Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti amerikiečių kino filmą „Kelias atgal“ (The way back) (2011 m.). Na, jau seniai norėjau pamatyti šį filmą. Priežastis buvo paprasta – domėjausi viena gera naujosios kartos aktore Saoirse Ronan, kuri žinoma iš tokių filmų kaip „Atpirkimas“, „Numylėtieji kaulai“ ir t.t. Visai neseniai teko pamatyti ir vieną naujausių jos darbų „Kelias atgal“, kuris iš esmės pasakoja istoriją, paremtą tikrais įvykiais apie Sibiro kalinių pabėgėlius. Šis filmas yra skirtas jiems. Tai jaudinantis pasakojimas apie būrelį Sibiro kalinių kelionę pėsčiomis per Sibirą, Mongolijos dykumą, Himalajų kalnus iki pat Indijos. Kelionė buvo žiauri, teko mirtinai badauti, valgyti medžio žievę, šalti ir kaisti dykumoje... Išties, tai yra nepakartojama istorija, kuri, sakyčiau, kažkiek primena ir filmą apie paliktus sniego šunis „Palikti sniegynuose“. Sunku pasakyti, kuris dabar filmas jaudina labiau.
Kalbant apie patį filmą, na, iš tikro režisierius pasistengė, nes subūrė labai gerai žinomų aktorių trupę, kurie vyko specialiai filmuotis į Sibirą ir Aziją. Filmas įspūdingas savo vizualumu, tikra gamta, įtaigumu, kadangi filmas siekė atkartoti tikrus 1940-1941 metų pabėgėlių įvykius. Nemaža pabėgėlių dalis taip ir mirė, dalis visgi išgyveno. Ryški kova už gyvybę, norą vėl atsidurti saugioje šalyje, tačiau kelias namo gali pasirodyti mirtininkai alinantis.
Nežinau kaip Jums, bet man šis filmas paliko gerą įspūdį. Tai stiprus savo meniškumu, gera vaidyba, įtaigumu ir pačia idėja – koncentruotis ne į politinius to meto vaidus ir ideologijas, bet į žmogaus būtinybę išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Kartais alinanti kelionė namo gali būti kur kas baisesnė nei gyvenimas konclageryje. Ar daugelis iš mūsų ryžtųsi tokiai kelionei namo, jei žinai, kad Sibire visgi yra galimybė išgyventi, o pabėgus yra galimybė mirti arba taip pat išgyventi. Mirtis ir gyvenimas laisvėje tampa svarbiau nei gyvenimas žiauriame konclageryje. Dalis personažų yra gan kontraversiškų ir įdomių. Vienas iš tokių – Colino Farello sukurtas personažas, kuris dėl Stalino kaltės buvo įkalintas, tačiau gerbia ir dievina jį kaip Dievą dėl gražios sovietinės ideologijos – atimti iš turtingųjų ir atiduoti vargšams. Jis mylėjo iš tikro ne Staliną, bet pačią idėją, kad gyvenimas gali būti geresnis ir visiems lygiavertis.
Na, kitas aspektas – filmas sukaltas iš labai paprastų gijų – kraupinti, manipuliuoti ir šiurpinti, emociškai pakrauti žiūrovą. Šituos amerikietiškojo manipuliavimo tendencijas filmas visgi išlaiko, bet nepaisant to, visgi, mano galva, verta pamatyti šį filmą, nes pamatęs, jautiesi kartu su personažais perėjęs tūkstančius kilometrų kojomis. Rekomenduoju visiems, kuriems patinka tikrais įvykiais paremti filmai.
Įvertinimas: 9/10
Jūsų Maištinga Siela
Ziurejau ir as si filma, patiko!
AtsakytiPanaikinti