Mano eilėraščiai iš "Žodžių balzamas" rinktinės

Sveiki,

Labai džiugu, kad Jums patiko mano eilėraščiai. Todėl nusprendžiau pridėti ir tuos keistus ketureilius, kurie susirinko per metus. Kartais nebuvo lengvą perteikti visą esmę keturiomis eilutėmis, tačiau, kaip matysite, pasitaikė visko. Tai tik keletas ketureilinių verlibrų, atrinkau savo nuožiūra iš rinktinės „Žodžių balzamas“. Jei patiks, gal paskelbsiu ir daugiau. O šiaip kviečiu rašyti savo komentarus, pastebėjimus, kadangi jau kuris laikas galima čia rašyti ir anonimiškai. Manau, ši pridėta funkcija tik leis labiau suartėti su skaitytojais. Dėkui.

Jūsų Maištinga Siela

Iš rinktinės „Žodžių balzamas“:

***

Proto dulkės

Kartais ilgai ir nuobodžiai

Ginčijasi ir įrodinėja

Sielos kalnams.

***

Tas obuolys jau supuvo,

Kurį iš rankų į rankas nešė žmonija,

Alkani jį apvalgė, sotūs apspjovė,

Kol pakeitė plastikiniu, netikra viltim.

***

Sniegenos, suleskit mano kūną

Ir kruvinom kojom trypkit baltą sniegą,

Trypkit neįskaitomas natas į šaltį,

Į sielą trypkit aistringą kraujo tango.

***

Alkana besilaukianti katė

Ryto migloje, po mano langu,

Laukianti mano išmaldos,

Laukianti mano meilės trupinių.

***

Paskutinį aistros kvapą,

Paleidžiu tiesiai į tavo veidą.

Alsavimas sudūžta į kiaurus nosies būgnus,

Įsikūniju per orą iš savęs į tave.

***

Tie sunkiai prisirpę vakarai,

Ajerai prisivėlę laumžirgių ir uodų...

Akmuo alsuoja vėsdamas dangun,

Lyg atiduodamas sielą Dievo rankom.

***

Pušų spygliai

Išdūrė mūsų akis,

Tas pačias,

Kuriomis suradome vienas kitą.

***

Net ir ilgiausia ietis

Nepadės bevaisėj dykumoj,

Kovojant prieš savo paties

Tįstančius juodus šešėlius.

***

Tavo balso stygomis

Pasmaugiau vienatvės vakarus,

Bet jie kaip hienos ir šakalai

Visada sugrįžta draskyti manęs.

***

Aistros kupiną akimirką,

Suleidžiu nagus į tavo nugarą,

Katės drykstelėjimu surenku odą,

Nagų geldelės prisipildo tavo ląstelių.

***

Mūsų dvi knygos

Apie meilę ir karą –

Vieno Dievo rankose,

Po tuo pačiu viršeliu.

***

Pabėkime skaptuotais vėjo laiptais,

Kur iš Rytų į Vakarus atbėga traukiniai,

Kur iš Vakarų į Rytus eina karavanai,

Kur niekam nerūpi iš kur tu ir kas tu esi.

***

Mintys apie tave išdegina randus,

Bet aš mėgstu save bausti ilgais vakarais,

Kai spurda drugiai vorų tinkluose

Ir tavo veidas po smiltelę susideda vėl.

***

Bijau storų sąsiuvinių,

Nes jie verčia mane rašyti,

Bet kokia kaina užpildyti,

Juose glūdinčią beribę tuštumą.

****

Bijau rašyti eiles, nes jos kažkam nepatiks,

Arba eiles vis rašau ne tas, ir ne tas, ir ne tas...

Ieškau to paskutinio žodžio gyvenime,

Kuris kartu išvaduotų ir pribaigtų mane.