2025 Tarptautinio Bookerio laimėtoja – indė Banu Mushtaq ir jos knyga "Širdies lempa"

 Banu Mushtaq (kairėje)

Sveiki,

Šių metų Tarptautinio Bookerio prizo laimėtoja, Indijos rašytoja Banu Mushtaq ir jos novelių rinkinys „Širdies lempa“ („Heart Lamp“), yra išskirtiniai dėl daugelio priežasčių, atspindinčių tiek autorės, tiek knygos unikalumą. Ar turėsime vertimą į lietuvių kalbą? Gali būti.

Banu Mushtaq (gimusi 1948 m.) yra žymi Indijos rašytoja, teisininkė ir aktyvistė iš Karnatakos valstijos, rašanti kanadų kalba (Kanadų kalba, apie kurią nieko nebuvau girdėjęs, dar žinoma kaip kanarų kalba yra viena iš dravidų kalbų, daugiausiai vartojama Indijos Karnatakos valstijoje). Nors ji pradėjo rašyti būdama 29 metų, po to, kai tapo mama ir kovojo su pogimdymine depresija, jos kūryba greitai įgavo pagreitį. Ji siekė rašyti, kad tyrinėtų savo jausmus ir patirtis, ir didelė dalis jos kūrybos yra skirta moterų problemoms. Mushtaq yra išleidusi šešis novelių rinkinius, romaną, esė rinkinį ir poezijos rinkinį. Jos darbai buvo verčiami į urdu, hindi, tamilų, malajalių ir, visai neseniai, į anglų kalbas. Pasirodo, jos istorija „Kari Nagaragalu“ 2003 m. buvo adaptuota į filmą „Hasina“.

Banu Mushtaq taip pat yra žinoma dėl savo aktyvizmo. Ji ne tik praktikavo teisę, dažnai teikdama nemokamas teisines konsultacijas moterims, bet ir aktyviai dalyvavo judėjimuose, kovojančiuose prieš fundamentalizmą ir socialines neteisybes Karnatakoje. 2000-aisiais ji su šeima susidūrė su trijų mėnesių socialiniu boikotu dėl savo gynybos musulmonių moterų teisės lankytis mečetėse. Jos parama musulmonėms studentėms dėvėti hidžabą mokyklose taip pat yra svarbus jos aktyvizmo aspektas. Kaip ji pati yra sakiusi, „rašytojo užduotis – meniniu būdu dokumentuoti neteisybes – atskleisti piktnaudžiavimą valdžia, politines manipuliacijas ir moterų kovas – be pamokslavimo“. Šios asmeninės patirtys ir ilgametis darbas su moterimis, ieškančiomis pagalbos, tapo pagrindiniu jos kūrybos įkvėpimo šaltiniu.

Jos knyga „Širdies lempa“ (angl. „Heart Lamp“) yra 12 novelių rinkinys, parašytas per daugiau nei trisdešimt metų (nuo 1990 iki 2023 m.) ir kruopščiai atrinktas vertėjos Deepos Bhasthi iš šešių autorės kanadų kalba išleistų rinkinių. Knyga, išversta į anglų kalbą, leidžia Banu Mushtaq pirmą kartą pristatyti savo kūrybą tarptautinei auditorijai.

Novelės gilinasi į merginų ir moterų gyvenimus patriarchalinėse bendruomenėse pietų Indijoje, ypatingą dėmesį skiriant musulmonų moterų patirtims. Kūriniai tyrinėja sudėtingas temas, tokias kaip lyčių nelygybė, tikėjimas, kastų ir klasių skirtumai, galia ir priespauda. Nors istorijos atvirai ir be jokių pagražinimų pasakoja apie žiaurumą ir nuolankumą, kurį moterims primeta religija, visuomenė ir politika, jose taip pat atskleidžiamas moterų atsparumas, išradingumas, drąsa ir solidarumas. Knyga piešia „šeimos ir bendruomenės įtampas“, tačiau tai daro su „švelniu humoru ir emociniu gyliu“.

Vertėja Deepa Bhasthi, siekdama išsaugoti originalo autentiškumą ir pietų Indijos lingvistinę įvairovę, vertime paliko kai kuriuos kanadų, urdu ir arabų kalbos žodžius, taip sukurdama „naujas tekstūras anglakalbėje kalboje“ ir praplėsdama skaitytojo supratimą apie vertimą. Tai ne tik vertimas, bet ir naujų žodžių bei minčių pristatymas, leidžiantis pajusti „kitos kalbos dūzgesį“. Įdomu, kas ryžtųsi laikantis panašaus požiūrio versti į lietuvių kalbą?

„Širdies lempa“ Tarptautinį Bookerio prizą pelnė dėl kelių svarių priežasčių. Tai yra pirmasis novelių rinkinys per visą Tarptautinio Bookerio prizo istoriją, laimėjęs šį apdovanojimą, o tai pabrėžia jo išskirtinumą ir literatūrinę vertę. Tai taip pat pirmoji knyga, išversta iš kanadų kalbos, laimėjusi šį prestižinį prizą, kas rodo Indijos regioninės literatūros pripažinimą pasaulinėje arenoje. Komisijos pirmininkas Maxas Porteris teigė, kad knyga yra „kažkas išties naujo anglakalbiams skaitytojams“. Jis pabrėžė, kad knyga kalba apie „moterų gyvenimus, reprodukcines teises, tikėjimą, kastą, galią ir priespaudą“. Apdovanojimas šiam kūriniui įvyko islamofobijos augimo kontekste, ir tai leidžia knygai paneigti Vakarų stereotipus apie musulmones moteris, atskleisti jų vidinį pasaulį ir sudėtingas gyvenimo realijas.

Vertėjos Deepa Bhasthi darbas buvo įvertintas kaip „radikalus vertimas“, kuris „suplaka kalbą“, kad sukurtų „naujas tekstūras angliškumo gausoje“ ir „išplečia mūsų supratimą apie vertimą“. Tai neabejotinai prisidėjo prie knygos unikalumo ir poveikio.

Vertinimo komisija apibūdino knygą kaip „išmanų, ryškų, šnekamąjį, jaudinantį ir kritišką“ pasakojimą. Knygoje vaizduojami „kieti, stoiški motinos, nuomonę turinčios močiutės, žiaurūs vyrai, atsparūs vaikai“, o tai kuria „gyvybingus šeimos ir bendruomenės portretus“.

„Širdies lempa“ yra ne tik literatūrinis pasiekimas, bet ir galingas balsas, atskleidžiantis nepaprastą moterų atsparumą ir kovą už orumą patriarchalinėse visuomenėse. Tai knyga, kuri, komisijos teigimu, „kalba apie mūsų laikus ir apie tai, kaip daugelis yra nutildomi“, ir kuri turėtų būti perskaityta viso pasaulio vyrų ir moterų.

Jūsų Maištinga Siela

Bitė Vilimaitė "Rojaus obuoliukai" (knygų serija "Skaitiniai", Alma littera, 1999)

Sveiki,

Bitės Vilimaitės novelių knyga „Rojaus obuoliukai“, išleista 1989 metais (nuotraukoje matote 1999 metais perleistą variantą, kurį išleido „Alma littera“ knygų serijoje „Skaitiniai“), yra itin svarbi lietuvių literatūroje ir žymi ryškų posūkį autorės kūryboje. Tai viena iš jos žymiausių ir kritikų labiausiai vertinamų knygų, atskleidžianti unikalų Vilimaitės pasakojimo stilių ir gilias įžvalgas apie žmogaus būties trapumą.

Kūrinių tematika ir poetika

„Rojaus obuoliukai“ – tai rinkinys novelių, kuriose Bitė Vilimaitė meistriškai piešia kasdienio gyvenimo detales, tačiau pro jas prasiskverbia gilesnės, egzistencinės temos. Kūriniuose vyrauja paprasti žmonės – dažnai kaimo ar mažo miestelio gyventojai, senukai, vienišiai, vaikai. Autorė su ypatingu jautrumu ir empatija atskleidžia jų vidinį pasaulį, neišsakytas viltis, praradimų skausmą, tylius džiaugsmus ir kasdienes dramas. Nors novelėse dažnai pasakojama apie skurdą, ligas, senatvę ar vienatvę, jose visada juntamas humano, gėrio ilgesys ir trapus, bet atkaklus grožio ir prasmės ieškojimas net ir niūrioje realybėje. „Rojaus obuoliukai“ išsiskiria subtilia psichologine įžvalga, lakonišku, bet itin paveikiu stiliumi, kuriame kiekvienas žodis yra svarbus. Dialogai dažnai yra trumpi, nutylėjimai kalba daugiau nei ištarti žodžiai, o atmosfera persmelkta melancholijos, ilgesio ir ironijos.

„Rojaus obuoliukų“ ypatingumas

Šios knygos pavadinimas – „Rojaus obuoliukai“ – simboliškas ir daugiaprasmis. Jis tarsi nuoroda į paprastus, neidealizuotus, bet vidinį grožį ir dvasios taurumą savyje slepiančius herojus, kurie, nepaisant aplinkos sunkumų, išlaiko gebėjimą džiaugtis mažais, traukiais rojaus obuoliukais – paprastais gyvenimo malonumais ar vilties kibirkštimis. Knyga ypatinga ir dėl savo humanistinio prado, atjautos ir supratimo žmogiškosioms silpnybėms bei stiprybėms. Bitė Vilimaitė nevengia skausmingų temų, tačiau jas pateikia be patoso, su švelnia ironija ir gilia pagarba žmogaus orumui. Jos kūriniai priverčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą, laiko tėkmę, atmintį ir kasdienybės, regis, nereikšmingų įvykių svarbą. „Rojaus obuoliukai“ tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip per minimalistinę formą ir kasdienes istorijas galima atskleisti universalias žmogiškąsias tiesas ir pasiekti gilų emocinį atgarsį. Tai knyga, kuri skaitytoją užkabina ne siužeto painumu, o vidine įtampa, psichologiniu gyliu ir nepaprastu jautrumu.

Maištinga Siela

Nuotraukų triptikas: eros pabaiga, užsidarė dar vienas Lietuvos spaudos kioskas Smiltelės stotelėje prie MOLO, Klaipėdoje

Sveiki,

„Tyliai leidžias pavargusi saulė...“ ant Klaipėdos kapų. O kapinėmis tampa Lietuvos spaudos kioskai su legendine „Pauzė“ kava uostamiestyje. Štai toks užkalto Klaipėdoje, Smiltelės stotelėje, Taikos prospekte atsirado kiosko vaizdelis. Kodėl? Ar bus renovacija? Atnaujinimas? Velnias žino.

Maištinga Siela

Nuotraukų triptikas: dainininkės Jazzu koncertas (plakatas) ir turas "Kometa"

Mano šios dienos triptikas mieste. Justė Arlauskaitė-Jazzu iš įvairių pusių, laukianti uostamiestyje koncerto.

2025 m. gegužės 17 d. Jazzu koncertas Klaipėdoje išsiskiria iš kitų dėl kelių esminių aspektų, kurie jį daro ypatingu. Tai ne tik eilinis pasirodymas, bet ir unikalios artistės kūrybinės kelionės dalis, suteikianti galimybę patirti jos muziką intymioje aplinkoje.

Akustinis formatas ir „Kometa“ turas

Šis koncertas yra dalis didžiausio Jazzu akustinio koncertinio turo „Kometa“, kuris apima visą pavasarį ir yra laikomas vienu svarbiausių jos daugiau nei 20 metų trunkančioje karjeroje. Būtent Klaipėda yra viena iš turo stotelių, suteikianti miesto gyventojams progą tapti šios muzikinės kelionės dalimi. Koncerto išskirtinumą lemia akustinis formatas, leidžiantis dainoms atsiskleisti tyriausia jų forma. Scenoje Jazzu balsui ir fortepijonui, kuriuo gros Kęstutis Pavalkis, akompanuos violončelininkas Justas Kulikauskas ir pritariantys vokalistai. Šis sprendimas atspindi pačios atlikėjos teiginį, kad jos dainos gimsta būtent taip – prie pianino, ieškant tobulų sąskambių akorduose. Tai leidžia klausytojams išgirsti kūrinius nauju, jautresniu kampu ir giliau pajusti jų esmę.

Naujausia kūryba ir asmeninės istorijos

Koncerte bus atliekamos ne tik jau gerai žinomos ir pamėgtos, legendinėmis tapusios Jazzu dainos, tokios kaip „Dumblas“, „Apie tave“ ar „Aš skiriu tau šį lietų“. Klausytojai taip pat turės galimybę pirmieji išgirsti naujausią Jazzu kūrybą iš albumo „Keisti ženklai“. Tai suteikia pasirodymui šviežumo ir aktualumo. Dar daugiau, Jazzu žada ne tik atlikti dainas, bet ir dalintis asmeninėmis istorijomis tarp kūrinių. Šis asmeniškas prisilietimas leis klausytojams geriau pažinti atlikėją ir jos kūrybos įkvėpimo šaltinius, sukuriant dar intymesnę ir emocingesnę atmosferą. Koncertas vyks „Renginių kombinate“ Klaipėdoje (Dubysos g. 29B), o tai dar labiau sustiprins artimo ryšio su publika pojūtį.

Maištinga Siela

Klaipėda: namas (namo nuotraukos) Taikos prospektas, nr. 3 (Taikos prospekto istorija)

***

Remonto ir atnaujinimo projektų yra daug, tačiau konkretaus namo Taikos pr. 3, Klaipėda, pastatymo metai, remiantis „KurGyvenu.lt“ duomenimis, yra 1965 m.

2021 metais šis devynaukštis sovietinės statybos namas buvo apdovanotas kaip „Metų renovacijos projektas 2021“ už sėkmingą atnaujinimą ir modernizavimą.

***

Taikos prospektas yra viena pagrindinių ir ilgiausių Klaipėdos gatvių, turinti ilgą ir sudėtingą istoriją, atspindinčią paties miesto raidą. Ši arterija yra ne tik svarbus transporto koridorius, bet ir gyvas miesto urbanistikos, socialinių pokyčių ir ekonominės plėtros liudijimas.

Pokario atgimimas ir sovietmetis: Taikos prospekto gimimas

Nors Klaipėdos istorija siekia šimtmečius, Taikos prospekto, tokio, kokį jį pažįstame šiandien, ištakos glūsta po Antrojo pasaulinio karo. Smarkiai sugriauta Klaipėda sovietmečiu buvo atstatoma ir plečiama pagal naujus urbanistinius principus. Būtent tada, sovietmečiu, suformuotas Taikos prospektas tapo pagrindine magistrale, jungiančia pietinius miesto mikrorajonus su centru. Jis buvo projektuojamas kaip reprezentatyvi, plati gatvė, skirta intensyviam transportui ir naujosios, socialistinės architektūros statybai. Prie prospekto kilo tipiniai daugiabučiai namai, administraciniai pastatai, o tai nulėmė jo, kaip „miegamųjų rajonų“ ašies, funkcinę prigimtį. Sovietmečiu tai buvo gyvybės ir judėjimo kupina gatvė, su dideliais prekybos centrais („Vėtrungė“, „Minija“), kultūros įstaigomis ir visuomeninio transporto linijomis.

Nepriklausomybės atkūrimas ir kaita

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Taikos prospektas, kaip ir visas miestas, patyrė reikšmingų pokyčių. Sovietinio tipo prekybos centrus ir įstaigas pamažu keitė modernūs prekybos ir verslo centrai, atsirado naujų paslaugų įmonių, biurų pastatų. Prospektas išlaikė savo, kaip svarbios transporto arterijos, statusą, tačiau kartu tapo ir sparčiai besivystančios komercijos bei paslaugų centru. Per pastaruosius dešimtmečius buvo investuojama į prospekto infrastruktūros gerinimą – tvarkomos dangos, atnaujinamas apšvietimas, tobulinamas viešasis transportas. Nors daugelis sovietmečio pastatų išliko, dalis jų buvo renovuojami arba pritaikomi naujoms funkcijoms, taip įnešant naujų architektūrinių akcentų.

