Nors to niekaip negalima įrodyti, mat Vladas pilyje gyveno labai trumpai ir tik svečio teisėmis. Tačiau faktas, kad Brano pilis atitinka idealios gotikinės Transilvanijos pasakų pilies įvaizdį, todėl traukia turistus iš viso pasaulio.
Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje Brano pilis paminėta 1377 m. Vengrijos Liudviko I D‘Anžu laiške, kuriuo jis Prasovo piliečiams suteikė tam tikrų privilegijų. XIV a. pabaigoje karalius Zigmantas Liuksemburgietis vadovauti Brano piliai pavedė Mircea cel Batranui. Karališkosios valdos buvo perduotos Vengrų aristokratijai, o pilis atiteko Mircea lojaliems bajorams. Po kelių metų ji grįžo į Vengrijos karaliaus rankas, pateko Szeklers komiteto subordinacijon.
Piliai teko svarbus vaidmuo ginant Vengrijos karalių nuo Otomanų ir Totorių, besiveržusių iš Valakijos per Rucar perėją. Būtent dėl saugumo Brasovo gyventojai ir pastatė pilį.
Generolas Iancu de Hunedoara (1407-1456 m.) sustiprino Transilvanijos sienas ir Brano pilies bokštus. Jis užtikrino, kad pilį valdę bajorai gerbtų valstiečių teises, tačiau tarp bajorų ir pirklių vis tiek kildavo konfliktų. 1498 metais pilies valdžia atiteko pirkliams ir ji dažniausiai buvo naudojama kaip prekybos kelio taškas.
Bajorai turėjo teisę rinkti mokesčius iš lankytojų ir valstiečių. Papildomų pajamų pilis gaudavo iš sūrio, pieno, avienos ir medienos prekybos.
Už pilies gynybą buvo atsakinga nuolatinė įgula: 2 sargybiniai ir 10-20 lankininkų bei arbaletininkų.
XVIII a. pilyje įsikūrė Austrijos pasienio tarnyba. 1836 metais Branas tapo oficialiu pasieniu, o 1920 metais Brasovo miesto taryba pilį padovanojo Didžiosios Rumunijos karalienei Marijai, kuri iki 1947 metų ten gyveno su šeima.
Brano pilies statybos pradėtos apie 1378 metus. Joje buvo dvi eilės sienų, saugančių kelią į pietus, kurios buvo pastatytos iš akmenų ir plytų. Išliko tik nežymūs pirmųjų gynybinių pozicijų ženklai. Mažame senojo pašto pastate buvo 6-8 kambariai ir rūsys, taip pat naudotas kaip kalėjimas. Jis iki šių dienų neišliko.
Anais laikais pilis buvo sudaryta iš išorinės sienos, donžono (tai viduramžių pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas), apvalaus bokšto ir vartų bokšto. Siena buvo pastatyta iš akmeninių blokų ir plytų, joje buvo stačiakampės šaudymo angos, kaip ir visose Transilvanijos pilyse. Donžonas buvo šiaurinėje pilies pusėje, jame buvo keturi aukštai ir tik du kambariai. Viršuje - stebėjimo taškas.
Nuo 1593 metų apvaliajame bokšte atsirado apskritiminė dalis. Jo rūsiuose tuometiniai gyventojai laikė paraką. Pirmame ir antrame aukšte buvo po kelis kambarius. Iš pradžių vartų bokštas buvo apvalus, bet 1625 metais buvo perstatytas į stačiakampį. Senieji vartai buvo užveriami sijomis. Vienintelis būdas pasiekti šį įėjimą - lipti kopėčiomis.
Pilies vidiniame kieme vis dar galima pamatyti pradinį šulinį (57 m gylio).
Bėgant amžiams pilis kito. XVI a. vaškinis langų popierius buvo pakeistas stiklu, o skiedrinis stogas perdengtas čerpėmis. Daugelį pakeitimų ir atnaujinimų atliko princas Gabrielis Bethlenas. Jis pastatė dar vieną stačiakampį bokštą, kvadratinį dviejų aukštų bokštą ir dabartinius vartus. Senasis observatorijos bokštas, pastatytas 1622 metais, sukurtas Romėniškos architektūros stiliumi.
1920-1930 metais pilis buvo atnaujinta. Šaudymo angos tapo langais, šulinys – lifto šachta, o krosnys pakeistos viryklėmis. Prie laiptų pristatyti bokšteliai, pastatytas ketvirtas medinis aukštas.
Straipsnį rasite ČIAJūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą