Filmas: "Juodas balionas" / "Black Balloon"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti australų kino juostą „Juodas balionas“ (Black Balloon) (2008 m.). Iškart pasakysiu – man patiko šis filmas. Negaliu pasakyti, kad filmas skirtas daugiau jaunimui, nes tai būtų šiurkštus melas. Žinau, kad „Juodas balionas“ yra savo laiku susišlavęs nemažai kino apdovanojimų Australijoje ir pripažintas Amerikoje, bei Europoje.

„Juodas balionas“ pasakoja apie vaikinuką Tomą, kuris visą savo gyvenimą gėdijosi ir nenorėjo savo autizmu sergančio brolio Čiarlio. Tomas atsikrausto su šeima į naują vietą ir čia jam pradeda patikti mergina, bet kaip jam nesigėdyti brolio, kuris savo išmatomis žaidžia ant kilimo arba, pajutęs geismą, imasi masturbuotis... Iš tikrųjų drama sukurta labai reali. Ji nukreipta ne tiek į autizmu sergančius asmenis, bet į tuos, kurie nuolatos supa sergančiuosius, kaip jaučiasi aplinkiniai, kaip jie turi nešti atsakomybės naštą už sergančiuosius ir kokią kartais gyvenime kainą tenka sumokėti.

Filmas iš tikrųjų gvildena labai sudėtingą ir problematišką temą – tėvų ir vaikų santykiai, kai šeimoje nuolat reikia rūpintis sergančiu Čiarliu. Bet Tomas randa atramą – jo naujoji draugė supranta Čiarlio ir šeimos bėdą ir nenusisuka ir nesmerkia Tomo kaip kiti mokyklos ir plaukimo draugai. Tomas nori turėti normalų brolį ir tas potroškis labai imlus, jis ryškus ir totaliai išpildytas filme, kad, net žiūrėdamas į Tomą, imi jį pateisinti, suprasti, bet kartu pamatai išmatas valančią nėščią motiną, kuri negali palikti Čiarlio, irgi supranti, kad ir jai sunku. Dvi ugnis, du barjerai ir nėra kaltų, nėra ko nuteisti, nes gyvenimo nuteisti negalima. Tai filmas, kur nėra pasirinkimo, nes taip tiesiog šeimoje susiklostė. Kokia turėjo būti Tomo vaikystė, kai Čiarliui nuolat skiriamas dėmesys, mes tik galime įsivaizduoti... Gal priekaištą turėčiau tik dėl to, kad aktoriams jau virš 20 metų, o filme jie atlieka vaidmenis 14 – 15 metų paauglius, tai šiek tiek... hummm... matosi skirtumas, kaip sakant. Ir tai būna ne viename filme.

Mano galva, labai puikiai su autizmo sergančiu Čiarlio vaidmeniu susitvarkė aktorius Luke Ford. O filme glūdi viskas – ir ironija, ir juokas, ir ašaros, ir skausmai. Man visada patiko tokio pobūdžio filmai, kurie natūraliai „išsilieja“ iš gyvenimo terpės. Kas žino, kiek šeimų kasdien pradeda savo rytą būtent taip, kaip pradeda Molisonų šeimyna. Gyvenimas toks nenuspėjamas...

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela