Sveiki,
Yra kino režisierių,
kurie yra užsispyrę kaip avinai, kai jiems nesiseka, jie vis tiek atkakliai
eina tuo pačiu keliu. Tą galėčiau pasakyti ir apie žavųjį režisierių William
Brent Bell‘ą, kuris po triuškinamos nesėkmės siaubo filmo nišoje pristatęs „Šėtonas
Manyje“ (2012) vis tiek neatlyžta ir kuria siaubo filmus vieną po kito. Šįkart
pažiūrėjau dar vieną jo darbą „Šėtono
vaikas“ (angl. The Boy) (2016). Nors
žinojau, kad nieko lyg ir gero negalima tikėtis, tačiau kažkaip mane traukia
prasti okultiniai filmai su dideliais gergšiančiais britiškais namais ir
paslaptingomis istorijomis – čia tikriausiai nepaprastas filmo „Kiti“ (2001)
ilgesys.
Gerai, pripažįstu, kad „Šėtono
vaikas“ nėra prasčiausias režisieriaus darbas. Pradžia filmo išties intriguoja
ir kelia bemaž keistą nepatogumą – kaip šitaip garbūs aristokratai gali elgtis
su lėle? Žinoma, vaizduotė jau užbėga už akių ir brėžiamas daugmaž nuspėjamas
siužetas, kuris daugiau ar mažiau pasitvirtina. Režisierius naudojasi tomis
universaliomis siaubo filmo struktūromis – naujas žmogus naujoje aplinkoje,
kaip įprasta, dideliame senoviniame name, iš veikėjų trykšta skepticizmas,
galiausiai intensyvėjantys paranormalūs reiškiniai, kai jau nebegalima meluoti
net sau pačiam. Bandyta išgauti kažkokio savito kolorito, dvasios, tačiau
visgi, pripažinkime, režisieriui nepavyko to padaryti. Geros siužetinės idėjos
tapo atsikartojančių filmų idėjų miksais – truputis ano, truputis šio ir filmas
išėjo tik toks, kurį visai mielai galima pasižiūrėti nieko ypatingą vakarą,
daug nesitikint, nenusiviliant, tačiau įprastam siaubo žanro nepasotinam
žiūrovui reikia kur kas daugiau, nei jau nuspėjamos istorijos.
Tiesa, žiūrėdamas filmą
visgi aikčiojau. Ne iš siaubo, o dėl begalės nelogiškų ir nepaaiškinamų dalykų
filmo veikėjuose. Kam berniuko tėvams žudytis? Kam jiems slėpti sūnų ir žaisti
tą kvailą lėlės žaidimą, atsiprašinėjant naujosios auklės? Sutrūkinėję loginiai
ryšiai scenarijuje, lyg parašyti tam, kad reikia kažkur veikėjus padėti, tad
įmeskime juos į jūrą. Trūko loginio aiškumo ir argumentų. Ir visgi, kaip sunku
sukurti šiais laikais gerą siaubo filmą, surasti savitą pasakojimo stilių ir
žiūros tašką, kad žiūrovas liktų
patenkintas, besiilgėdamas siaubo kino klasikos.
P. S. Filmo lietuviškas pavadinimas itin nevykęs, kadangi satanizmo šiame filme, ar užuominą į šėtoną - nė kvapo.
Mano
įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 42/100
IMDb: 6.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą