Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti filmą „Adaptacija“ (Adaptation) (2002 m.). Pagaliau filmas, prie kurio mažai ką galiu prikibti. Vienintelis trūkumas, kad po filmo man neliko jokių apmąstymams kilusių idėjų, nes viskas išbaigta, gražu ir stilinga.
Filmas iš esmės man priminė filmą „Valandos“, dėl savo struktūros ir pasakojimo stiliaus. Tai pasakojimas apie scenarijų rašytoją, kuris sumano parašyti scenarijų apie orchidėjas pagal vienos rašytojos knygą. Galiausiai filmas susilieja taip, kad kartais nebeina atskirti, kur vyksta tikrasis veiksmas – scenaristo gyvenime, scenarijuje, knygoje apie orchidėjas ar pačios rašytojos gyvenime. Viskas pagauna tokį pagreitį, siužetai persipina ir įvyksta keisčiausias dalykas – adaptacija. Adaptuojasi visi: personažai, siužetai ir patys žiūrovai, prie kintančių siužeto srautų, o kartu nepaleidžiama gija. Knygos personažai ir scenaristo gyvenime egzistuoja ir jo rankraštyje. Filmas kalbantis trimis lygiais, bet kartu viskas pateikiama kaip tikrovės alternatyva.
Filmas skelbia nuostabią kūrybos magiją t.y. ką galima padaryti su personažais ir tai, kas yra kuriama, kiek mūsų realus gyvenimas nutolsta nuo to, ką mes iš tikrųjų įsivaizduojame ir ką norėtume įsivaizduoti. Filmo stiprumas yra ne tik siužete, bet vaidyboje – Nicolas Cage ir Meryl Streep buvo žavūs ir drąsūs. Smagu sutikti senus kino liūtus tokiame filme. Po šio filmo užsimaniau pažiūrėti kitą šio režisieriaus darbą – „Būti Džonu Malkovičiumi“, taip pat liaupsintas dėl savo puikaus scenarijaus.
Filmą rekomenduoju tikriems kino gurmanams ir tiems, kurie ieško ypatingo paprastume ir ypatingame paprasto. Nieko per daug įmantraus, tačiau velniškai subtilu ir gera žiūrėti bei mėgautis. Nuostabus scenarijus!
Įvertinimas: 9/10
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą