Sveiki,
skaitytojai,
Šįkart
noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Nė viena naktis neprailgs“ (angl. No Night Is Too Long) (2002). Britiško stiliaus drama su trilerio
skoniu, sakyčiau, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai įtaigi ir gana stipri
drama. LGBT tematikos filmas, pasakojantis apie dviejų vaikinų užsiplieskusią
aistrą, tarp kurių įsiterpia moteris. Filmas toli gražu nenagrinėja seksualinės
įvairovės periferijų, filmas susitelkia į pasakojimo siužetą, svarbus ne tiek
LGBT motyvas, kiek abejotinos kaltės ir atpirkimo santykis, kuris ne visada būna
teisingas.
Filmo
didžiausias įtaigumas, kad režisierius nebijo stambaus plano, nuolat rodo
aktorių veidus taip arti, kad nebegalima atsispirti personažų akims, kurios
pilnos baimės ir abejonės, ir pritemtos kančios, ir ko tik norite. Žinoma,
operinis garso takelis skamba išties grėsmingai per visą filmą – gal kiek
neįprasta, tačiau tokiam nekomerciniam filmui tinka kuo puikiausiai. Puikiai pasirodė
aktorių duetas Lee Williams ir Marc Warren, tačiau kai kurios scenos pasirodė
pernelyg teatrališkos, pritemtos iki metaforų ir simbolikos ir užgožė tikrąjį
žmogiškumą. Filmas, sakyčiau, pavojingai balansuoja ant įtaigumo ir dirbtinos
patetikos, tačiau tas pavojingas susilieja su siužeto pavojingumu ir filmas
tampa provokuojantis, lauki, kol suklys ne tik personažai filme, bet ir
režisierius...
Be
teatrališkumo, erzino tik nuspėjamas siužetas nuo pradžios iki pabaigos, nuo
žmogžudystės iki jos atomazgos, todėl scenarijus nėra šio filmo stiprioji pusė,
bet žiūrėti tikrai galima pakankamai įdomiai, kai kurios scenos išties labai
gražios, įtikinamos, palyginus su prasto turinio kitais LGBT temos filmais.
Sakyčiau, šitas visai neblogas, bet iki gerumo lyg ir pritrūko.
Mano įvertinimas: 7/10
IMDb:
7.4
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą