Sveiki visi,
Tikriausiai nieko nėra juokingesnio už žmogų. Tikriausiai iš mūsų juokiasi visos beždžionės. Tikriausiai mes patys sau ir draugai, ir priešai. Tikriausiai niekas daugiau nesukelia baimės nei pats gyvenimas. Galbūt tiek pat ir laimės. Ne, ne mirties mes bijome, bet gyvenimo, jis kaip išlydytas švinas, toks sunkus sunkus... Prifarširavo kažkas plaučius ir amžinai skęsti į senėjimo efektą teikiančias eketes.
Ant asilo po Pasaulio pabaigos keliausiu ir žvalgysiuos sau nuotakos. Nebus gėda numirti, gėda bus gyventi. Kartais galvoju, jog tai iššūkis mūsų sukurtam Dievui. Tikriausiai baigiu išprotėti, nes sąmonės srauto tekstai man niekada nekėlė nei pasitikėjimo, nei žavesio ar įdomumo, o Škėmos „Balta drobulė“ buvo kaip prakeiksmas. Nemėgau ir nemėgstu šio kūrinio, o Jūs tik pažiūrėkit, dabar aš pats kaip tas beprotis pilu, kas ant liežuvio. Butkutė vis man pro ausinę dainuoja paguodą, kuri kaip druska žaizdoms. Kas sugalvojo paguodą? Juk tai baisiau negu baisu.
Kartais savo noru užuodžiu apokalipsę. Sako, depresija gali tave aplankyti bet kada, bet sako, save gailėti yra didžiausia prabanga. Gali būti. Aš tikriausiai esu pats turtingiausias žmogus Lietuvoje. Tikriausiai kiekvienas yra daug turtingesnis, nei jam pačiam atrodo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą