valytojai už minimalų atlyginimą, tad žiūrėdamas pagalvoji, kad gal net toje pačioje Lietuvoje ne taip sudėtinga išgyventi...

 

Mariana – pagrindinė veikėja, kurios vaidmenį atlieka J. Binoche, atrodo nuo pat pradžių sutrikusi, apleista ir ant gyvenimo mėginanti atsistoti moteris. Baigusi teisės studijas prieš 20 metų ji bando įsidarbinti pagal išsilavinimą, tačiau jai geriausiu atveju siūlomas tik valytojos darbas. Darbo rinka miestelyje negailestinga, norint netgi dirbti valytoja už minimalią algą, tenka absurdiškai įtikinti, kad esi pasirengusi tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Filmas atskleidžia žmonių pažeminimą, sudėtingus socialinio dugno kultūra grįstus santykius. Tačiau netrukus paaiškėja, kad Mariana toli gražu niekada nebuvo ties skurdo riba, ji buvo turtingo vyro žmona ir daug metų jos pačios namus tvarkė tokios pat valytojos, kokia ji pati dabar bando būti. Tačiau ir tai dar ne viskas – Marianda iš tikrųjų turi santaupų ir neprivalo dirbti valytoja, tačiau ji nori savu kailiu patirti, ką reiškia kasdien gyventi ties skurdo riba, todėl ryžtasi šiam socialiniam eksperimentui, kad galėtų parašyti įtikinamą knygą, bet kaip reaguos nauji draugai ir darbo kolegos, kai paaiškės, jog Mariana yra apsišaukėlė ir melagė?

 

Tiesą sakant, filmas keistas ir susižiūrėjo labai keistai. Iš vienos pusės esu matęs ne vieną ir ne du filmus apie įvairiausio plauko rašytojus, tačiau šis socialinis eksperimentas tarsi yra tik paranki forma atskleisti sunkų valytojų gyvenimą. Pats nustebau, kaip sunku fiziškai dirbti kruiziniuose laivuose, kai asmeniui per pusantros valandos tenka pakeisti ir išvalyti 60 kajučių, įskaitant patalynės keitimą ir tualeto valymą. Ir kaip svarbu vertinti viešąsias vietas, kuriuose dirba būtent šie žmonės... Minčių sukėlė ir toji keista filmo pabaiga, kai rašytoja susitinka su buvusia geriausia drauge Kristale ir ši kviečia po visko dar kartą padirbėti, tačiau Mariana pasako, jog tai tiesiog absurdiška nesąmonė. Ar iš tikrųjų ji turėjo galvoje socialinius vaidmenis, ar mestą iššūkį, o gal savitą užuojautą? Vienu metu tikėjau, kad ji pasiryš iš atgailos draugei, tačiau apgaulės kaukės jau nukritusios...

 

Filmas kaip europietiškas man pasirodė gan vidutiniškas. Aišku, puiki J. Binoche vaidyba, kuri akivaizdžiai perteikia sutrikusios, nuolat į ne savo socialinį vaidmenį įkritusios moters psichologiją ir psichofizinius veiksmus. Visgi kažkodėl man atrodo, kad tas rašytojos eksperimentas kažin koks keistas holivudinis rudimentas, nes režisierius ir scenarijaus autoriai norėdami atskleisti slogią valytojų bendradarbių bendruomenę galėjo pasirinkti kur kas labiau patrauklesnius ir įtikinamesnius siužetinius vingius. Nors kita vertus, rašytojas ekstremalas prancūziškame kine irgi kanonas, pavyzdžiui, R. Polanskio filmas „Paremta tikra istorija“ (2017). Aišku, filmas bando artikuliuoti draugystės ir pasitikėjimo temą tarp Marianos ir Kristalės. Kur yra korektiškumo ribos, kai žmogus, įsiveržęs į tavo gyvenimą nekaltos avelės snukeliu, iš tikrųjų panaudoja draugystę kaip žaliavą tam, kad pats prasigyventų aukštesniuose socialiniuose sluoksniuose? Tam tikri etikos, moralės ir sąžinės klausimai pabaigoje lieka neatsakyti, o palikti žiūrovui vertinimui.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 3: sąmoningai susilaikyti nuo bereikšmių negatyvių provokacijų, kurti sąmoningas mintis

 Sveiki,

 

Kaip svarbu ne tik pozityviai reikalui prisiminus mąstyti, bet ir sąmoningai vengti bereikšmių provokacijų ir diskusijų. Šiandien Estija priėmė partnerystės įstatymą (užuot nuliūdus, kad lietuviai atsiliko ir vėl, džiaugiuosi už estus, nes kiekvienas nusipelnė kurti lygiateisiškai savo gyvenimą) ir tam tikrose internetinėse erdvėse sprogo pūlinys. Mėgau į tokius įsivelti vien dėl to, kad būtų atsakomoji kritinė masė, kuri nesutinka su blevyzgomis, tačiau tai kainuoja laiko, susidirgini emocijas ir iš tikrųjų nukenčia gyvenimo kokybė. Šiandien didžiuojuosi savimi, nes praėjau su šypsena pro tuos postus ir nevertinau niekaip, tegu... Juk tikrovė yra tokia, kokią tu projektuoji.

 

Tai galima taikyti bet kur, klausantis pokalbių apie Ukrainą, kylančias kainas, Tapino čekius ir visą negatyvių žinių srautą, kuris įtraukia ir generuoja emocijas. Argi negeriau pasidaryti kakavos ir užuot piktinus išeiti į balkoną pagurkšnoti? Arba vėlei padaryti 10 000 žingsnių, nes jaučiu ir džiaugiuosi, kad didesnis fizinis krūvis nuteikia ir įgalina mane lengviau priimti ir protinius sprendimus. Sveikesnis kūnas – sveikesnė siela.

 

Tebūnie pokytis, leidžiu viskam būti, kas yra, ir man nieko nereikia keisti išorėje, užtenka tik pasirinkti KITAIP ir apeiti tai, kas nereikalinga ir reikalauja bereikšmės kovos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Dailė: Marie Antuanelle ir jos marinistiniai tapyti paveikslai su kristalais ir kriauklėmis

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Aš jums sakau, kai ieškai įkvėptas ko nors įdomaus, o aš ieškojau tapytų Marijos Antuanetės paveikslų ir netyčia aptikau australų menotyrininkės Marie Antuanelle (Marijos Antuanelės) kuo puikiausius darbus. Iškart žiūrint į darbų fotografijas surezonavo ir įkvėpė! Iki tol nieko apie ją nežinojau, tačiau toks tas interneto vandenynas – ima ir išmeta ką nors netikėto.

 

Asmeninis Marie Antuanelle puslapis, kuriame galite apžiūrėti daugiau arbų ir net nusipirkti. https://antuanelle.com/pages/resin-art-australia

 

Kuo ji mane patraukė?

 

Dailę derina su mineralais, daro fantastiškus koliažus! Cituoju informaciją iš jos puslapio: „Nuo 2013 m. būdama jau žinoma menininke Antuanelle sulaukė pripažinimo su savo kūriniais, pagamintais iš tikrų MINERALŲ – AMETISTŲ, CITRINO, KVARTO ir SWAROVSKI KRISTALŲ. Kolekcininkus iš JAV, Kanados, Kinijos, Europos ir Honkongo žavi jos darbuose randamas unikalus dvasingumas ir suderinta spalvų paletė. Jos paveikslai ne tik rodomi populiariose parodose ir meno parodose, bet ir dabar parduodami privatiems ir komerciniams kolekcininkams visame pasaulyje.“

 

Įdomu dar ir tai, kad ruošdamasi ką nors kurti menininkė medituoja, o kristalai panaudoti paveiksluose susieti su čakromis. Autorė derina kūrybos procesą ir medžiagą su dvasiniais patyrimais ir štai koks rezultatas!

Jūsų Maištinga Siela