Šiandieninis Taikos prospektas: gyvybingas miesto veidas

Šiandien Taikos prospektas yra viena gyvybingiausių Klaipėdos gatvių, atliekanti daugybę funkcijų. Čia įsikūrę dideli prekybos centrai, kurie pritraukia ne tik Klaipėdos, bet ir aplinkinių rajonų gyventojus. Prospektas yra svarbus viešojo transporto maršrutas, kuriuo kursuoja autobusai ir troleibusai, jungiantys skirtingas miesto dalis. Be to, Taikos prospekte veikia įvairios įstaigos, mokyklos, medicinos centrai, todėl jis yra svarbus kasdienio miesto gyvenimo taškas. Prospektas taip pat atspindi Klaipėdos, kaip uostamiesčio, dinamiškumą ir nuolatinę kaitą, prisitaikymą prie šiuolaikinių poreikių. Jis yra gyvas liudijimas, kaip Klaipėda atgimė po karo, išaugo sovietmečiu ir sėkmingai integruojasi į XXI amžiaus Europos miestų erdvę.

Maištinga Siela

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita) teritorija, žemėlapis 1667 metai / The Polish-Lithuanian Commonwealth in 1667

 

Sveiki, istorijos mylėtojai!

Aptikau tokį žemėlapį ir nusprendžiau pasidomėti, kuo apskritai Abiejų Tautų respublikai reikšmingi 1667-ieji. Taigi!

1667 metai Abiejų Tautų Respublikos (ATR) istorijoje yra itin reikšmingi dėl dviejų esminių įvykių, kurie padėjo pagrindus tolimesniam valstybės silpnėjimui ir teritoriniams praradimams. Šie metai simbolizuoja ne tik karo pabaigą, bet ir geopolitinių jėgų pasikeitimą Rytų Europoje, nulemdami ATR ateitį.

Andrusovo paliaubos ir teritoriniai praradimai

Sausio 30 d. (vasario 9 d. pagal naująjį kalendorių) pasirašytos Andrusovo paliaubos su Rusijos caryste užbaigė ilgą ir sekinantį 1654–1667 m. karą, žinomą kaip Trisdešimties metų karas. Šis konfliktas, kartu su švedų invazija (1655–1660 m. „Tvanas“), paliko ATR nuniokotą ekonomiškai ir demografiškai. Nors Andrusovo sutartis buvo pasirašyta tik 13,5 metų laikotarpiui, jos sąlygos buvo itin nepalankios ATR. Rusija atgavo Smolenską ir Černigovo vaivadiją, taip pat prisijungė Kijevą ir Kairiakrantę Ukrainą (teritorijas į rytus nuo Dniepro upės), įskaitant didelę dalį Zaporožės kazokų žemių. Dešiniakrantė Ukraina (į vakarus nuo Dniepro) ir Vakarų Baltarusija liko ATR sudėtyje. Nors formaliai tai buvo paliaubos, o ne amžinoji taika (kuri buvo pasirašyta tik 1686 m.), Andrusovo sutartis faktiškai įtvirtino Ukrainos padalijimą ir žymėjo didelių teritorinių praradimų pradžią Abiejų Tautų Respublikai. Šis įvykis ne tik parodė ATR silpnėjimą, bet ir signalizavo apie Rusijos iškilimą kaip dominuojančios jėgos Rytų Europos regione.

Tolesnis valstybės silpnėjimas

1667 metai taip pat atspindi gilėjantį valstybės paralyžių ir vidinių problemų stiprėjimą. Po ilgų ir niokojančių karų, valstybė buvo nualinta, o politinė sistema, paremta bajorų laisvėmis ir liberum veto teise, vis labiau trukdė efektyviam valdymui ir bet kokioms reformoms. Didikų oligarchija stiprėjo, o centrinė valdžia silpnėjo, darydama šalį vis labiau pažeidžiamą išorės įtakai. Šis vidinis nestabilumas, kartu su reikšmingais teritoriniais praradimais, padėjo pagrindus tolesniam ATR nykimui ir galiausiai jos padalijimams XVIII amžiuje.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 117: pajusk, kada ateina harmonija ir vidinė ramybė

 

Sveiki,

Yra toks lengvumas, kuris įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena lengvą drugio plazdėjimą.

Kaip apibūdinti to jausmo dėkingumą?

Viskas yra gerai, viskas yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti, kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja „Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.

Šiandien skyriau tam laiko.

Prisiminiau Henriko Radausko eilėraščio „Pasaka“ nuotrupą:

<...>

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,

Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -

Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,

Ir mirga margas spindulių lietus.

 

<...>

 

Jūsų Maištinga Siela