Filmas: "Antigonė" / "Antigone" / "Αντιγόνη"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai daugelis mokykloje skaitėte arba bent miegodami viena ausimi girdėjote apie Antikos tragedijų rašytojo Sofoklio dramą „Antigonė“, kuris yra privalomas programinis kūrinys. „Antigonė“ yra sukurta begalės spektaklių su pačiomis įvairiausiomis interpretacijomis, na, o kino pasaulyje kol kas ryškiausia ekranizacija tebėra graikų režisieriaus Yorgos Tzavellas „Antigonė“ (graik. Antigone) (1961). Senas, nespalvotas pastatymas, kuris gali šiek tiek atbaidyti tik spalvotą kiną mėgstančius žiūrovus.

Na, turime ką turime, norisi pasakyti, kad lyg ir nieko gero, bet ir nieko blogo. Kol kas „Antigonės“ didesnių ekranizacijų neturime, yra pasirodęs ne vienas smulkus televizinis filmas, tačiau ryškesnį panoraminį vaizdą pamatysite žiūrėdami šią versiją. Kino kritikai visgi buvo nepalankūs šiai „Antigonės“ versijai ir turiu visiškai sutikti, kad filmas išties prastas, mažo biudžeto ir tuščiaviduris. Yra ir gerų dalykų, pvz., režisierius nuosekliai konstruoja filmą pagal Sofoklio pjesės kanonus – įvykiai „copy paste“, išlaikytas senasis Sofoklis, stoiškumas, jaučiama didaktika ir noras perteikti ir pamokslauti visuomenei. Filmas prasideda, kaip ir dramoje, seserų Antigonės ir Ismenės susitikimu rūmų kieme, kur paskelbiama, jog valdovas Kreontas vieną iš jų brolį Eteoklį palaidojo pagal papročius, o Poleneiką uždraudė liesti, paliko šunims draskyti. Antigonė bando įkalbėti sesę prisidėti prie jos ir palaidoti, nepaisant Kreono įsakymo ir ryžtis žūti, tačiau nuolankiai vykdyti dievų valią... Žodžiu, per penkias minutes mums išaiškėja viso filmo įvykių eiga, todėl darosi nuobodu, žinomos visos mirtys ir finišas, o kaip kitaip dar gali nutikti antikinėje tragedijoje?

Kur filmo „negerumas“? Jokio noro interpretuoti, todėl atrodo labai statiškas, netikras, netgi vaikščiojantys aplink kareiviai, regis, tampa dekoracijomis, kai vaikšto, žino savo judėjimo trajektorijas. Kvepia pigiu filmu, kur nėra režisūrinio įdirbio ir savito žiūros taško, o ką jau sakyti apie tai, kad išlaikyta Sofoklio pjesės žodžiai, kurie yra parašyti pagal tam tikrą metrą ir skamba senoviška poetine kalba, kas dar labiau daro filmą labiau ne filmu, o teatru, veikėjai stoiški, teatrališki, nors visai neseniai pastatytas „Makbetas“ su M. Cotillard ir M. Fassbender taip pat lyg ir laikėsi tikslumo ir išlaikė Šekspyro kalbą, tačiau režisierius turėjo savo žiūros tašką. Tuokart graikiškoji „Antigonė“ atrodo kostiumų karkasas, todėl labai tiks mokiniams, kurie nemėgsta skaityti pačios pjesės, tačiau siurbia vaizdus... Tik koją gali pakišti savitai rikiuota kalba.

Mano įvertinimas: 2/10

IMDb: 7.2

Visą filmą su anglų subtitrais galite pažiūrėti čia:

Jūsų Maištinga Siela